Mokytojų poreikio planavimas yra sudėtinė švietimo politikos dalis, tačiau Lietuva susiduria su senstančia pedagogų bendruomene, o pati pedagogiko profesija tampa nepatraukli. Į pedagogikos studijas stoja nepakankamai studentų, o iš baigusiųjų studijas per mažai pasirenka dirbti mokykloje. 2021-2030 m. švietimo plėtros programoje identifikuotos problemos, kad pedagogo profesija nėra patraukli ir pedagogų rengimo bei profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių. 2020-2024 m. Vyriausybės programoje vienu iš prioritetinių projektų yra „Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo „ekselumo“ centrai”. Planuojama dirbti išvien su savivaldybėmis ir mokyklomis, kad būtų sudarytos sąlygos mokytojams įgyvendinti savo tiesioginę misiją - ugdyti kūrybiškus, atsakingus, kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus.
Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą. Priešmokyklinio ugdymo pedagogo tikslas - įgyvendinti priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą ir padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogo veiklos ir atsakomybės
Svarbiausios priešmokyklinio ugdymo pedagogo veiklos sritys apima vaikų priežiūros ir saugumo užtikrinimą, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio modeliavimą, skatinant vaiko dvasinį, emocinį, socialinį ir intelektualinį tobulėjimą. Jis organizuoja, projektuoja ir valdo priešmokyklinio ugdymo procesą, įgyvendindamas bendrąją priešmokyklinio ugdymo programą. Pedagogas taiko bendrakultūrines, profesines, bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas ugdydamas vaikus, kuria ugdymo ir ugdymosi aplinką. Taip pat svarbu atpažinti, analizuoti, vertinti bendruosius bei individualiuosius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko raidos ypatumus ir tenkinti esminius, individualizuotus poreikius. Bendravimas ir pedagoginė sąveika su vaikais, jų atstovais ir kitais specialistais yra neatsiejama darbo dalis. Pedagogas vykdo savo ugdomosios veiklos tikslingumo, veiksmingumo, rezultatyvumo savianalizę ir sistemingai tobulina savo kompetencijas bei įgyja naujų.
Potencialūs darbdaviai yra ikimokyklinės įstaigos ir švietimo įstaigų priešmokyklinio ugdymo grupės. Pedagogas naudoja ugdymo planus, programas, teminius planus, profesinę literatūrą, mokomąsias metodines priemones, kompiuterį, lentą ir kitas vizualizavimo priemones.
Kompetencijų ugdymas priešmokyklinio ugdymo programoje
Priešmokyklinio ugdymo programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Komunikavimo kompetencija apima gebėjimą suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti informaciją kasdienėse situacijose, naudojant verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones. Vaikai plėtoja savo žodyną, kuria trumpą nuoseklų pasakojimą, išklauso kitų, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, kelia klausimus, išsako savo pastebėjimus ir nuomonę. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Kultūrinė kompetencija ugdoma per patirtines kultūrines veiklas, kur vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Kūrybiškumo kompetencija ugdoma dalyvaujant atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones, vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Pažinimo kompetencija ugdoma natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus, pasakoja ir atpasakoja išgirstus tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos dalindamiesi įspūdžiais.
Pilietiškumo kompetencija ugdoma aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo. Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose. Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius. Domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais.
Skaitmeninė kompetencija ugdoma žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis, vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja arba pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį. Išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija ugdoma žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus. Reflektuoja savo pomėgius, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą.
Priešmokyklinio ugdymo organizavimas ir vertinimas
Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros arba jungtinės. Tėvai (globėjai) ir ugdymo įstaiga pasirašo mokymo sutartį. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių. Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas. Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo paslauga.
Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas. Sprendimą dėl ugdymo įstaigos pasirinkimo tėvai turėtų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Pavyzdžiui, darželio priešmokyklinukai turi galimybę miegoti pogulio, kas aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams.
