Nors praėjo du tūkstančiai metų nuo jo mirties, Gajus Julijus Cezaris išlieka viena įtakingiausių istorinių asmenybių. Jis buvo ne tik talentingas politikas, karvedys, oratorius ir rašytojas, bet ir žmogus, kurio veiksmai bei simboliai iki šiol jaudina istorikų ir paprastų žmonių vaizduotę. Šiame straipsnyje panagrinėsime žiedų istoriją, pradedant nuo Romos imperijos laikų, ypač pabrėždami Julijaus Cezario epochą, ir apžvelgsime, kaip žiedai buvo naudojami kaip simboliai, galios ženklai ir netgi lemties nešėjai. Taip pat aptarsime, kaip šis artefaktas atsispindi literatūroje bei mene ir kaip jis suvokiamas šiuolaikiniame pasaulyje.
Romos imperija: žiedas kaip galios ir statuso simbolis
Roma - miestas, kurio praeities šlovė ir galybė tapo pavyzdžiu ir tikslu norintiems palikti pėdsaką istorijoje. Romos miestas daugeliui valdovų tapo pasaulinės valstybės simboliu. Julijus Cezaris, Romos valstybės veikėjas, karvedys ir rašytojas, kilęs iš patricijų Julijų giminės, buvo vienas iš tų, kurie siekė įtvirtinti savo valdžią ir įtaką.
Žiedai Romos imperijos laikais buvo ne tik papuošalai, bet ir svarbūs galios bei statuso simboliai. Aukštas pareigas užimantys asmenys, tokie kaip senatoriai ir magistratai, nešiojo žiedus, kurie rodė jų padėtį visuomenėje. Senatoriai avėjo ypatingą avalynę - aukštus juodus pusbačius. Jų rango ženklas buvo ir aukso žiedas. Žiedai galėjo būti pagaminti iš įvairių metalų, įskaitant auksą ir sidabrą, ir dažnai būdavo puošiami brangakmeniais.
Julijus Cezaris ir jo žiedas
Gajus Julijus Cezaris (gim. 100 m. pr. m. e. liepos 13 d. - m. 44 m. pr. m. e. kovo 15 d.) - Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas, kilęs iš patricijų Julijų giminės. Cezaris buvo viena talentingiausių politinių figūrų istorijoje. Šis žmogus buvo sėkmingas politikas, puikus karvedys, oratorius ir rašytojas. Jo knyga (“Galų karo užrašai”) apie galų užkariavimą ilgai buvo laikoma literatūros klasika. Cezaris buvo drąsus, energingas ir gražus. Jis buvo pagarsėjęs donžuanas ir net pagal leidžiamus to meto standartus buvo laikomas ištvirkusiu.
Nors nėra konkrečių istorinių įrodymų apie ypatingą Julijaus Cezario žiedą, galima teigti, kad jis, kaip ir kiti aukšto rango romėnai, nešiojo žiedą, kuris simbolizavo jo galią ir autoritetą. Žiedas galėjo būti naudojamas kaip asmeninis antspaudas, patvirtinantis dokumentus ir įsakymus. Be to, žiedas galėjo būti dovana už nuopelnus ar pasiekimus, pabrėžiant Cezario svarbą valstybei.
Cezaris 58 m. pr. Kr. trisdešimt dvejų metų buvo paskirtas valdyti tris užsienio provincijas, pavaldžias Romai: Kisalpiną, Galiją (Šiaurės Italiją), Iliriką (šiandieninės Jugoslavijos pakrantės regionus) ir Narboną Galiją (pietinę Prancūzijos pakrantę). Per galų karus užkariavęs Galiją Cezaris išplėtė Romos valstybės ribas iki šiaurės Atlanto pakrantės ir prie Romos prijungė visą dabartinės Prancūzijos teritoriją, taip pat buvo įsiveržęs į Britų salas. Gajus Julijus Cezaris turėjo puikius karinio stratego ir taktiko gebėjimus, nugalėjo priešininkus pilietiniame kare ir tapo Romos valstybės valdovu. 49 m. pr. m. e. su kariuomene peržengė Rubikono upę (ji skyrė Cezario valdomas sritis nuo Italijos) ir pradėjo kovą su Pompėjumi dėl valdžios.
Sutelkęs valdžią (diktatorius ir liaudies tribūnas iki gyvos galvos, turėjo cenzoriaus įgaliojimus), nebesilaikė populiarių demokratinių idėjų. Nors formaliai egzistavo respublika ir Cezaris atsisakė Marko Antonijaus pasiūlymo karūnuotis, Romoje buvo įvesta Cezario karinė diktatūra. Cezaris stiprino centralizuotą valdžią, naikino provincijų atskirumą nuo Italijos ir konsolidavo Viduržemio jūros baseino vergvaldžius. Mokėjo laviruoti tarp įvairių socialinių grupių. 46 m. pr. m. e. reformavo kalendorių - metai turėjo 365 dienas ir kas ketveri metai buvo pridedama papildoma diena. Respublikos institucijų siaurinimas sukėlė senato respublikonų opoziciją.
Julijaus Cezario palikimas ir žiedai
Julijaus Cezario kalendorinė reforma 46-45 m. pr. m. e., kai jis egiptiečių pavyzdžiu mėnulio kalendorių pakeitė saulės kalendoriumi, įtvirtino jo vardą istorijoje. Mėnesiu ir diena, kylančia ne iš kokios ryškesnės mitinės ar / ir religinės tradicijos, o iš Julijaus Cezario kalendorinės reformos 46-45 m. pr. m. e., kai jis egiptiečių pavyzdžiu mėnulio kalendorių pakeitė saulės kalendoriumi. Ši reforma turėjo didelės įtakos Vakarų pasaulio laiko skaičiavimui.
