Saulius Pilinkus, žinomas dėl savo įvairiapusės veiklos ir aštraus proto, ne kartą yra kalbėjęs apie savo asmeninį gyvenimą, tačiau ypatingą dėmesį skiria šeimai ir vaikams. Nors jaunystėje jis mėgo „laisvo agento gyvenimą“ ir neskubėjo kurti šeimos, lemtingas susitikimas pakeitė viską.
Kalbėdamas apie savo asmeninį gyvenimą, žinomas vyras kukliai prisipažįsta, kad mėgęs „laisvo agento gyvenimą“ ir kurti šeimos neskubėjęs. Bet ir katinui, kuris vaikščiojo vienas, atėjo ta akimirka, kai žaibas trenkė į galvą. Jis sutiko fantastišką moterį, su kuria susilaukė trijų vaikų.
Santuokoje gimė trys vaikai. Koks buvote tėvas jiems? Taip, gimė fantastiški vaikai. Tėvas buvau nekoks, tą sužinojau ir iš jų. Visada turėjau per daug veiklų. Tada man atrodė, kad esu pakankamai geras tėtis, rodantis dėmesį, nuolatos bendraujantis, bet realiai, pasirodo, gal buvo kitaip. Man patiko gyventi įdomiai. O mano šeimai nebuvo taip įdomu, kaip man. Dabar mano vaikai - mano draugai, žinau, jie neturi man ypatingų priekaištų.
Prieš daug metų, kai ėmė rastis įtampos buvusioje šeimoje, mūsų paaugusi dukra pasakė: „Tėti, jei jūs dabar išsiskirsite su mama, tai mano klasėje bus tik viena draugė, kurios tėvai bus dar neišsiskyrę.“ Žinoma, gaila, kad išsiskyrėme, bet įvyko, kaip įvyko...
S. Pilinkus taip pat didžiuojasi savo vaikais, kuriuos vadina trimis sėkmingiausiais ir prasmingiausiais savo gyvenimo projektais. Jis džiaugiasi, kad jie patys jį įtraukia į savo pasaulį, visada turi klausimų ir ieško atsakymų. Jis tiki, kad jo vaikai, kaip ir jis pats, yra „laimės kūdikiai“, augantys kūrybiškoje aplinkoje, geru laiku ir geroje giminėje.
S. Pilinkus yra išsiskyręs, bet santykiai su vaikais išlieka idealūs. Jis pabrėžia, kad skyrybos nebuvo jo iniciatyva, tačiau pripažįsta, kad moterys yra racionalesnės ir dažniau priima sprendimus nutraukti santykius, kai jie tampa nebeįmanomi. Nepaisant išsiskyrimo, jis su vaikų mama palaiko santūrius ir minimalius santykius.
Vėliau jo gyvenime atsirado dabartinė žmona Edita Mildažytė, su kuria jiedu susipažino dar jaunystėje, tačiau jų keliai susikirto tik gerokai vėliau. Saulius atvirauja, kad jaunystėje Edita jam atrodė „per ryški, per išskirtinė, per pavojinga“, ir jis nebūtų drįsęs jai rodyti dėmesio. Tačiau dabar jis džiaugiasi, kad jam „ir vėl pasisekė“, ir supranta, „kokia stipri ir išskirtinė yra Edita.“
Jis atvirauja: „Man ir vėl pasisekė. Supratau, kokia stipri ir išskirtinė yra Edita.“
Jiedu su Edita Mildažyte ne tik sutuoktiniai, bet ir sėkmingi kūrybinės partnerystės nariai, kartu vedantys populiarią laidą „Daiktų istorijos“. Nors kartais jų diskusijos būna audringos dėl skirtingos patirties ir požiūrių, jie abu vertina šį procesą, nes jis veda prie geresnių rezultatų. S. Pilinkus pabrėžia, kad svarbiausia yra tai, jog jie abu nori gyventi įdomų gyvenimą, o kultūra užima didžiąją dalį jų bendrystės.
Karjera ir asmeninis gyvenimas
Prieš sutikdamas Editą Mildažytę ir kurdamas su ja šeimą, Saulius Pilinkus turėjo įdomią ir turiningą karjerą. Sovietmečiu, po menotyros studijų Vilniuje, jis dirbo auksuotoju restauratoriumi Paminklų restauravimo treste. Šis darbas reikalavo didelio kruopštumo, buvo įdomus ir leidęs nemažai uždirbti. Vėliau jis tapo įmonės menotyrininku, keliavo po Lietuvą, Latviją ir Sankt Peterburgą, rinkdamas medžiagą apie restauruojamus objektus.