Pedagogų rengimas Lietuvoje
Pedagogus Lietuvoje ruošia aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Būsimieji mokytojai studijuoja pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar konkretaus dalyko studijų programas. Mokytojai, dirbantys su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, ruošiami pagal specialiosios pedagogikos šakos atitinkamą studijų programą. Stojantys į menų pedagogikos studijas įprastai turi laikyti stojamąjį egzaminą, demonstruodami savo meninius gebėjimus. Stojant į sporto ir kūno kultūros pedagogiką yra vertinami sporto pasiekimai.
Pedagogų rengimas - vientisa sistema, apimanti studijas pedagogo kvalifikacijai įgyti ir pedagogo profesinį augimą. Tai prasideda pedagogine stažuote ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį, gilinant ir plėtojant profesines kompetencijas. Pedagoginės studijų krypties studijų programas vykdo Pedagogų rengimo centrai ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios bendradarbiavimo sutartį su Centrais. Bakalauro pedagoginės studijos trunka 4 metus. Pedagoginės studijų modulį sudaro 60 ECTS. Mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos apimtis - ne mažiau 60 ECTS. Pedagogai rengiami lygiagrečiųjų ir gretutinių studijų būdu. Galima įgyti pedagogo kvalifikaciją baigus profesines pedagogines studijas (nuosekliuoju būdu) ar alternatyviais būdais.
Priėmimas į pedagogines studijas vyksta pagal LAMA BPO tvarką. Jei lieka laisvų studijų vietų, organizuojamas papildomas priėmimas. Priėmimą į magistro, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas organizuoja aukštoji mokykla, nustatydama ir priėmimo reikalavimus.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjas
Reikalavimai pedagogui ir profesinė etika
Švietimo įstatymas nurodo, kad mokytoju gali dirbti nepriekaištingos reputacijos asmuo. Jei mokytojas savo elgesiu, veikla pažeidė Pedagogų etikos kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję vieni metai, mokytojas nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Pedagogų etikos kodeksas nustato pagrindinius pedagogų profesinės etikos reikalavimus ir įsipareigojimus siekti etiško ir profesionalaus elgesio su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais) ir kitais šeimos nariais, kolegomis ir bendruomene.
Pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos, kognityvinės, veikimo kartu, emocinės-motyvacinės srities kompetencijos. Profesinės elgsenos sritis susijusi su kryptinga pedagogo veikla, profesinės elgsenos formavimusi ir nuolatiniu stiprinimu. Kognityvinės srities kompetencijos yra susijusios su ugdomąja veikla, siekiant atliepti ugdymo aktualijas. Veikimo kartu srities kompetencijos suvokiamos kaip pagrindas pedagogo proaktyviam veikimui mokykloje ir už jos ribų, bendradarbiaujant su ugdytinio šeima ir kitais specialistais. Emocinės-motyvacinės srities kompetencijos leidžia pastebėti, jausti, atpažinti savo ir kitų emocijas ir, atsižvelgiant į tai, bendrauti.
Darbo sąlygos ir karjeros perspektyvos
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, o 3 valandos - netiesioginiam darbui (planavimui, dokumentų rengimui, bendradarbiavimui). Jei pedagogas dirba mokyklose ar grupėse, skirtose mokiniams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose ar sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos.
Mokytojų atlyginimų dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priede. Alga didėja ir nuo veiklos sudėtingumo. Mokytojo karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios jam suteikiama kvalifikacinė kategorija (mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto). Kuo aukštesnė kvalifikacinė kategorija, tuo didesnis taikomas koeficientas, apskaičiuojant mokytojo atlyginimą.
Visiems mokytojams, pradedant ikimokyklinio ugdymo auklėtojais ir baigiant profesinio mokymo mokytojais, per metus yra skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Mokytojo profesija yra viena iš kelių profesijų, kurių atstovams yra nustatytos ilgesnės atostogos, vertinama, kad šis darbas yra susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa.
Tobulinant kvalifikaciją, įgijus patirties, priešmokyklinio ugdymo pedagogas turi galimybę vadovauti kitiems priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Gali studijuoti magistrantūroje, rinktis pedagogikos krypties ar kitas studijas, o siekiant tapti profesionalu - rinktis doktorantūros studijas.
