Daugelis moterų artėjant gimdymui baiminasi dėl to, kaip jos pakels jų laukiančius skausmus. Jūratės Čiakienės nuotr. Skaičiau L. Fraser knygą „Supermamos vadovas“, kurioje gimdymo skausmai buvo aprašomi itin vaizdžiai: „Įsivaizduokite dvi rankas, kišamas į makštį ir labai lėtai ją plečiančias, kol bus galima įsodinti milžinišką agurotį ilgesniam kaip 10 valandų laikotarpiui, tuo pačiu metu dar mėsinėjamą įkaitusiu žarstekliu ir patiriančią iki sąmonės netekimo skausmingus pilvo spazmus. Jau nekalbu apie straipsnius, kuriuose aprašoma, kaip dėl gydytojų aplaidumo moteris buvo išsiųsta namo, tačiau pagimdė automobilyje. Na kaip po tokios informacijos pirmakartė mama gali ramiai laukti gimdymo? Aš bandžiau nusiteikti teigiamai, ieškojau Google „teigiamos gimdymo patirties“, tačiau nieko neradau! Todėl noriu, kad išspausdintumėte apie mano gimdymą (tik ne laiškų skyrelyje, o kaip atskirą straipsnį), ir būtinai įkelkite į internetą, kad kitos pirmakartės mamos surastų.

Sąrėmių skausmo nepalyginsi su skausmu, kurį jaučiame, pavyzdžiui, susižeidę ar sirgdami. Jie nėra žaizdos ar ligos simptomas, tai - natūrali ir aktyvi organizmo reakcija. Sąrėmių skausmas yra raumenų skausmas, kurį sukelia stiprūs ir ritmingi gimdos susitraukimai. Tuo pat metu gimdos raumenys traukiasi į viršų ir taip atsiveria gimdos kaklelis. Raumenų darbo sukeltas slėgis tuo pat metu vaiką stumia žemyn. Be sąrėmių skausmų taip pat juntamas nemalonus gimdyme dalyvaujančių audinių ir organų tempimas. Skausmui jautrus gimdos kaklelis iki gimdymo būna užsivėręs. Kad pro jį praslystų naujagimio galvutė, gimdos kaklelis turi atsidaryti maždaug iki dešimties centimetrų. Taip pat paprastai įsitempia dubens raumenys ir raiščiai bei tarpvietė.

Skausmo suvokimas ir kaip pats kūnas jį malšina

Moterys labai įvairiai priima ir suvokia skausmą, nes kiekvienos skausmo slenkstis yra kitoks. Tam, kaip suvokiamas ir pakeliamas skausmas, įtakos turi įvairūs veiksniai: fizinė gimdyvės konstitucija, psichikos būklė ir išorinės gimdymo aplinkybės. Gimdymo metu pati gamta pasirūpina veiksmingomis priemonėmis, kurios padeda pakelti skausmą:

• Sąrėmių skausmai yra laikini, po kiekvieną sąrėmio būna pertrauka, kurios metu kūnas gali bent šiek tiek atsigauti ir sukaupti naujas jėgas;
• Gimdymo metu skausmą malšina paties organizmo išskiriami hormonai ir endorfinais vadinamos medžiagos, turinčios savybę malšinti skausmą;
• Daugeliui moterų išankstinis džiaugsmas būsimu naujagimiu nustumia sąrėmių skausmą į antrą planą.

Baimė - dar viena gimdymo skausmo priežastis. Skausmo baimė gali sukelti mėšlungį, kuris dar labiau didina skausmą ir neleidžia atsipalaiduoti tarp sąrėmių. Tai tik dar labiau prailgina gimdymą. Baimės, nerimo, mėšlungio ir skausmo ratas gali būti įveiktas. Nerimauti dėl gimdymo skausmų yra visai normalu. Gimdymo pradžioje skausmas juntamas dėl sąrėmių sutrikus gimdos kraujotakai ir tuo pačiu metu po truputį plečiantis gimdos kakleliui. Gimdos kakleliui stipriai išsiplėtus skausmas labai suintensyvėja, nes sąrėmių skausmą papildo dėl makšties, tarpvietės ir dubens raiščių tempimo juntamas skausmas.

Jei negalite apsispręsti, kartu su sutuoktiniu lankykite nėščiųjų kursus. Kad ir ką dabar nuspręstumėte - gimdyti su nuskausminimu ar natūraliai - žinokite, kad gimdydama turite teisę persigalvoti.

