Abortas, arba persileidimas, yra nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės, kai vaisius sveria mažiau nei 500 gramų. Persileidimas, įvykęs per pirmas 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju, o po 12 savaičių - vėlyvuoju. Apie 80% visų persileidimų įvyksta per pirmąjį nėštumo trimestrą. Dauguma persileidimų įvyksta dar tada, kai apie savo padėtį moteris net nenutuokia. Statistika rodo, kad persileidimais baigiasi maždaug apie 15-20% visų nėštumų.
Medicininis persileidimo terminas vadinamas savaiminiu abortu. Neišvengiamas persileidimas pasireiškia pastebimu kraujavimu ir mėšlungiu, plečiantis gimdos kakleliui. Persileidimo grėsmė - kai kraujuoja ir gresia persileidimas, tačiau gimdos kaklelis nėra išsiplėtęs. Pasikartojantis persileidimas (RM) diagnozuojamas, kai moteris per pirmąjį trimestrą iš eilės nutrūksta tris ar daugiau nėštumų. Neužbaigtas persileidimas įvyksta, kai moteriai persileidus, visas vaisiaus audinys gali nepalikti kūno.
Gydytojas diagnozuoja persileidimą tiksliai nustatęs nėštumo laiką, ginekologiškai ištyręs pacientę ir ultragarsu įvertinęs vaisiaus būklę. Nėštumo priežiūros paslaugų teikėjas gali atlikti ultragarso testą persileidimui patvirtinti, tikrindamas vaisiaus širdies plakimą ar trynio maišelio buvimą. Rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą, kuriuo matuojamas žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG), placentos sukurtas hormonas; žemas hormonų kiekis rodo persileidimą.
Dėl persileidimo žūsta vaisius, nes jis dar visiškai nesubrendęs ir nepajėgus gyventi ne gimdoje. Kartais žuvęs vaisius lieka gimdoje. Tokiu atveju gimda mažėja, gali atsirasti tamsiai kruvinų išskyrų, iš spenelių išsispaudžia pieno, o nėštumo testas tampa neigiamas.
Ankstyvo Persileidimo Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Pirmąjį nėštumo trimestrą beveik 50% visų persileidimų įvyksta dėl chromosomų anomalijų. Apvaisinimo metu, kai kiaušinėlis ir spermatozoidas susijungia, taip pat susijungia du chromosomų rinkiniai. Tačiau kai kiaušinėlyje arba spermatozoiduose yra daugiau ar mažiau chromosomų nei įprastai, vaisius gali turėti nelyginį chromosomų skaičių. Kai iš apvaisinto kiaušinėlio išsivysto vaisius, jo ląstelės dalijasi ir dauginasi kelis kartus, todėl gali atsirasti anomalijų. Dauguma chromosomų problemų atsiranda atsitiktinai.
Nėra mokslinių įrodymų, kad seksualinis aktyvumas, mankšta, stresas ar ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas yra persileidimo priežastys. Tačiau stiprus ar ilgalaikis stresas gali padidinti persileidimo riziką, nes sutrikdo hormonų pusiausvyrą.
Viena iš persileidimo priežasčių - kraujo krešėjimo sutrikimai (koagulopatija). Kitos rimtos problemos šiuolaikiniame pasaulyje - imuninės sistemos sutrikimai, galintys pasireikšti ir jauname amžiuje. Persileidimą gali sukelti ir daugybė kitų veiksnių, pavyzdžiui, endokrininiai sutrikimai (nepilnaverčio menstruacijų ciklo liuteininė fazė, hiperandrogenizmas), vidinės gimdos anomalijos ir infekcijos.
Genetiniai sutrikimai yra viena dažniausių ankstyvojo persileidimo priežasčių, atsakinga už maždaug 50-60% nėštumų nutrūkimų. Svarbu suprasti partnerio genetinę sveikatą, kad būtų galima išvengti galimų genų anomalijų. Genetinis persileidimo audinio tyrimas - tai visų vaisiaus (embriono) chromosomų analizė, kuria nustatomas chromosomų persitvarkymas.
Kitos priežastys, nors ir retesnės, apima:
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai, ypač progesterono trūkumas.
- Cukrinis diabetas.
- Skydliaukės ligos.
- Autoimuninės ligos.
- Gimdos anomalijos (pertvaros, miomos, sąaugos) ir gimdos kaklelio nepakankamumas.
- Infekcijos, įskaitant lytiškai plintančias infekcijas.
- Vaistai ir vaistažolės, ypač vartojamos pirmąjį trimestrą.
- Rūkymas, alkoholio vartojimas ir didelis kofeino kiekis.
