Futbolo sezonas įsibėgėja, tačiau norisi atsitraukti nuo aikštės ir panagrinėti tai, kas aktualiausia viduramžių alchemikams - auksą, pinigus, biudžetus. Lietuvos futbolo klubai dažniausiai trumpai atsako į žurnalistų klausimus apie biudžetą, tačiau šiemet trys klubai, "Sūduva" ir abu "Žalgiriai", pateikė išsamesnę finansinę informaciją. Šiame straipsnyje bus analizuojami Vilniaus "Žalgirio" ir pagrindinio jo konkurento Kauno "Kauno Žalgirio" finansiniai rodikliai.
Svarbu pabrėžti, kad šis tekstas nėra skirtas parodyti, jog vienas klubas daro ką nors geriau už kitą. Abu klubai žengia į priekį ir priima teisingus vadybinius sprendimus. Tikslas - įvertinti ir paaiškinti, kaip formuojasi jų biudžetai ir kas juos sudaro. Analizė yra subjektyvi: apie Vilniaus "Žalgirį" turima visa informacija, o apie Kauno komandą remiamasi lentelėmis ir Manto Kalniečio citatomis.
Pajamų palyginimas
Kauno "Kauno Žalgirio" pajamos šiemet planuojamos 4.5 milijono eurų, o Vilniaus "Žalgirio" - 4.1 milijono eurų. Šios sumos skiriasi, todėl verta panagrinėti jų sudėtį.
Miestų parama
Pajamos iš miestų paramos yra gan aiškios. Kaunas skyrė milijoną eurų, o Vilnius - pusantro milijono eurų (šiek tiek mažiau, bet paprastumo dėlei apvaliname). Tai yra svarbus pajamų šaltinis abiem klubams.
UEFA pinigai
Daugiausiai interpretacijų kyla skaičiuojant UEFA pinigus, kur skirtumas yra didžiausias - 1.4 milijono eurų Kauno naudai. Vilniaus "Žalgirio" atveju įskaičiuojami tik 100% garantuoti pinigai - 325 000 eurų už dalyvavimą UEFA Konferencijų lygoje. Ankstesnė Vilniaus "Žalgirio" vadovybė mėgdavo įtraukti neegzistuojančias pajamas, tačiau dabartinis klubas laikosi griežtesnės politikos. Bet koks papildomas euras iš Europos turnyrų keliaus į 2027 metų biudžetą.
Kauno "Kauno Žalgiris" atrodo, kad įskaičiuoja šių metų rezultatus į pajamas. M. Kalnietis cituoja: "Skaičiai kažkiek pririšti prie europinių turnyrų, tačiau vertinimas labai atsargus". Kauniečiai garantuotai turi pirmą Čempionų lygos atrankos etapą ir, nesėkmės atveju, antrą Konferencijų lygos atrankos etapą.
Čempionų lygos atrankos pajamas nėra lengva suskaičiuoti, tačiau remiantis panašaus lygio klubų patirtimi, galima tikėtis apie 300 tūkstančių eurų. Tiksliau, iškritęs klubas iš Čempionų lygos atrankos gauna 175 tūkst. eurų ir dar 260 tūkst. kaip šalies čempionas. Konferencijų lygoje iškritęs antrame etape klubas gauna 350 tūkst. eurų bazinę išmoką ir 175 tūkst. už kiekvieną sužaistą etapą, kas sudaro 525 tūkst. eurų. Taigi, Kauno "Kauno Žalgirio" garantuoti pinigai Europoje siekia 960 tūkst. eurų. Pridėjus Solidarumo lėšas, suma išauga iki maždaug 1.2 milijono eurų.
Vilniaus "Žalgiris" didžiąją dalį Solidarumo lėšų jau išnaudojo pernai. Kaunas papildomai skaičiuoja apie 600 tūkstančių eurų (patikslinta: 530 tūkst. eurų). Tai yra atsargus prisirišimas prie Europos turnyrų, nes tikimasi bent vieną Konferencijų lygos etapą įveikti iškritus iš Čempionų lygos, kas atneštų papildomus 400 tūkst. eurų. Taip pat tikimasi įveikti pirmąjį Čempionų lygos etapą, kas atvertų duris į Europos lygos atranką ir dar didesnes pajamas.