Nemedikamentinis gimdymo skausmo malšinimas

Nemedikamentinis gimdymo skausmo malšinimas - nesutrikdo gimdymo eigos, daugeliu atvejų ją paskatina:

• Judėjimas ir tokie pratimai, kaip dubens sukimas padeda kūdikiui įsitaisyti patogiausioje gimimui pozicijoje. Vertikali poza leidžia panaudoti traukos jėgą. Ji padeda kūdikiui atverti gimdos kaklelį ir nusileisti į gimdymo kanalą.
• Raumenų atpalaidavimas palengvina gimdos darbą.
• Suteikia patyrimo jausmą: tyrimai rodo, kad moteris gimdymą patiria kaip teigiamą išgyvenimą tada, kai jaučiasi galinti kontroliuoti ir pati susitvarkyti su tuo, kas vyksta.
• Skatina endorfinų išsiskyrimą: ypatingai stipraus fizinio streso metu organizmas pradeda gaminti natūralius skausmo „žudikus” - endorfinus.
• Suteikia galimybę atidėti medikamentų naudojimą: medikamentai dažniau sukelia problemų kai naudojami kelis kartus, sumaišomi keli vaistų tipai ar tenka juos naudoti ilgesnį laiką.
• Galima tuojau pat nustoti naudoti, jei nepadeda arba kyla įtarimų, kad tai sukelia problemų: Taigi, jei kūdikiui nepatinka, kai jūs esate vienoje pozicijoje, jūs galite ją pakeisti. Nuskausminantys vaistai, sykį pradėti naudoti, negali būti nutraukti ir gali tekti pasinaudoti kitais vaistais ar medicinine procedūra, kad sumažintumėte pašalinį nepageidaujamą poveikį. Natūralūs nuskausminimo būdai gali nesuteikti pageidaujamo skausmo sumažinimo. Tai gali sukelti nesėkmės jausmą, jeigu jūs norėjote gimdymo be medikamentinio įsikišimo. Kaip ir bet kuris patyrimas, verčiantis pasiekti savo pajėgumų ribas, gimdymas be medicininio įsikišimo gali būti stipraus pasikeitimo įvykis ir visiems laikams pakeisti jūsų požiūrį į save. Pasididžiavimas savo pasiekimu, pasitikėjimas savo jėgomis ir galimybėmis, kuriuos jūs galite gauti gimdymo metu, tikriausiai yra idealiausias pasiruošimas sutikti tėvystės sunkumus.

Judėjimas gerokai sumažina skausmus ne tik todėl, kad nukreipia gimdyvės mintis. Visų pirma, skausmo slenkstis priklauso nuo kraujotakos. Sąrėmio metu gimdos raumenys susitraukia ir sunaudoja daug energijos, o pagrindinis energijos šaltinis yra deguonis. Jei kūno padėtis nejudri, kraujotaka sulėtėja ir sumažėja deguonies patekimas į gimdos raumenis. Partnerio atliekamas masažas padeda atitraukti dėmesį nuo skausmo, atpalaiduoja, kad nebūtumėte nesąmoningai įsitempusi. Taisyklingas kvėpavimas. Jeigu trūksta deguonies, raumenys gamina pieno rūgštį, o jai susikaupus jaučiamas skausmas. Jei gimdyvės lūpos bus įtemptos, suspaustos, neatsipalaiduos ir gimdos kaklelis.

Įvairios kūno padėtys ir pagalbinės priemonės

Mažiausiai skauda, kai moteris per sąrėmius guli ant šono arba vaikšto. Labiausiai skauda, kai moteris statiškai guli ant nugaros. Natūraliausia gimdymui yra vertikali padėtis, todėl gimdyvei, kol atsivėrinėja gimdos kaklelis, siūloma sėdėti ant kamuolio arba „atvirkščiai“ - ant kėdės su atlošu. Ypač veiksmingas yra dubens siūbavimas ir sukimas aštuoniuke - taip gimdos kaklelis greičiau atsiveria ir kūdikis lengviau slenka gimdymo takais. Pagalbinės priemonės: Sąrėmius palengvina gruoblėtas masažo kamuoliukas, kėdutė kojoms, šiltas ar šaltas kompresas, prieblanda, mėgstama muzika. Jei gimdykloje yra galimybė naudotisdušu ar vonia, būtinai išbandykite vandens teikiamas skausmą malšinančias savybes. Manoma, kad geriausia į šiltą vonią ar dušą lipti tada, kai gimdos kaklelis atsivėręs 6-7 cm, nes įlipus anksčiau sąrėmiai gali liautis.

Bučiniai. Bučiuojantis išsiskiria oksitocinas, taip pat atsipalaiduoja dubens dugno raumenys. Juokas. Nukreipia mintis ir atpalaiduoja raumenis. Kelių - alkūnių padėtis. Jei sąrėmiai labai intensyvūs, tokia padėtis sumažina vaisiaus galvutės spaudimą į dubenį. Informuotumas. Klauskite gydytojo, kas Jums atliekama šiuo metu, kokie veiksmai numatomi toliau. Jei nesupratote, prašykite paaiškinti dar kartą.

Skausmo malšinimo būdai

Elektrostimuliacija TENS (transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija). Specialaus prietaiso skleidžiami elektros impulsai slopina ir blokuoja skausmo signalus. Jei nepatinka - galima tuoj pat nusiimti. Narkotiniai skausmą malšinantys vaistai. Jie švirkščiami į raumenis arba į veną. Dėl galimo naujagimio kvėpavimo centro slopinimo vengiama leisti šių vaistų, numatant gimdymo pabaigą per 2 val. Inhaliacinė analgezija. „Linksminančios dujos“ - azoto suboksido ir deguonies mišinys. Jos mažina skausmą ir migdo, greitai veikia ir greitai pasišalina iš organizmo, todėl galima naudoti bet kada, ypač vaisiaus išstūmimo laikotarpiu. Esant stipriam skausmui, nelabai veiksminga, netinka naudoti ilgai. Gali sukelti pykinimą, galvos svaigimą, naujagimiui gali prireikti ventiliuoti plaučius. Naudojamas retai, nes dujos gana brangios.

