Vaikų sveikata - vienas svarbiausių tėvų rūpesčių. Nenuostabu, kad daugelis tėvų nerimauja, kai jų atžalos dažnai serga. Tačiau ar žinojote, kad tam tikras sergamumo dažnis yra visiškai normalus, o kartais net naudingas? Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, kodėl vaikai serga, nuo ko priklauso jų imunitetas ir kaip galime padėti stiprinti jų sveikatą.
Kiek serga vaikai ir kodėl taip yra?
Vaikai iki darželio amžiaus serga rečiau nei lankantys darželį, tačiau bendrai paėmus, sergamumo dažnis ir ligų trukmė individualiai skiriasi. Kai kurie vaikai serga dažniau ir ilgiau, kiti - rečiau ir lengviau. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių.
Vienas iš svarbių veiksnių - paveldimumas bei paveldėtos imuninės sistemos savybės. Taip pat didelę įtaką daro žindymas motinos pienu ir jame esantis IgG kiekis, miegas, mityba, buvimas gryname ore, oro užterštumas, buvimas prirūkytoje aplinkoje, rankų higiena ir kt.
Gydytojai pastebi, kad vaikų imuninė sistema pradeda formuotis maždaug 1,5-2 metų amžiaus, ir būtent šiuo laikotarpiu vaikai dažniausiai pradeda lankyti darželius. Kadangi imuninė sistema dar ne iki galo susiformavusi, vaikai tampa lengviau pažeidžiami įvairių virusų. Patekę į didelį kolektyvą - darželį, mokyklą, prekybos centrus, žaidimų kambarius ar kitas vietas, kur daug žmonių, vaikai susiduria su jiems dar nepažįstamais virusais. Šie ligos sukėlėjai imuninei sistemai yra „nauji” ir imunitetas jiems dar nesusiformavęs, todėl vaikai, pradėję eiti į darželį, serga dažniau nei mokyklinio amžiaus vaikai. Metams bėgant, vaikų imuninė sistema „susipažįsta” su vis daugiau naujų virusų ir taip po truputį formuojasi imunitetas.
Kūdikiai, ypač žindomi, neserga peršalimo ligomis dažnai, nes neturi nuolatinio kontakto su infekcijomis ir gauna antikūnius su mamos pienu. Tačiau net ir sloga naujagimiui ar kūdikiui yra itin rimtas susirgimas dėl jo imuninės sistemos nebrandumo.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai peršalimo ligomis serga gana dažnai, net iki 10-12 kartų per metus, dažniau šaltuoju sezonu, ir tai yra normalu. Paprastai vyrauja viršutinių kvėpavimo takų virusiniai susirgimai, kurie kartais komplikuojasi bakterinėmis infekcijomis. Jeigu ikimokyklinuko kiekviena sloga baigiasi komplikacija ir prireikia gydymo antibiotikais, ligos užsitęsia ilgai, paprastai reikalingas detalesnis vaiko ištyrimas dėl galimų lėtinių ligų. Vyresni vaikai paprastai peršalimo ligomis serga rečiau; sergamumas labiau priklauso nuo vaiko aktyvumo, mitybos ir dienos režimo.
Kiek serga suaugę?
Suaugusių žmonių sergamumą peršalimo ligomis nulemia labai daug veiksnių. Gydytojai teigia, kad 2-3 kartus per metus susirgti peršalimo ligomis yra normalu. Dažniau peršalimo ligomis serga lėtinių ligų turintys, rūkantys asmenys, o vyresni žmonės dažniau patiria komplikacijas.
Gydytojai pastebi sergamumo padidėjimą tarp paauglių, ypač greito augimo, brendimo periodu. Tuo laikotarpiu paauglio organizme vyksta itin daug greitų procesų, kartais nukenčia organizmo atsparumas.
Ką daryti, jei sergama per dažnai?
Susirgus, pirmomis dienomis būtinas poilsis ir miegas. Tai svarbu imuninės sistemos kovai su ligos sukėlėju. Taip pat reikėtų nepamiršti gerti daug skysčių. Ligos trukmė priklauso nuo imuninės sistemos, gyvenimo būdo savybių, todėl vieniems liga trunka nuo 3 iki 10 dienų, kitiems - iki 3 savaičių. Į darbus, darželius ar mokyklas reikėtų sugrįžti tik visiškai pasveikus. Pilnai nepasveikus, didėja pakartotinės ligos rizika.
Jei vaikas serga dažnai, reikėtų nepamiršti apie imuninės sistemos stiprinimo svarbą, tinkamą mitybą, poilsį, taip pat atkreipti dėmesį į streso ir rūkymo neigiamą poveikį. Imuninei sistemai stiprinti svarbūs vitaminai A, C, D, B grupės vitaminai, cinkas, pasivaikščiojimai gryname ore. Rekomenduojama reguliariai valgyti pilnavertį maistą, kuriame būtų pakankamai daržovių ir vaisių.
Stresas ir miego trūkumas silpnina imuninę sistemą. Taip pat užsitęsusios ar dažnai pasikartojančios ligos gali atsirasti dėl kitų priežasčių, tokių kaip skydliaukės funkcijos sutrikimas, alergija, mažakraujystė ar kt.