Tapti Lietuvos čempionais yra ne tik moraliai svarbu, bet ir potencialiai labai pelninga. Įveikus pirmąjį Čempionų lygos etapą, net ir pralaimėjus visus likusius etapus, Kaunas galėtų gauti 1.7 milijono eurų. Tačiau pirmasis atrankos barjeras gali būti sudėtingas, nes Kauno komanda nebus skirstoma ir gali susidurti su stipriais varžovais.
Blogiausiu atveju Kauno "Kauno Žalgiris" gali nesurinkti 600 tūkstančių eurų iš Europos, tačiau realistiškai gali priartėti prie planuojamos sumos. Vilniaus "Žalgiris" šiuo atveju turi pranašumą, nes įsirašė minimumą. Papildomos pajamos galėtų būti:
- Iškritus iš karto: 325 000 eurų.
- Iškritus antrame etape: 700 000 eurų (+375 000 eurų).
- Iškritus trečiame etape: 1 075 000 eurų (+750 000 eurų).
- Iškritus ketvirtame etape: 1 450 000 eurų (+1 125 000 eurų).
Apie patekimas į grupių etapus kol kas nekalbama. Vilniaus "Žalgiris" tikėtina bus skirstomas pirmame etape ir gali susitikti su silpnesniais varžovais. Net ir antrajame etape gali būti skirstomas, tačiau trečiajame jau tikrai susidurtų su stipriu varžovu.
Rungtynių bilietai
Kauno "Kauno Žalgiris" nesitiki didelių pajamų iš TOP lygoje rungtynių, o 310 tūkstančių eurų planuoja surinkti iš trijų Europos turnyrų rungtynių. 100 tūkstančių eurų iš rungtynių "S. Dariaus ir S. Girėno" stadione yra įmanoma pasiekti, pardavus kiek daugiau nei 6000 bilietų vidutiniškai po 15 eurų.
Vilniaus "Žalgiris" užsibrėžė 260 000 eurų iš bilietų ir abonementų, t. y. 50 tūkstančių eurų mažiau nei Kaunas. Iš parduotų abonementų surinkta apie 170 000 eurų. TOP lygos rungtynių bilietų pardavimai viršija lūkesčius, o grįžus į stadioną tikimasi dar didesnio augimo, apie 100 000 eurų pajamų. Vienerios garantuotos rungtynės Europoje su "soldout" gali atnešti apie 80 000 eurų. Taip bendrai, Vilniaus "Žalgiris" turėtų viršyti savo prognozes ir turėti apie 350 tūkstančių eurų pajamų. Papildomos Europos rungtynės šias pajamas perkeltų į 2027 metų biudžetą.
Komercinės pajamos
Didžiausią disonansą kelia komercinių pajamų skirtumai: Kaunas planuoja 1.46 milijono, Vilnius - 1.25 milijono eurų. Nors skirtumas nėra didelis, Kauno rėmėjų sąrašas kelia klausimų, kaip iš 13 rėmėjų bus surinkta tokia suma. Manoma, kad didelę dalį komercinių pajamų gali pasidalinti su motinine krepšinio organizacija.
Vilniaus "Žalgirio" komercinės pajamos kol kas viršija prognozes. Kovo pabaigoje pasirašytos rėmimo sutartys siekia 1.3 milijono eurų. 64% sudaro finansinis rėmimas, 36% - barteryje, kuris padengia dalį išlaidų. Moterų komandos rėmimas artėja prie 100 tūkstančių eurų. Artimiausiu metu tikimasi dar 400 tūkstančių eurų naujų sutarčių. Tikimasi, kad realūs skaičiai viršys biudžeto prognozes 1.8-2 kartus. Šios lėšos bus naudojamos vasaros transferų langui, o perviršis kelsis į kitų metų biudžetą.
Vilniaus "Žalgiris" taip pat turi naujų investuotojų, ir priklausomai nuo komercinių rezultatų bei Europos turnyrų premijų, svarstys dėl papildomo investicijų raundo.