Regioninis skausmo malšinimas. Pats efektyviausias, skausmą malšina ilgai, nesukelia mieguistumo, neslopina naujagimio kvėpavimo centro. Infiltracinė nejautra. Sukeliama prieš kerpant ir siuvant tarpvietę. Skausmą malšinančio vaisto sušvirkščiama pasluoksniui į tarpvietės audinius. Epiduralinis nuskausminimas. Tai efektyviausias, bet techniškai sudėtingiausias būdas. Procedūrą atlieka gyd. anesteziologas. Į veną gimdyvei lašinami skysčiai. Tuo pat metu sėdint susirietus plona adata atliekama infiltracinė nejautra būsimojo dūrio vietoje. Vėliau specialia adata tarp juosmens slankstelių pasluoksniui praduriami audiniai, raiščiai ir patenkama į epiduralinį tarpą. Kateteris kišamas tarp sąrėmių, todėl gydytojui reikia pasakyti, kada sąrėmis prasideda ir kada baigiasi. Jokiais būdais negalima judėti. Procedūra trunka 15-20 min. ir dar 10-30 min. praeina, kol suveikia vaistai.

Spinalinis nuskausminimas. Panašiai kaip epiduralinis, tik praduriami ne tik audiniai, raiščiai, bet ir epiduralinis tarpas, kietasis smegenų dangalas ir patenkama į nugaros smegenų kanalą. Čia į nugaros smegenų skystį suleidžiama vietinio poveikio anestetikų ir opioidų ir adata ištraukiama. Skausmą malšinantis poveikis prasideda per 1 min. ir veikia 2-2,5 val. Labiausiai tinka, kai atliekama planinė CP operacija.

Pasiruošimas gimdymui ir psichologinis nusiteikimas

Mano asmeniniu pastebėjimu moterys, kurios gimdymui nebuvo pasiruošusios (žiniomis), šneka apie gimdymą kaip apie siaubingą dalyką ir dar neretai mėgsta pagasdinti savo baisiomis istorijomis švytinčias ir gražias nėštukes. Dažnai būna taip, kad jos netgi didžiuojasi, jog neskaitė jokių knygų ir nelankė kursų ir sako, kad tai nereikalinga. Aš buvau ta, kuri ruošėsi gimdymui. Skaičiau krūvą knygų. Bet tiesa sakant jos mane tik prigasdino baisiausiai, nes per daug ėmiau į širdį visas ten aprašomas bėdas ir ligas. Tuomet man į rankas papuolė kelios nepopuliariosios knygos. Tai būdavo lietuvių leidyklų, mažo tiražo plonos knygutės. Štai tokias knygutes ir reikia skaityti - teigiamas, parašytas žmonių, mylinčių kūdikėlius. Tad kaip bebūtų knygas ir literatūrą būtina skaityti.

Kaip žinoma, iš knygų ne viską sužinosi. Jeigu turite galimybę, patariu būtinai apsilankyti kursuose. Jų atnešta nauda gali būti tokia, kad apie gimdymą šnekėsite kaip apie malonų prisiminimą ir tikiu, kad pats vaikutis bus ramesnis po ramesnio gimdymo. Kursus suskirstyčiau į du tipus: vienas tipas kursų tai tas, kurį dėsto gydytojai - akušerės arba gimdymus lig šiol priiminėjančios gydytojos. Kitas kursų tipas tai būtų pasakojimas apie gimdymą žmogaus, kuris kiek nutolęs nuo gimdymo priėmimo.

Apie kursus, kuriuos dėsto akušerės-gydytojos, šiuo metu priiminėjančios gimdymus. Tokie kursai būtini, nes sužinosite ten dirbančių gydytojų požiūrį į gimdyvę ir kūdikį, jei tai kursai vyksta gimdymo namuose, kuriuose gimdysite, pamatysite gimdymo namus ir tai Jums padės juos išsirinkti. Sužinosite daug praktiškų ir realių dalykų, kaip viskas vyksta. Tačiau dažniausiai tai būna tik apžvalginiai kursai. Ar įmanoma sužinoti apie pasiruošimą gimdymui, gimdymą, kas būna po gimdymo per 3 valandų dėstymą - tikrai ne. Šie kursai gali jus nuteikti labai gasdinančiai ir net šokiruoti. Ar reikia nėštukei, kad ją gasdintų dar labiau?

Šie kursai būtini, tačiau prie šitų kursų manau, kad būtini ir kiti, tie, kuriuos dėsto žmogus, kuris, kaip mes su draugėm vadinam, "praplauna smegenis" :) ir įteigia, koks gimdymas yra gražus dalykas, kad gimdymas gali būti beskausmis arba bent papasakoja viską, kaip reikia pasiekti, jog jis būtų kuo mažiau skausmingesnis, kad būtų kuo mažesnė baimė.

