Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kai moters kūnas ne tik saugo save, bet ir rūpinasi būsimo kūdikio sveikata. Nėščiosios imuninė sistema veikia kitaip nei įprastai - ji tampa jautresnė įvairioms infekcijoms, todėl labai svarbu pasirūpinti tinkama apsauga nuo užkrečiamųjų ligų. Vienas iš efektyviausių būdų apsisaugoti - skiepai, kurie padeda apsaugoti nėščiąją ir kūdikį nuo rimtų ligų ir jų komplikacijų. Skiepai padeda apsaugoti moterį ir jos kūdikį nuo pavojingų infekcijų tiek nėštumo metu, tiek pirmosiomis naujagimio gyvenimo savaitėmis.
Nors daugeliui žmonių kai kurios ligos atrodo lengvai įveikiamos, nėščiosioms jos gali sukelti rimtų komplikacijų. Kvėpavimo takų infekcijos nėštumo metu gali sukelti sunkesnę ligos eigą ir pavojų vaisiaus vystymuisi. Gripo ar COVID-19 infekcijos metu pasireiškiantis karščiavimas nėštumo metu taip pat gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi.
Kokios vakcinos rekomenduojamos nėštumo metu?
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) 2016 metų rekomendacijose nurodyta, kad nėščiųjų skiepijimui rekomenduojamos stabligės, difterijos, kokliušo ir gripo vakcinos. Šie skiepai yra saugūs, juos galima įskiepyti bet kuriuo nėštumo trimestru, paskiepijus motiną užtikrinamas imunitetas naujagimiui, be to, nėra įrodymų, kad šių vakcinų įskiepijimas padidintų persileidimų riziką.
Lietuvoje nėščiosios valstybės lėšomis skiepijamos nuo gripo ir kokliušo. Šis skiepas rekomenduojamas visoms nėščiosioms, juo galima skiepytis bet kuriuo nėštumo trimestru. Nuo 2023 m. nėščiosios Lietuvoje valstybės lėšomis gali pasiskiepyti nuo kokliušo. Šis skiepas skiriamas kiekvieno nėštumo metu. Pagal Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijas, šia vakcina moteris turi būti skiepijama kiekvieno nėštumo metu 27-36 nėštumo savaitę.
Kokliušas
Kokliušas, dar vadinamas spazminiu kosuliu, yra labai užkrečiama plaučių ir kvėpavimo takų bakterinė liga. Ji pavojinga bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau neskiepyti kūdikiai arba kūdikiai, kurių biologinė motina nėštumo metu arba neseniai nebuvo skiepyta, ja gali sirgti ypač sunkiai. Nors nėščiosios kokliušu paprastai neserga sunkiai, ši liga yra itin pavojinga naujagimiams. Kūdikiams iki 6 mėnesių gresia sunkios komplikacijos: kvėpavimo sutrikimai, plaučių uždegimas, neurologiniai pažeidimai ir net mirtis. Dažniausiai kūdikiai šia liga užsikrečia nuo savo artimųjų - tėvų, senelių, vyresnių brolių ar seserų. Paskiepyta nuo kokliušo nėščioji perduos apsaugą naujagimiui jį žindydama, tačiau ne mažiau svarbu pasiskiepyti ir kitiems šeimos nariams. Nėščiosioms nuo kokliušo rekomenduojama skiepytis nuo 27 iki 38 nėštumo savaitės. Nuo kokliušo taip pat rekomenduojama paskiepyti šeimoje gyvenančius paauglius ir kitus šeimos narius, skiepytus anksčiau nei prieš 10 metų, tokiu būdu sukuriant apsaugą naujagimiui (kokono strategija), kol jis pats bus paskiepytas pagal vaikų skiepų kalendorių.