Išlaidų palyginimas
Abiejų klubų išlaidų eilutėje didelio skirtumo nėra. Kaunas skiria 3 milijonus eurų savo komandoms, Vilnius - apie 2.4 milijono eurų pagrindinei komandai, moterų ir B komandoms. Kauno klubas skiria šiek tiek daugiau, tačiau skirtumas nėra kardinalus.
Administracijos išlaidos skiriasi nežymiai: Kauno - 540 tūkstančių eurų, Vilniaus - 580 tūkstančių eurų. Techninės arba rungtynių išlaidos Kaune siekia 963 tūkstančius eurų, Vilniuje - 866 tūkstančius eurų. Abu klubai taip pat investuoja į LED stendus stadionuose. Vilniaus "Žalgiris" papildomai investuoja į savo namų rungtynių transliacijų gerinimą.
Prie Vilniaus išlaidų galima pridėti kelis šimtus tūkstančių eurų, kainavusius ankstesnės vadovybės sprendimai, susiję su ilgalaikiais kontraktais su žaidėjais.
Pagrindinis skirtumas matomas komplektuojant pirmą komandą: pasibaigus antram transferų langui, Kauno "Kauno Žalgiris" galimai bus išleidęs 300-400 tūkstančių eurų daugiau. Taip pat kauniečiams nereikėjo iš esmės perkomplektuoti komandos, išlaikytas branduolys, todėl jie buvo laikomi favoritais dar iki čempionato pradžios.
Kaip futbolo klubai uždirba pinigus?
Perspektyvos
Pagrindinis Kauno "Kauno Žalgirio" statymas yra šių metų Europa. Jei klubas pasieks grupių etapus, tai atneš papildomus 3-4 milijonus eurų. Jei taps Lietuvos čempionu ir užsitikrins vietą Čempionų lygos atrankoje, 2027 metais Kauno "Kauno Žalgiris" gali tapti finansiškai dominuojančia jėga Lietuvos futbole.
Vilniaus "Žalgiris" koncentruojasi į komercinių pajamų auginimą. Jei pavyktų du kartus viršyti prognozes, pritraukti naują investuotoją ir pasiekti trečią Europos turnyrų etapą, kitais metais prie biudžeto būtų pridėta milijonas eurų.
Didelę įtaką ateičiai gali turėti ir Nacionalinio stadiono atidarymas Vilniuje. Jei jis taps Vilniaus "Žalgirio" baze, tai gali žymiai padidinti pajamas iš bilietų pardavimo. Prognozuojama, kad 2027 metais Vilniaus "Žalgirio" biudžetas galėtų siekti 5 milijonus eurų, o 2028 metais - 7 milijonus eurų.
| Šaltinis | Kauno "Kauno Žalgiris" | Vilniaus "Žalgiris" |
|---|---|---|
| Miestų parama | 1.0 | 1.5 |
| UEFA pinigai (garantuoti) | 0.96 | 0.325 |
| UEFA pinigai (potencialūs) | 1.4 | 1.125 (maksimalus) |
| Bilietai | 0.31 | 0.26 |
| Komercinės pajamos | 1.46 | 1.25 |
| Iš viso (planuojamos) | 4.5 | 4.1 |
Antroji straipsnio dalis nagrinėja Vilniaus "Žalgirio" moterų komandos situaciją. Praėjus beveik dviem mėnesiams po sutikimo globoti komandą, buvo iškelti tikslai: pritraukti Lietuvos rinktinės žaidėjų, užtikrinti lietuvių žaidėjų dominavimą, padidinti biudžetą iki 200 000 eurų, pasiekti 400 žiūrovų vidurkį ir užimti prizinę vietą A lygoje.
Šiemet Vilniaus "Žalgiryje" žais penkios į Lietuvos nacionalinę rinktinę kviečiamos žaidėjos, tarp jų ir rinktinės kapitonė Milda Liužinaitė. Tai didelė sėkmė ir žingsnis link to, kad Vilniaus "Žalgiris" taptų bazine Lietuvos moterų rinktinės komanda.