Taip pat reikia mintinai žinoti visą teoriją - ką reiškia visi prieš gimdymą vykstantys procesai (gimdos susitraukimai, po to vandenų nubėgimas, sąrėmių pradžia, kokios gimdymo stadijos, kiek jos užtrunka, kaip reikia kada teisingai kvėpuoti, kaip stumti ir t.t.). Reikia ne tik viską tai mokėti viduryje nakties nubudus, bet ir pasirepetuoti mintyse ir ne mintyse viską. Prieš gimdant pirmą vaikutį skaičiau knygų, lankiau kursus ir tuos praktiškusius trumpučius, ir savaitės trukmės (kiekvieną dieną po 6 valandas) gal galima pavadinti komercinius kursus arba kitaip sakant tuos, kur "smegenis praplauna". Ir važiavau gimdyti su šypsena, tačiau pačio gimdymo metu pasidaviau skausmui, mane supančiai svetimai aplinkai, nes... iš tiesų nelabai ėmiau tuomet į galvą visos tos teorijos žinias, kažkaip nebuvau visko įsiminusi, nepasiruošiau kvėpavimų. Tiesiog išklausiau kursus ir pamiršau. Gimdžiau be nuskausminimo, gimdymas nebuvo labai sunkus ir ilgas - 7 valandos, bet sunkiai išstūmiau.

Tad supratau po pirmo gimdymo savo klaidas ir antrajam gimdymui jau tik primenančiuosius kursus lankiau. Pavarčiau užrašus senus. Nebeskaičiau jokių knygų, kur pusė aprašymo skirta ligoms. Prieš gimdymą pasiruošiau kvėpavimui (į dieną kartą pasitreniruodavau, šiaip bet ką darydama), stumimui. Dar viena svarbus dalykas, kad reikia mokintis atsipalaiduoti. Tad prieš gimdymą mokinausi atsipalaiduoti. Nelankiau jokių jogų, tiesiog pati namuose save palepindavau poilsiu, nusiraminimu ir panašiai.

Asmeninė gimdymo patirtis

Lankiau paskaitėles Kauno P. Mažylio gimdymo namuose, buvau pasiruošusi teoriškai, susipažinusi su gimdymo namais. Gimdymas vėlavo kelias dienas, tad kasdien atidžiai stebėjau save. Vieną rytą kažkas šiek tiek nubėgo, pamaniau, kad vandenys. Vyras nuvežė į gimdymo namus. Pakalbėjau su seserimi, ji sakė, kad kai jai nubėgo kamštis, pagimdė tik po savaitės. Nusprendžiau, kad ryte paprašysiu, jog išleistų namo, nes nenorėjau savaitę gulėti. Tačiau naktį pradėjo skaudėti nugaros apačią, pagalvojau, gal tai sąrėmiai? Buvo trys skausmai su nereguliariais tarpais, tai kas 10, tai kas 15 minučių. Nusprendžiau nueiti į tualetą, atsistojau, ir nubėgo vandenys. Dabar tikrai supratau, kad vandenys, nes kiekis buvo akivaizdus. Gerai, kad buvau gimdymo namuose, susiradau budinčią akušerę. Ji mane nuramino, liepė susirinkti daiktus ir nusivedė aukštu žemiau į gimdyklą. Sakė: „Kaip pirmakartė, pagimdysite ryt vakare“. Vitos Jurevičienės nuotr.

Gimdykloje pasakė, kad pailsėčiau, pamiegočiau, o kai užeis sąrėmis, kad stengčiausi atpalaiduoti pilvo apačią, o ne įsitempti. Atsiguliau ant kušetės šonu, ant pagalvės pasidėjau pilvą ir kai užeidavo skausmai, stengdavausi atpalaiduoti apačią, taip pat kumščiu ratu tryniau nugarą. Pamiegoti nepavyko, nes sąrėmiai užeidavo kas 5 min. Laikiausi gana ramiai, kadangi mano sąrėmiai „netikri“, gimdymas „dar nevyksta“, nebijojau, nesijaudinau. Paaiškėjo, kad atsidaręs 4 cm, sakė, „vyksta natūrali gimdymo veikla, kaip pirmakartė, pagimdysite dar negreit, vakare“. Viską pabandžiau, bet man geriausiai tiko gulėti ant šono ir kumščiu sukti ratus nugaroje. Džiaugiausi, kad dar mažai skauda. Skausmas buvo panašus į maudimą prieš mėnesines, tik kiek intensyvesnis. Vis stengiausi atsipalaiduoti. Paskambinau vyrui, pasakiau, kad jau ruoštųsi atvažiuoti, nes reikia, kad jis pamasažuotų nugarą. Dar po valandos paprašiau vonios, specialiai rinkausi gimdymo namus su sūkurine vonia, nes girdėjau, kad ji atpalaiduoja ir nuramina skausmus. Buvo prisiskaičiusi, kad nuskausminamieji kenkia kūdikiui, buvau prieš juos nusiteikusi, maniau, man pakaks vonios. Akušerė perspėjo, kad vonioje gali susilpnėti gimdymo veikla, tad paklausiau: „Juk neužsidarys tas, kas jau atsidarė?“ Patikrino, pasirodo, atsidarymas jau 8 cm! Vitos Jurevičienės nuotr.