Gripas
Gripas yra dažniausia virusinė infekcija nėščiosioms, o gripo komplikacijų rizika bei hospitalizacijų dėl gripo infekcijos dažnis besilaukiančioms moterims yra daug didesnis negu atitinkamo amžiaus ne nėščių moterų. Gripo virusas į kraujotaką nepatenka ir neprasiskverbia pro placentą, tačiau dėl citokinų išsiskyrimo ir karščiavimo gali pasireikšti vaisiaus skaidų trūkumai, padidėti nėštumo nutrūkimo ar priešlaikinio gimdymo rizika. Visos nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo laiko, iki gripo sezono pradžios valstybės lėšomis turėtų pasiskiepyti inaktyvinta sezonine gripo vakcina. Nuo gripo nėščiajai galima skiepytis bet kuriame nėštumo trimestre. Tačiau reikia įvertinti tai, kad imunitetas susiformuoja ne iškart, o maždaug per dvi savaites. Nėščiųjų skiepijimas gripo vakcina nuo sunkios ligos ar jos komplikacijų apsaugo ne tik moterį, bet ir pirmųjų gyvenimo mėnesių naujagimį. Skiepyti gripo vakcina galima ne tik nėštumo metu, bet ir po gimdymo, žindymo metu. Inaktyvintose skaldyto viruso ar komponentinėse gripo vakcinose gripo viruso nėra, todėl paskiepytai nėščiajai vakcina ligos sukelti negali. Nėščiųjų dažnai bijo, kad skiepai neigiamai paveiks kūdikį, tačiau klinikiniai tyrimai, ypač su gripo vakcina, kuri naudojama jau apie 30 metų, rodo, kad baimė neturi pagrindo. Visos reakcijos į vakcinas yra registruojamos Europos vaistų agentūros stebėsenos centre.
COVID-19
Tyrimai parodė, kad nėščiosioms skiepytis nuo COVID-19 yra ne tik saugu, bet ir naudinga. Nėščiosios dažnai baiminasi, kad vakcinos gali pakenkti jų kūdikiui, tačiau klinikiniai tyrimai rodo, kad jos yra saugios tiek mamai, tiek vaisiui. Saugios nėščiajai ir COVID-19 vakcinos. Atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad nėščiosioms skiepytis COVID-19 vakcina ne tik kad nepavojinga, bet ir naudinga.
Kada skiepai nėra rekomenduojami nėštumo metu?
Nors dauguma negyvų vakcinų yra saugios nėštumo metu, gyvos susilpnintos vakcinos, tokios kaip tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) ar vakcina nuo erkinio encefalito, nerekomenduojamos, nes jų poveikis nėštumo metu nėra pakankamai ištirtas. Įskiepijus nėščiajai gyvą susilpnintą vakciną, yra teorinė rizika, kad vakcinos gamybai panaudoti mikroorganizmai gali mutuoti į pirminę patogeninę formą ir sukelti ligą bei užkrėsti vaisių. Todėl gyvų vakcinų nėščiosioms skiepyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai ypač pavojingos užkrečiamosios ligos rizika yra daug didesnė, nei rizika vystytis komplikacijoms po vakcinacijos (pvz., esant geltonojo drugio infekcijos rizikai).
Tymai, raudonukė, parotitas (MMR) ir vėjaraupiai
Vadovaujantis imuninio vaistinio preparato charakteristikos santrauka, negalima skiepyti nėščiųjų vakcina nuo tymų infekcijos. Taip pat apraše nurodyta, kad nėštumo reikia vengti 1 mėnesį po paskiepijimo. Tymų, parotito, raudonukės bei vėjaraupių vakcinų reikėtų vengti nėštumo metu. Jeigu nėščia moteris, nežinodama, kad laukiasi, bus paskiepyta arba susirgs raudonuke, išeitis vienintelė - nutraukiamas nėštumas. Nors pastojus iš karto po skiepijimo gyvomis tymų, parotito, raudonukės, vėjaraupių ar geltonosios karštligės vakcinomis teratogeninis poveikis vaisiui nebuvo pastebėtas.
Jei moterys, planuojančios nėštumą ir nežinančios, ar buvo skiepytos, pavyzdžiui, nuo tymų, raudonukės ar vėjaraupių, ar vaikystėje sirgo šiomis infekcinėmis ligomis, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti dėl imlumo šioms ligoms. Jei laboratoriniai tyrimo rezultatai parodo, kad antikūnų titras nėra pakankami - rekomenduojama pasiskiepyti. Prieš skiepijant minėtomis gyvomis vakcinomis, reikėtų įsitikinti, ar moteris ne nėščia ir ar neplanuoja pastoti per artimiausias 4 savaites. Rekomenduojama vengti nėštumo 28 dienas po gyvos vakcinos įskiepijimo, o po vėjaraupių vakcinos įskiepijimo - net 3 mėnesius.