Jo kelias taip pat vedė į komunistų partiją, kurioje jis aktyviai dalyvavo, nes jam patiko organizacinė veikla. Tačiau penktame kurse jam teko pasirinkti tarp tarnybos sovietinėje armijoje arba gydymosi psichiatrinėje. Taip jis tapo „savanoriu“ sovietinės armijos priešlėktuvinės gynybos daliniuose prie Leningrado.
Nors sovietinėje armijoje jis nematė tiesioginių „dedovščinos“ (nestatutinių santykių) apraiškų, tačiau buvo to liudininkas. Jis įvardija tris priežastis, kodėl jam pavyko išvengti šių patirčių: turėtas komunisto bilietas, amžius, leidęs dalyvauti karininkų pasitarimuose, ir tarnyba priešlėktuvinės gynybos dalinyje, kuriame tarnavo vieno šaukimo kareiviai.
Po armijos S. Pilinkus tapo viena iš Užupio respublikos kūrėjų, galerijos „Langas“ ir muzikos klubo bendrasavininkiu, organizavo parodas ir koncertus. Jis prisimena įsimintinus renginius, pavyzdžiui, parodos atidarymą su Danijos karaliene Margareta II, kuri pademonstravo savo betarpiškumą.
Jo gyvenimas taip pat buvo paveiktas dviejų infarktų. Po jų jis pakeitė savo gyvenimo būdą: metė rūkyti, atsisakė žalingų įpročių ir stengėsi daugiau judėti. Jis dėkingas savo žmonai Editai Mildažytei, kuri rūpinasi jo sveikata ir teikia jam daug dėmesio.
Senienų rinkėjo aistra
Saulius Pilinkus yra žinomas ne tik kaip visuomenės veikėjas, bet ir kaip aistringas senienų rinkėjas. Jo namai pilni įvairiausių daiktų, kurie pasakoja savo istorijas. Jis pats save vadina „daiktų rinkėju“, o ne „kaupiku“, ir jam svarbiausia yra ne materialinė vertė, o daiktų istorijos ir emocijos, kurias jie sukelia.
Jo kolekcijoje galima rasti visko: nuo XIX a. pabaigos cilindro iki šimtų plytų, nuo senų saldainių popierėlių iki vertingų knygų, rastų konteineriuose. Jo pomėgis rinkti daiktus prasidėjo nuo vaikystės, kai jį žavėjo senelio namuose sukaupti daiktai, kurie jam atrodė kaip egzotika ir kitas gyvenimas.
Dabar, kai jis yra vyresnio amžiaus, S. Pilinkus supranta, kad kolekcionavimas gali tapti beprasmiu užsiėmimu, jei neturi tikslo. Todėl jis mielai dalijasi savo radiniais su muziejais ir rimtomis kolekcijomis. Jam svarbiausia yra išsaugoti daiktų istorijas ir perduoti jas ateities kartoms.
Jo pomėgis rinkti daiktus puikiai dera su jo darbu laidoje „Daiktų istorijos“, kurioje jis kartu su Edita Mildažyte nagrinėja įvairių objektų istorijas ir jų reikšmę.
Požiūris į gyvenimą ir vertybes
Saulius Pilinkus yra optimistiškas žmogus, kurio gyvenimo filosofija grindžiama meile, pagarba ir džiaugsmu gyventi. Jis pabrėžia, kad svarbiausia yra mylėti vaikus, Tėvynę ir moterį, nes meilė yra ta jėga, kuri skatina kurti ir daryti.
Jis tiki, kad svarbiausia yra gyventi įdomiai ir nebijoti išsakyti savo nuomonę, tačiau visada tai daryti apgalvotai ir neįžeidžiant kitų. Jo požiūris į gyvenimą pasikeitė po dviejų infarktų, kai jis suprato, kad svarbiausia yra ne materialiniai dalykai, o santykiai su žmonėmis ir džiaugsmas kasdienybe.
S. Pilinkus taip pat pabrėžia tikėjimo svarbą, teigdamas, kad tai yra „protingų, žmonijos patikrintų elgsenos būdų visuma“, kuri padeda tvarkytis su gyvenimo iššūkiais.
Jis yra laimingas žmogus, „laimės kūdikis“, kuris džiaugiasi galimybe gyventi taip, kaip nori, ir būti apsuptas mylimų žmonių. Jo gyvenimo kredo - „Gyvenu taip, kaip iš tikrųjų noriu“, ir jis skatina visus siekti savo svajonių ir džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka.
Nors ir sulaukęs garbaus amžiaus, Saulius Pilinkus nestokoja energijos ir idėjų. Jis vis dar aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, kuria naujus projektus ir dalijasi savo patirtimi bei išmintimi su kitais.