Gydytojai pastebi, kad egzistuoja toks reiškinys kaip „ligų metai“ - tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Nieko keisto, kad žmogus susirgo peršalimo liga, pasveiko ir vėl susirgo, nes ligą sukeliančių virusų aplink daug ir įvairių, o po persirgtos ligos, o juo labiau, komplikuotos, organizmo atsparumas naujam virusui gali būti sumažėjęs. Net gripu galime tą patį sezoną sirgti kelis kartus, jei užsikrėtėme kito tipo virusu, ypač, jei nesiskiepijote.
Kaip saugotis?
Dažniausiai tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų ligos plinta per nešvarias rankas, todėl itin svarbu laikytis tinkamos rankų higienos. Dažniausiai užsikrečiama nešvariomis rankomis palietus nosies ar akių sritį. Ligos sukėlėjas gali būti perduodamas tiek rankos paspaudimo metu, tiek per ligos sukėlėjais užterštus daiktų paviršius.
Taip pat reikėtų vengti artimo kontakto su sergančiuoju, vėdinti patalpas, didelio sergamumo metu vengti didelių žmonių susibūrimo vietų. Stresas ir miego trūkumas silpnina imuninę sistemą. Todėl svarbu neskubėti gyventi, skirti laiko poilsiui ir kokybiškam miegui.
Svarbu skleisti žinią, kad žmonės vis labiau sąmoningai taptų atsakingesni už savo ir aplinkinių sveikatą. Pirmiausia skiepai nuo gripo ir, esant indikacijoms, kitų pavojingų bakterinių susirgimų, turėtų tapti nediskutuotina žmonių pareiga sau ir aplinkiniams. Griežtas namų režimas sergant, adekvatus fizinis aktyvumas ir grūdinimas vaikų ir suaugusių, patalpų vėdinimas, buvimas gryname ore, subalansuota mityba - būtini komponentai norintiems sirgti rečiau.
Patarimai kaip stiprinti imuninę sistemą
Seilėjimasis - normalus reiškinys
Seilėjimasis daugeliu atvejų yra geras ženklas, nes, mokslininkų nuomone, rodo, kad kūdikio virškinimo sistema vystosi ir bręsta. Kiekvienas kūdikis yra skirtingas: vieni mažyliai seilėjasi labai nedaug, kitiems seilės tiesiog varva. Intensyviau seilėtis kūdikis pradeda sulaukęs 2-3 mėnesių. Seilėjimosi fazė trunka maždaug tol, kol vaikui sukanka 12-15 mėnesių. Seilės yra labai svarbios ir reikalingos. Seilės sudarytos iš fermentų, naudingų kūdikiui virškinant pusiau kietą ar kietą maistą, jos palengvina maisto rijimą.
Kartais seilių liaukos gamina per daug seilių (ypač seilių liaukoms pradėjus intensyviau vystytis), todėl seilėtekis padidėja. Labai intensyvus seilėjimasis kartais siejamas su nepakankamai išsivysčiusiais burnos raumenimis.
Jei mažylis pradėjo gausiai seilėtis, tikėtina, kad jam dygsta ar tuoj pradės dygti dantukai. Kartais pirmieji dantukai prasikala labai anksti - 3 mėnesių, o kartais pasirodo itin vėlai - net dvylikos mėnesių ir vėliau, tačiau didžiausia tikimybė - kūdikiui sulaukus 4-7 mėnesių. Mėnesį ar netgi du prieš pasirodant pirmiesiems dantukams mažylis gali pradėti smarkiai seilėtis. Seilėtekis gali signalizuoti, kad kūdikis jau yra pasiruošęs valgyti kietą maistą. Jei kūdikis intensyviau seilėjasi, o kartu pradeda kišti į burną rankutes, tai rodo, kad jo motorikos įgūdžiai jau visai neblogai išsivystę ir netrukus gali būti tinkamas laikas pradėti primaitinimą.
Siekiant apsaugoti kūdikio veidą ir drabužius nuo gausaus seilėtekio, naudojami seilinukai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad seilinukas būtų kelių sluoksnių ir gerai sugertų drėgmę, antraip kūdikio drabužėliai vis tiek liks drėgni. Seilinuko niekada nepalikite kūdikiui užmigus ar snūduriuojant.
Jei kūdikis geria mažiau negu įprastai, o lauke karšta, seilės gali tapti tirštos, klampios. Tai gali būti vienas iš prasidedančios dehidratacijos požymių, todėl svarbu fiksuoti, ar kūdikis normaliai šlapinasi. Pagausėjęs seilėtekis taip pat gali reikšti, kad kūdikiui skauda gerklę.
Nors seilėtekis dažniausiai yra natūralus procesas, tačiau labai intensyvus seilėjimasis kartais gali būti siejamas su nepakankamai išsivysčiusiais burnos raumenimis, taip pat gali reikšti gerklės skausmą ar net neurologines ligas, insultą, veido paralyžių. Tokiais atvejais būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