Kitos svarbios vakcinos
Visos inaktyvintos vakcinos ir imunoglobulinų preparatai gali būti skiriami nėščiosioms, nes nėra įrodymų, kad jos turėtų neigiamą poveikį motinai ar vaisiui. Šios vakcinos, esant medicininių indikacijų, gali būti skiriamos bet kuriuo nėštumo metu, net ir pirmuoju nėštumo trečdaliu, nes infekcijos sukeltos žalos rizika yra kur kas didesnė nei vakcinos.
Pneumokokinė polisacharinė vakcina, Haemophilus influenzae b tipo (Hib) ir meningokokinė vakcinomis rekomenduojama skiepyti suaugusias moteris, kurios turi padidėjusią riziką sirgti šiomis infekcijomis. Tai yra moterys, gyvenančios šių sukėlėjų endeminėse zonose, arba besiruošiančios į jas keliauti, taip pat galinčios susidurti su infekcija darbe, sergančios tam tikromis ligomis (esant pašalintai blužniai, sergant leukemija, ŽIV ir kitomis ligomis). Geriausia paskiepyti iki pastojant, tačiau yra saugu skiepyti nėščiąsias antruoju ir trečiuoju nėštumo trečdaliu. Nėra ištirtas vakcinų saugumas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, tačiau taip pat nėra dokumentuotų nepageidaujamų reakcijų skiepijant nėščiąsias.
Nėščiąsias galima skiepyti hepatito B vakcina. Nuo 1998 metų Lietuvoje hepatito B vakcina skiepijami naujagimiai, o nuo 2002 metų - dvylikamečiai. Tačiau dauguma Lietuvoje gyvenančių suaugusiųjų nėra paskiepyti šia vakcina. Hepatito B vakcina yra rekombinantinė, todėl negali pakenkti vaisiui ar naujagimiui, jei motina buvo paskiepyta nėštumo metu. Vakcinacija nuo hepatito B viruso infekcijos gali būti tęsiama pastojusiai moteriai, kuri pradėjo skiepytis iki nėštumo, neatsižvelgiant į nėštumo laiką.
Geltonoji karštligė - tai tropinių uodų pernešama virusinė infekcija, paplitusi Pietų Amerikoje ir subsacharinėje Afrikoje, kuri dažnai baigiasi mirtimi. Nėštumo metu reikėtų vengti keliauti į endemines geltonojo drugio šalis. Jei nėščiajai išvykimas yra neišvengiamas, o užsikrėtimo geltonojo drugio virusu rizika yra didelė, rekomenduojama skiepytis geltonojo drugio vakcina. Jei moteris paskiepyjama jau būdama nėščia, nėštumo nutraukti nerekomenduojama.
„Nemokykim pingvinų skraidyti“: Užsienio mokyklos iš vidaus: ką svarbu žinoti tėvams?
Pasitikrinkite skiepų istoriją ir pasikonsultuokite su gydytoju
Prieš planuojant nėštumą, moteriai reikėtų pasirūpinti persirgtų ligų ir skiepų istorijomis. Nėštumo metu moters imuninė sistema saugo dvi gyvybes - tiek mamą, tiek būsimą naujagimį. Dėl to imuninė sistema gali dirbti mažiau efektyviai, nėščioji tampa labiau imli įvairioms užkrečiamosioms ligoms, įskaitant tas, kurios valdomos skiepais. Nėščiųjų šeimos medicinos centro gydytojai ragina būsimas mamas laiku pasirūpinti savimi ir savo kūdikiu ir atvykti pasikonsultuoti dėl nėščiųjų skiepų.
Svarbu paaiškinti nėščiosioms, kad jos turėtų vengti susidūrimų su infekuotais asmenimis ar užteršta aplinka, atsisakyti kelionių į šalis, kuriose yra padidėjusi sunkių užkrečiamųjų ligų rizika, tokių kaip geltonasis drugys, poliomielitas. Nėščiųjų šeimos nariai taip pat turėtų pasiskiepyti rekomenduojamomis vakcinomis, o anksčiau gimę vaikai turėtų būti paskiepyti pagal nacionalinį vaikų skiepų kalendorių.
Nors dauguma suaugusiųjų nėra paskiepyti kai kuriomis vakcinomis, svarbu žinoti, kad skiepai yra viena veiksmingiausių priemonių apsisaugoti nuo pavojingų infekcijų. Pasikonsultavus su gydytoju ir įvertinus individualią riziką, galima priimti geriausią sprendimą dėl skiepijimo nėštumo metu.