Viena akušerė tarstelėjo, kad „ši moteris kantri“. Bet man iš tiesų nelabai skaudėjo. Pasižiūrėjau į kreivę, mano sąrėmiai vyko per vidurį skalės - tarp 50-60, kai kreivėje yra 100 padalų. Po 20 minučių vyras pasiūlė pasižiūrėti, ar tinkamas vanduo vonioje, buvo spėję pribėgti puse vonios. Paprašiau pakviesti akušeres. Buvo net šiek tiek juokinga, kai vyras pradarė duris ir kvietė: „Ateikite, jinai stumia“. Nors sunkiai patikėjo, bet atėjo 3 akušerės ir vyr. gydytojas. Gydytojas vis tiek tvirtino, kad kaip pirmakartė pradėsiu gimdyti po pusvalandžio, tačiau aš vėl elgiausi ne pagal vadovėlį, jau visai nejaučiau skausmo, tik stiprų norą stumti per sąrėmius. Paklausiau ar jau matyti galvutė, akušerė pasakė, kad mato daug plaukų. Tai man suteikė dar daugiau jėgų. Taip per 5-6 stūmimus ir gimė mano dukrytė! Visas gimdymas užtruko 6 val. 40 min.! Dukra gimė ryte 7:21, o ne vakare, kaip buvo prognozuota.

Esu labai dėkinga gydytojams, kurie nors ir netikėdami, prognozuodami neteisingai, bet prižiūrėjo mano gimdymą ir padėjo lengvai ateiti į šį pasaulį mano dukrelei. Neprireikė jokių vaistų, neturėjau net kateterio rankoje, viskas įvyko visiškai natūraliai. P. Mažylio gimdymo namai įvykdė visus pažadus - buvo suteikta galimybė vaikščioti, naudotis kamuoliu, vonia, gimdymo metu dalyvavo net 4 medikai, pagimdžius pirmiausia davė dukrytę man ir tik po kelių valandų nuprausė, pamatavo, atliko reikiamus tyrimus. Pirmąją dieną akušerės atsakingai ir kantriai mokė maitinti krūtimi ir viso kito, ko nemokėjome. Kaip ir pageidavau, gavau nedidelę vienvietę palatą nemokamai! Buvau apsupta dėmesio, prižiūrima.

Mamoms noriu pasakyti - aš tokia ne viena. Tik niekas nesivargina ir nepapasakoja pozityvių patirčių. Gal man padėjo kasdienė maldelė, pozityvus nusiteikimas, stengimasis atsipalaiduoti, o gal manymas, kad dar nieko nevyksta, kad „sąrėmiai netikri“ ir dar „ne gimdymas“, nes gimdysiu tik vakare.

Sveikutės, ir aš nusprendžiau pasidalinti savo antro gimdymo istorija. Noriu pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi, kad pakelti ūpą besiruošiančioms gimdyti būsimoms mamytėms. Na, visų pirma, pradėsiu nuo priešistorės - pasiruošimo gimdymui. Mano asmeniniu pastebėjimu, moterys, kurios gimdymui nebuvo pasiruošusios (žiniomis), šneka apie gimdymą kaip apie siaubingą dalyką ir dar neretai mėgsta pagasdinti savo baisiomis istorijomis švytinčias ir gražias nėštukes. Dažnai būna taip, kad jos netgi didžiuojasi, jog neskaitė jokių knygų ir nelankė kursų, ir sako, kad tai nereikalinga. Aš buvau ta, kuri ruošėsi gimdymui. Skaičiau krūvą knygų. Turėjau 5 ar 6 storas knygas, skaičiau internete ir panašiai. Bet tiesa sakant, jos mane tik prigasdino baisiausiai, nes per daug ėmiau į širdį visas ten aprašomas bėdas ir ligas. Tuomet man į rankas papuolė kelios nepopuliariosios knygos. Tai būdavo lietuvių leidyklų, mažo tiražo plonos knygutės, kurios, pavyzdžiui, skatino maitinimą mamos pienuku. Štai tokias knygutes ir reikia skaityti - teigiamas, parašytas žmonių, mylinčių kūdikėlius. Tad kaip bebūtų, knygas ir literatūrą būtina skaityti.