Persileidimo Simptomai ir Požymiai
Nėštumo nutrūkimo simptomai priklauso nuo jo trukmės, priežasties ir kiekvienos moters organizmo ypatybių. Kraujavimas iš makšties yra dažniausias požymis. Jis gali pasireikšti įvairiai: nuo lengvo tepliojimo iki gausaus kraujavimo su krešuliais. Svarbu žinoti: ne kiekvienas kraujavimas nėštumo metu reiškia nėštumo netektį. Pilvo apačios ir apatinės nugaros dalies skausmas, primenantis mėnesinių spazmus, yra antras pagal dažnumą simptomas.
Kiti galimi simptomai:
- Audinių ar krešulių pasišalinimas.
- Staigus nėštumo simptomų išnykimas.
- Karščiavimas ar šaltkrėtis.
- Galvos svaigimas ar alpimas.
Ankstyvas (iki 12 sav.) nėštumo nutrūkimas dažnai prasideda nežymiu tepliojimu, kurį moteris gali palaikyti vėluojančiomis mėnesinėmis. Vėlyvas (13-22 sav.) atvejis pasireiškia ryškiau: gali nutekėti vaisiaus vandenys, pasirodyti stiprus kraujavimas. Labai anksti (iki 6 savaičių) procesas dažnai primena kiek stipresnes mėnesines: kraujavimas trunka kelias dienas, gali pasirodyti nedideli krešuliai. Daugelis moterų šiuo atveju net nesuvokia, kad buvo nėščios. Vėliau (8-12 savaičių) kraujavimas būna gausesnis. Su krauju gali pasišalinti pilkšvi ar rausvi audiniai. Po 12 savaičių procesas gali priminti nedidelį gimdymą: stiprūs sąrėminiai skausmai ir gausus kraujavimas.
Persileidimo Prevencija ir Gydymas
Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas. Apsigimimo profilaktikai patartina bent vieną mėnesį iki nėštumo ir pirmus tris nėštumo mėnesius naudoti folinę rūgštį. Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti, nedirbti kenksmingomis sąlygomis.
Jei persileidimas progresuoja, pasišalina dalis vaisiaus audinių ar nustatoma vaisiaus žūtis, atliekamas gimdos ertmės išgrandymas. Gydytojai skiria keletą gydymo tipų, ir kiekvienas jų turi skirtingą eigą bei gydymo taktiką: natūralus valymasis, medikamentinis gydymas, chirurginis valymas (gimdos abrazija).
Jei moteris patiria persileidimą, iš gimdos turi būti pašalintas visas vaisiaus audinys. Tačiau tolimesnio gydymo paprastai nereikia, jei organizmas savaime pašalino visus vaisiaus audinius. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti palaukti, ar nėštumas neatsinaujins savaime, ypač jei tai buvo praleistas persileidimas. Kai moteris patiria persileidimą, gimdos kaklelis išplečiamas, o likę audiniai švelniai išsiurbiami arba iškrapštomi iš gimdos.
Po persileidimo svarbu atsigauti fiziškai ir psichologiškai. Rekomenduojama sulaukti pirmųjų mėnesinių ir tada vėl planuoti nėštumą. Mėnesinės yra atskaitos taškas, vertinant nėštumo komplikacijas.
Jei liūdesys nepraeina ilgą laiką, sutrikdomas miegas ar nyksta apetitas, verta kreiptis į psichologą, nes nėštumo netektis yra ne tik fizinė, bet ir sunki emocinė patirtis.
Statistika ir Rizikos Veiksniai
Moters amžius yra vienas stipriausių rizikos veiksnių. Moterims iki 30 metų rizika siekia apie 10-12%. Nuo 30 iki 34 metų ji pakyla iki maždaug 15%, o 35-39 metų amžiaus grupėje siekia jau 20%. Moterims vyresnėms nei 40 metų tikimybė pasiekia 40%. Tai nereiškia, kad vyresnės moterys negali sėkmingai išnešioti.
Didžioji dalis persileidimų yra ankstyvieji, tai yra, iki trečiojo mėnesio įvykę persileidimai, jie sudaro maždaug 80% visų persileidimų. Gydytojai rekomenduoja palaukti bent 2-3 mėnesinių ciklus po persileidimo, kol bus galima vėl bandyti pastoti.
Net po dviejų persileidimų iš eilės 85% moterų sėkmingai išnešioja kitą nėštumą. Jei įvyko du ar daugiau persileidimų iš eilės, reikėtų ieškoti atsakymo, kodėl taip galėjo atsitikti. Gali būti, kad organizme yra patologija, kurią išsprendus, radus priežastį, galima išvengti persileidimo.
Taip pat svarbu suprasti partnerio genetinę sveikatą, kad būtų galima išvengti galimų genų anomalijų. Yra įrodyta, kad spermoje esanti patologija, tarkime, nesubrendę spermatozoidai, chromosominės spermatozoidų anomalijos, padidėjęs spermos oksidacinis stresas ir kiti faktoriai gali nulemti persileidimą.
tags: #kas #sukelia #ankstyva #persileidima
