Dalia Teišerskytė (1944 m. lapkričio 27 d. - 2023 m. lapkričio 27 d.) - tai vardas, kuris lietuvių atmintyje išliks kaip daugiabriaunės asmenybės, palikusios ryškų pėdsaką literatūroje, politikoje ir visuomeninėje veikloje, sinonimas.
Ji gimė ūkininko ir mokytojos šeimoje. Gyvenimas nuo pat vaikystės nepagailėjo išbandymų. 1946 m. jos tėvas buvo areštuotas ir žuvo lageryje, o 1948 m. motina su vyresniais vaikais ištremta į Sibirą. Dalia su likusia šeima į Sibirą ištremta 1953 m. Sibire mirė abu jos vyresnieji broliai. Po tremties grįžusi į Lietuvą, ji įgijo žurnalistės specialybę Vilniaus universitete. Šie patyrimai neabejotinai suformavo jos tvirtą charakterį ir nepaprastą atsparumą.
D. Teišerskytė buvo žinoma ne tik dėl aktyvios politinės veiklos, bet ir kaip menininkė. Ji parašė 15 poezijos ir prozos knygų, sukūrė daugiau nei 400 estrados dainų tekstus, parašė šimtus straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Jos kūryba, ypač poezija, pasižymėjo jautrumu, dvasingumu ir pakylėtumu. Pirmąją savo eilėraščių knygą „Atminties šešėliai“ ji išleido 1989 m., įsibėgėjus Atgimimui.
Visuomeninė ir politinė veikla
Dalia Teišerskytė aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir politinėje veikloje. Atgimimo laikotarpiu ji įsteigė Madų ir poezijos teatrą, laikraštį vaikams „Tukas“, „Modilinos“ mokymo centrą. Ji buvo viena iš Moterų partijos kūrėjų, vėliau tapo Lietuvos liberalų sąjungos, o vėliau ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nare.
Nuo 2000 iki 2016 metų Dalia Teišerskytė keturias kadencijas buvo renkama LR Seimo nare. Seime ji dirbo įvairiose komisijose, tarp jų - Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, pirmininko pavaduotoja, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininko pavaduotoja. Ji buvo laikoma veiklia ir principinga politikė.
L. Proškevičius atvirai sako, kad dėl mamos visuomeninės, meninės veiklos ir tarnystės Lietuvai dirbant Seime, jam ir jo broliui Pranui mamos dėmesio šiek tiek trūko. „Visa jos visuomeninė, meninė veikla, kūrybos kelias, tarnystė Lietuvai dirbant Seime - visa tai buvo dalykai, kurie iš mūsų mamą šiek tiek atimdavo.“, - prisimena sūnus.
Vis dėlto, nepaisant intensyvios veiklos, D. Teišerskytė sugebėdavo suburti aplink save žmones ir sukurti šilumos aurą. „Mama, išėjusi iš kažkokio sukrėtimo, aplink save vėl viską iš naujo sukurdavo.“, - teigia jos sūnus.
Asmeninis gyvenimas ir šeima
Dalia Teišerskytė turėjo du sūnus: Liną Proškevičių ir Praną Teišerskį. Ryšys su sūnumis buvo stiprus, nors, kaip pasakoja L. Proškevičius, šeimoje kildavo ginčų, tačiau mama ir sūnūs visą gyvenimą išlaikė pagarbą, supratingumą ir šilumą vienas kitam. „Kad ir kaip nuskambėtų, mes niekada nesipykome. Pasiginčyti - o, taip. Ir vaikai turi savo nuomones įvairiais klausimas, ir juolab mama turi savo poziciją ir nuomonę. Kartais jos nesutapdavo ir mes gana stipriai ginčydavomės, kiekvienas įrodinėdamas savo tiesą, bet niekada tai nebuvo daroma pykčio fone. Buvo ieškoma išeitis, sprendimas“, - teigia pašnekovas.
Sūnus Linas Proškevičius prisimena, kad pamokų iš mamos jis gavo daug. „Gyvenimo kelias, kurį stebėti buvo ir malonu, ir sunku, kartais norėjosi padėti, bet neužteko jėgų. Jos jėgos visą laiką būdavo didesnės, nei mūsų visų šeimos nariųn sudėjus kartu.“, - sako jis.
Pranas Teišerskis, kitas velionės sūnus, pasidalijo šiltu prisiminimu: „Išmokė stengtis būti geram ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms. O ryškiausias prisiminimas - atvažiuoji, mama visuomet savo lovoj, su puodeliu kavos ir savo mylima knyga“.
D. Teišerskytė gyvenimo išbandymus vertino kaip patirtį, kuri sustiprino jos asmenybę. Ji turėjo ypatingą savybę - po bet kokio sukrėtimo sugebėdavo vėl viską atkurti, suburti žmones ir sukurti šilumą. Vis dėlto, sūnaus manymu, išgyvenimai turėjo neigiamos įtakos jos sveikatai. „Nuoskaudų užgniaužimas savyje, ko gero, ir buvo viena iš ligos priežasčių“, - pripažino jis.
Kova su liga ir paskutinės dienos
Daliai Teišerskytei 2022 m. buvo diagnozuota sunki liga. Apie tai žinojo tik artimiausi žmonės. Net ir sunkiausiu metu ji neprarado savo charizmos ir stiprybės. Kaip pasakoja sūnus L. Proškevičius, „visą pabaigą mama pati sudirigavo ir sureguliavo“.
Poetė iki paskutinės dienos, kol galėjo judėti ir kalbėti, dirbo, lankė susitikimus, pristatinėjo savo knygas. Net ir būdama ligoninėje, ji turėjo viltį grįžti namo ir sustiprėti, kad galėtų pasikalbėti ir kai ką suplanuoti - neįvardijant to žodžiais, buvo aišku, kad ji kalbėjo apie savo laidotuves.
Išleista iš ligoninės, po kelių dienų D. Teišerskytė mirė. Jos išėjimas vyko palaipsniui, kaip „žvakelė užgeso“. Atsisveikinant su velione, danguje pasirodė nuostabus purpurinis saulėlydis, kurį artimieji palaikė ženklu.
Mirė poetė, Lietuvos politikė Dalia Teišerskytė
Palikimas
Dalia Teišerskytė paliko gilų ir ilgalaikį pėdsaką Lietuvos kultūroje ir visuomenėje. Ji buvo ne tik talentinga poetė ir rašytoja, bet ir aktyvi visuomenininkė, politikė, verslininkė. Jos gyvenimas, kupinas išbandymų ir pergalių, yra įkvėpimo šaltinis daugeliui.
Jos sūnus Linas Proškevičius teigia: „Manau, kiekvienas mamą išlaikėme savyje, tik ji subyrėjo į tuos šipulius ir dabar gyvens žmonėse, kurie ją supo.“
Dalia Teišerskytė gimė 1944 m. lapkričio 27 d. Leonavoje, Šiluvos valsčiuje. Mirė 2023 m. lapkričio 27 d., savo gimimo dieną, po sunkios ligos.
Šermenys vyko gruodžio 1 d. Kaune, laidojimo namuose „Rekviem“. Velionės urna išnešta šeštadienį, Dalia Teišerskytė palaidota Petrašiūnų kapinių panteone.
tags: #dalia #teiserskyte #vaikai