Kaip žinoma, iš knygų ne viską sužinosi. Jeigu turite galimybę, patariu būtinai apsilankyti kursuose. Nepigūs jie dabar, bet ką jau padarysi. Jų atnešta nauda gali būti tokia, kad apie gimdymą šnekėsite kaip apie malonų prisiminimą ir tikiu, kad pats vaikutis bus ramesnis po ramesnio gimdymo (skamba kaip iš reklamos). Aš kursus suskirstyčiau į du tipus: vienas tipas kursų tai tas, kurį dėsto gydytojai - akušerės arba gimdymus lig šiol priiminėjančios gydytojos. Kitas kursų tipas tai būtų pasakojimas apie gimdymą žmogaus, kuris kiek nutolęs nuo gimdymo priėmimo. Pvz., turėjo tokios darbo patirties, o šiuo metu nebeužsiima tuo. Na arba dar kitas variantas - žmogus, kuris nemažai pamatęs gimdymų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse (t. y., yra platesnio mastymo). Tad apie kursus, kuriuos dėsto akušerės-gydytojos, šiuo metu priiminėjančios gimdymus. Tokie kursai būtini, nes sužinosite ten dirbančių gydytojų požiūrį į gimdyvę ir kūdikį, jei tai kursai vyksta gimdymo namuose, kuriuose gimdysite, pamatysite gimdymo namus ir tai Jums padės juos išsirinkti. Sužinosite daug praktiškų ir realių dalykų, kaip viskas vyksta. Dažniausiai tai būna tik apžvalginiai kursai. Na, pvz., ar įmanoma sužinoti apie pasiruošimą gimdymui, gimdymą, kas būna po gimdymo per 3 valandų dėstymą - tikrai ne. Šie kursai gali jus nuteikti labai gasdinančiai (jei pvz., rodys gimdymo filmukų ir nedaug juos komentuos) ir net šokiruoti (aišku, labai daug kas nuo dėstytojos priklauso). Ar reikia nėštukei, kad ją gasdintų dar labiau? Šie kursai būtini, tačiau prie šitų kursų manau, kad būtini ir kiti, tie, kuriuos dėsto žmogus, kuris kaip mes su draugėm vadinam "praplauna smegenis" :) ir įteigia, koks gimdymas yra gražus dalykas, kad gimdymas gali būti beskausmis arba bent papasakoja viską, kaip reikia pasiekti, jog jis būtų kuo mažiau skausmingesnis, kad būtų kuo mažesnė baimė. Taip pat reikia mintinai žinoti visą teoriją (kurią kažkodėl kiti žmonės vadina praktika). Aš manau, kad tai teorija - ką reiškia visi prieš gimdymą vykstantys procesai (gimdos susitraukimai, po to vandenų nubėgimas, sąrėmių pradžia, kokios gimdymo stadijos, kiek jos užtrunka, kaip reikia kada teisingai kvėpuoti, kaip stumti ir t.t.). Reikia ne tik viską tai mokėti viduryje nakties nubudus, bet ir pasirepetuoti mintyse ir ne mintyse viską. Kiti tai vadina praktikos mokėjimu, aš vadinu teorijos, nes kiekvienas gimdymas yra labai individualus. Tad prieš gimdant pirmą vaikutį skaičiau knygų, lankiau kursus ir tuos praktiškusius trumpučius, ir savaitės trukmės (kiekvieną dieną po 6 valandas) gal galima pavadinti komercinius kursus arba kitaip sakant tuos, kur "smegenis praplauna". Ir važiavau gimdyti su šypsena, tačiau pačio gimdymo metu pasidaviau skausmui, mane supančiai svetimai aplinkai, nes... iš tiesų nelabai ėmiau tuomet į galvą visos tos teorijos žinias, kažkaip nebuvau visko įsiminusi, nepasiruošiau kvėpavimų. Tiesiog išklausiau kursus ir pamiršau. Gimdžiau be nuskausminimo, gimdymas nebuvo labai sunkus ir ilgas - 7 valandos, bet sunkiai išstūmiau. Gimęs berniukas buvo verksmingas, rankinukas. Tad supratau po pirmo gimdymo savo klaidas ir antrajam gimdymui jau tik primenančiuosius kursus lankiau. Pavarčiau užrašus senus. Nebeskaičiau jokių knygų, kur pusė aprašymo skirta ligoms. Prieš gimdymą pasiruošiau kvėpavimui (į dieną kartą pasitreniruodavau, šiaip bet ką darydama), stumimui. Dar viena svarbus dalykas, kad reikia mokintis atsipalaiduoti. Jeigu kas lankot jogą, tai žinote, kad darant tempimo kažkokį pratimą, reikia sukoncentruoti dėmesį į tą tempiamą/skaudamą kūno vietą, ir ją tuo pačiu metu atpalaiduoti. Tad prieš gimdymą mokinausi atsipalaiduoti. Nelankiau jokių jogų, tiesiog pati namuose save palepindavau poilsiu, nusiraminimu ir panašiai.