Nors nėra tiesioginių įrodymų apie jo žiedo simbolinę reikšmę, jo įtaka Romos imperijai ir jos kultūrai yra neabejotina. Jo vardas virto titulu: buvęs Romos imperatorių garbės vardu (pirmasis 44 pr. Kr. Cezariu pasivadino Augustas) nuo imperatoriaus Hadriano laikų (117-138) tapo sosto įpėdinių, o nuo 4 a. - Romos imperatorių titulu. Julius Cezaris laikomas cezarizmo ikona. Cezarizmui būdingas stiprus charizmatiškas lyderis, kurio valdžiai būdingas asmenybės kultas, jėga paremtas valdymas, prievarta įvedama socialinė tvarka ir reikšmingas kariuomenės vaidmuo.
Po Juliaus Cezario mirties Romos forume buvo pastatyta Cezario šventykla. Cezario asmenybės kultą pradėjo Romos imperatorius Augustas. Vėliau dauguma valdovų domėjosi Juliaus Cezario historiografija - tarp jų Napoleonas III, pradėjęs, tačiau nepabaigęs rašyti mokslinio darbo apie Cezarį.
Julijaus Cezario gyvenimas per 4 minutes
Žiedas literatūroje ir simbolizmas
Žiedo motyvas dažnai naudojamas literatūroje kaip simbolis, turintis gilią prasmę. Selmos Lagerliof trilogijoje „Liovenšioldų žiedas. Šarlota Liovenšiold. Ana Sverd“ pasakojama apie pavydą ir kerštą, kurį gali įvykdyti net iš kapo pavogtas žiedas, nešantis nelaimes kaltiems ir nekaltiems žmonėms, kol galiausiai grįžta pas tą, kuriam ir priklauso. Už dalyvavimą Didžiajame Šiaurės kare žiedu ir titulu apdovanotas Bengtas iš Liovenšioldų, žinoma, su tuo žiedu turėjo būti ir palaidotas. Tačiau brangenybė greitai atsiduria vietinio ūkininko rankose. Užsisuka ilgas prakeiksmo ratas, kuris neša nelaimę po nelaimės ir mirtį tiek nusikaltusiems, tiek visai niekuo dėtiems žmonėms.
Psichologai vieningai sutaria, kad žiedai gali atskleisti daug informacijos apie savo šeimininką. Tačiau reikšmės turi ne tik pats žiedas, bet ir pirštas, ant kurio jis yra užmautas. Žiedai ant skirtingų pirštų gali simbolizuoti skirtingus dalykus, pavyzdžiui, valdžią, meilę, įsipareigojimą ar asmenines savybes.
Koliziejus - visai ne Cezario laikų statinys
Bene vienas įdomiausių faktų apie Koliziejų yra tai, kad Julijus Cezaris niekada nėra jame buvęs. Nors Koliziejus ir Julijus Cezaris yra neatsiejami Romos imperijos simboliai, jie niekada neegzistavo tuo pačiu metu. Koliziejus buvo baigtas statyti 80 m. po Kr., o Julijus Cezaris buvo nužudytas beveik 125 metais anksčiau nei įvyko pirmosios gladiatorių kovos.
Koliziejus, pastatytas beveik prieš 2000 metų, išliko iki mūsų dienų. Imperatorius Vespasianas pastatė šio amfiteatro pamatus 72 m. po Kr., o jo statyba truko 8 metus. Statybą užbaigė jo įpėdinis, imperatorius Titus. Palyginimui, Gizos piramidės yra daugiau nei dvigubai senesnės, o Stounhendžas - apie 5000 metų.
Koliziejus ne visada vadinosi Koliziejumi. Iš pradžių jis buvo pavadintas Flavianų amfiteatru, pagal dinastiją, kuri valdė imperiją nuo 69 iki 96 m. po Kr. Manoma, kad dabartinis pavadinimas atsirado nuo „Nero koloso“ - 35 metrų aukščio bronzinės statulos, stovėjusios šalia amfiteatro.
Koliziejus buvo statytas kaip pramogų centras, kuriame gladiatorių ir gyvūnų kovos vykdavo iki mirties. Imperatorius Komodas buvo apsėstas gladiatorių kovų ir pats dalyvaudavo kovose su egzotiniais gyvūnais ir gladiatoriais. Šios kovos buvo laikomos skandalingomis, tačiau Komodui tai nerūpėjo.
Gladiatoriai kovojo dėl garbės ir išlikimo tūkstančių žiūrovų akivaizdoje. Įėjimas į žaidynes buvo nemokamas visiems romėnams, nes imperatoriai naudojo areną savo politinėms reikšmėms populiarinti. Užsieniečiams tekdavo susimokėti. Koliziejuje buvo 80 įėjimų, 76 iš jų skirti paprastiems žiūrovams. Keturi vartai, orientuoti į pasaulio šalis, turėjo ypatingą paskirtį. Šiauriniai ir pietiniai vartai buvo skirti svarbiems garbintojams. Du likę vartai buvo skirti gladiatoriams, bet su skirtingomis paskirtimis: „Gyvybės vartai“ (rytuose) - kur gladiatoriai įeidavo prieš spektaklį, ir „Mirties vartai“ (vakaruose) - kur mirę gladiatoriai būdavo išnešami.
Nors Koliziejus ir Julijus Cezaris yra neatsiejami Romos imperijos simboliai, jie niekada neegzistavo tuo pačiu metu. Koliziejus buvo baigtas statyti 80 m. po Kr., o Julijus Cezaris buvo nužudytas beveik 125 metais anksčiau nei įvyko pirmosios gladiatorių kovos.