GIMDYMAS

Na ir pagaliau priėjau prie savo antro gimdymo aprašymo. Gimdymas prasidėjo 5-ą ryto (kaip ir pirmas, nubėgo vandenys, neužilgo prasidėjo sąrėmiai. Gimdymas prasidėjo 3-im savaitėm anksčiau nei turėjo, tad nebuvau susikrovusi daiktų. Bet turėjau sąrašą, tai ėjau krautis. Gal ir greitai aš juos būčiau susikrovusi, ale kad sąrėmiai buvo kas 5-ias minutes. Ir visai neskausmingi. Kažkaip jų metu galvodavau, ką čia dar reikia įsidėti, vyras tuo metu pirmą vaiką rengė, vaikas visko klausinėjo ir mane šnekino. Taip kažkaip be streso ir skubos išsiruošiau per valandą. Tuomet vežėm vaiką pas senelius, į kitą miesto galą, žiemą, tamsoje. Kol dar iki gimdymo namų nusikasėm (o jie buvo tolokai nuo senelių) mašinoje praėjo beveik valanda laiko. O man ten mašinoje buvo kažkaip labai gera. Šiltai ir minkšai sėdėjau, grojo radijas, žvalgiausi po rytinį gražų ir tuščią miestą... Per sąrėmius nukreipinėjau mintis žiūrėdama į pastatus, apie kažką šnekėdama. Tik vieną kartą suskaudo smarkiau. Vyras su savo laikrodžiu vis nuiminėjo kas kiek laiko vyksta sąrėmiai. Aš paklausiai kam taip daro, juk kažkur kas 5-ias minutes sąrėmiai, jis sako, tai kad kas tris. Tai tada kažkaip sunerimau (kad ar spėsim...), iš karto užėjo skausmas, bet kažkaip pavyko iš karto nusiraminti, kad dar ne kas minutę ir viskas gerai buvo.

Na o toliau viskas vyko taip - atvykom į gimdymo namus. Mane ten paguldė apžiūrai priimamajame ir paliko (nes daug buvo labai gimdančiųjų tą naktį, visi užsiėmę), tik vienas žmogus sėdėjo kitam didelio kabineto gale ir popierius pildė. Taip prabuvau gal 5-ias minutes, niu ir vienas skausmingas sąrėmis užėjo, dar tas gydytojas paklausė ar skausmingas sąrėmis, o aš jau beveik pradėjau garsus leisti, kad skausmingas... Tada antras, lyg trečias... tuo metu atėjo seselė prie manęs ir sakau noriu stumti... Po to dar sakiau "ne nenoriu, jo noriu" ir kad visi pradėjo lakstyti. Staigiai perrengė mane, nuvežė į gimdyklą, na ir išstūmiau vaikutį per pusantro sąrėmio (per vieną sąrėmį galima stumti tris kartus, aš stumiau per tą vieną sąrėmį tris kartus, ir dar du kartus be sąrėmio sakė stumti ir viskas... Tad nuo pirmo gimdymo buvo praėję 3,5 metų, nuo sąrėmių pradžios buvo praėję 2,5 valandos, nuo to laiko, kai įžengiau į gimdymo namus - 15 minučių. Skausmingi tebuvo tik trys sąrėmiai prieš pat gimdymą (viena iš priežasčių, kodėl buvo skausmingi, nes tuo metu gulėjau ir buvo nepatogu labai). Nebuvo jokių plyšimų, net jokių skausmų po gimdymo. Praėjus gal 4-5 valandom po gimdymo pakilau nuo lovos ir prasivaikščiodavau, nes atsibosdavo gulėti. Jaučiausi puikiai, tik apspangusi. O gal apspangusi nuo miego trūkumo. (Palatoje gulėjom trise ir pamiegodavau po 4-5 valandas tik). Mano mažius daug miegojo, gerai valgė, ir lig šiol yra ramus berniukas. Daug sypsosi, bendrauja. Na prirašiau aš jau čia labai daug... Nemoku aš trumpai. Bet ne viską pasakiau, man atrodo, daug visko žinoti reikia ir daug visko yra. Tad jei mano šią rašliavą perskaitys būsimosios mamytės, linkiu patirti nuostabų gimdymo džiaugsmą, nuoširdžiai pasidžiaugti pirmą kartą išvydus savo vaikutį. Jo mažas rankeles, nosytę, burnytę... na ir viso ko geriausio linkiu! Juk kiek mes kartų per gyvenimą patirsim šį džiaugsmą - vieną, du, na gal tris kartus. Linkiu tai vertinti, na ir dar kartą linkiu tuo džiaugtis!

Sparčiai bėgant paskutinėms nėštumo dienoms, dauguma nėštukių vis dažniau mąsto apie tą didžiąją dieną. Ar ilgai truks sąrėmiai? Ar man labai skaudės? Ar galės mano gydytojas priimti gimdymą? Ar viskas vyks greitai? Ar aš galėsiu pasinaudoti nuskausminimo procedūra? Kuo daugiau neatsakytų klausimų, tuo daugiau baimių, kurios kelia nerimą ir nėštumo metu yra visai nepageidaujamos. Rūpinkitės savo intymios vietelės išvaizda taip pat ir tiek pat, kaip visada. Plyšimai gimdymo metu - labai dažnas reiškinys. Šiuo metu apstu informacijos apie tai, kaip išvengti šio nemalonaus nutikimo gimdymo metu. Kai kurie metodai, tokie kaip specialus tarpvietės ir makšties masažas ar Kegelio pratimas, yra neabejotinai veiksminga prevencinė priemonė. Tačiau jokie metodai neapsaugos nuo plyšimo pirmą kartą gimdančios mamos, jei jos vaikelis gims laikydamas rankytę šalia veiduko. Tokiu atveju plyšimų išvengti nepavyksta, tačiau akušerė teigia, kad jų nereikia bijoti ir jos subjektyvia nuomone, plyšimas yra geriau nei epiziotomija, kitaip tariant, tarpvietės kirpimas. Specialistės nuomone, plyšimai gyja greičiau ir dažniausiai nėra tokie gilūs kaip kirpimai. Vis dažniau pasigirsta besilaukiančių moterų nuogąstavimų, kad medikai, akušeriai - ginekologai deda mažai pastangų, stengdamiesi padėti moteriai pagimdyti natūraliai ir renkasi Cezario operaciją. Akušerė teigia, kad ji deda visas pastangas, kurios yra jos galioje, kad išvengtų Cezario operacijos. Tačiau yra atvejų, kuomet ji tiesiog būtina, t.y., sėdmeninė pirmeiga (kai kūdikio galvutė nenusileidusi ir pirmiausia užgimsta kojytės), pavojingai sulėtėjusi kūdikio širdies veikla ir pan. Specialistė sako, kad jei tik yra galimybė išvengti šios operacijos, taip ir yra daroma. Svariausi argumentai, kodėl geriau, kad gimdyvė pagimdytų natūraliai, yra jos pačios sveikata, nes po Cezario pjūvio moteris sveiksta ilgiau nei po natūralaus gimdymo.

O taip, jūs greičiausiai pasituštinsite gimdymo metu ir... Pasirodo, net 50-75 procentai moterų gimdymo metu pasituština ir tame tikrai nėra nieko blogo. Jei taip nutinka, akušerė greitai ir beveik nepastebimai tai sutvarko, pašalindama paklotą, kuris (ir net ne vienas) būna paklotas po gimdyve. Tad nesijaudinkite, jei taip nutiks, akušerė greitai pašalins visus įrodymus. Patikėkite, pasituštinimas tuo metu bus mažiausiai jus jaudinantis dalykas. Tiesa sakant, pasituštinimas reiškia, kad stumimas vyksta efektyviai. Kūdikio galvutė yra labai didelė ir keliaudama jūsų vagina spaudžia tiesiąją žarną, tad jei ten bus nors mažulyčio išmatų gabalėlis, jam neliks jokio kito kelio, tik lauk.

Be jokios abejonės, žinojimas yra kelias į sėkmę. Visų pirma, kuo daugiau turėsite informacijos apie gimdymo eigą, tuo mažiau bus baimės. Jei neturite galimybės lankytis paskaitose apie nėštumą ir gimdymą, nepabijokite kalbėtis su kitomis neseniai gimdžiusiomis moterimis ir užduoti jus dominančius klausimus. Žinojimas ir informacija apie laukiantį procesą sumažins nerimą ir tai bus didelis pliusas. Nemalonu apie tai kalbėti, bet taip, sąrėmiai yra skausmingi. Net jei jums bus atlikta epidūrinės nejautros procedūra, iki tol tikrai pajusite pakankamai stiprų skausmą ir spaudimą. Tiesa ta, kad gimdymo skausmas yra greičiausiai stipriausias, kokį teks patirti. Tačiau nereikia per daug įsibauginti, gimdymas yra skausmingas, tačiau tikrai pakeliamas ir iškenčiamas. Moterys gimdo jau tūkstančius metų, nepamirškime, kad šis stebuklingas procesas suteikia naują gyvybę. Akušerė yra lyg jūsų advokatas šiame procese ir bus šalia kiekviename gimdymo etape, nebent Jums norėsis šiek tiek privatumo (pavyzdžiui, jei po epidūrinės nejautros procedūros norėsis šiek tiek nusnausti).

Ar yra kada nors tekę bėgti maratone? Gimdymas labai panašus į maratoną. Bėgimas labai susijęs su mąstymu ir nusiteikimu, juk visų pirma turite įtikinti save, kad galite jį baigti ir pasiekti finišą. Maratono pabaiga visada pati sunkiausia, tačiau iškart po to, kai pasieksite finišą, pasijausite tartum roko žvaigždė. Kartais gimdymo metu susiklosto netikėtos aplinkybės. Dažniausiai yra tam tikri signalai, kurie rodo, kad gali nutikti vienoks ar kitoks nepageidaujamas netikėtumas, deja, kartais tų signalų nebūna. Akušerė pasakoja, kad jos darbinėje patirtyje būna atvejų, kuomet iki tol buvę visiškai sveiki kūdikiai gimsta tokios būklės, kad jiems prireikia skubios pagalbos ar gaivinimo, taip pat būna atvejų, kai moterys pradeda gausiai kraujuoti ir joms prireikia skubaus Cezario pjūvio ar kitokios pagalbos. Galop, akušerės yra didžiausios savo prižiūrimų gimdyvių sirgalės! Mes esame tos, kurios labiausiai nori, kad jūsų gimdymas būtų toks, apie kokį jūs svajojate.

tags: #moterys #gimdymas #neskausmingas

• Trečiojo Pasaulinio Karo pranašystės pagal Baba Vanga
• Kaip sustabdyti patyčias
• Taisyklės dėl vaiko vežimo priekyje
• Sužinokite apie pagalbinį apvaisinimą
• Pepco vaikiški aksesuarai