Kiekvienas vaikas yra unikalus, turintis savitų gebėjimų ir poreikių. Daliai vaikų dėl įvairių raidos sutrikimų gali prireikti specialaus ugdymo, individualizuoto pagal jų poreikius ir galimybes. Šiame straipsnyje aptarsime raidos ypatumų identifikavimą ir įvertinimą, individualizuoto ugdymo principus ir metodus, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, kompleksinę negalią ar intelekto sutrikimų.
Kas yra vaikystės autizmas
Vaikystės autizmas yra neurovystymosi sutrikimas, kuris veikia tai, kaip vaikas bendrauja, supranta socialinius signalus ir reaguoja į aplinką. Autizmas nėra liga ir nėra atsirandantis dėl auklėjimo ar tėvų klaidų - tai įgimtas neurologinis ypatumas. Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti.
Svarbu pabrėžti, kad autizmas yra spektro sutrikimas, todėl kiekvieno vaiko požymiai gali būti labai skirtingi. Vieni vaikai gali turėti ryškių kalbos ar socialinių sunkumų, kiti - vystytis gana savarankiškai, tačiau vis tiek patirti iššūkių tam tikrose situacijose. Autizmo spektro sutrikimai yra viena plačiausiai tyrinėjamų vaikų psichiatrijos sričių, tačiau Lietuvoje su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais dirbantiems specialistams bei jų šeimoms labai trūksta bendrosios informacijos apie šių sutrikimų ypatumus, kuri galėtų padėti tiksliau parinkti ir taikyti reikiamą gydymo metodiką.
Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams. Jam būdinga: (a) nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus. (b) psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.
Autizmo paplitimas ir priežastys
Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ).
Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.
Ankstyvieji autizmo požymiai
Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Autizmo diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Vaikystės autizmas yra neurovystymosi sutrikimas, kuris veikia tai, kaip vaikas bendrauja, supranta socialinius signalus ir reaguoja į aplinką. Autizmas nėra liga ir nėra atsirandantis dėl auklėjimo ar tėvų klaidų - tai įgimtas neurologinis ypatumas. Ankstyvieji autizmo požymiai gali pasireikšti skirtingais raidos etapais. Svarbu vertinti ne vieną požymį, o bendrą vaiko elgesio ir raidos vaizdą laikui bėgant. Kai kurie požymiai gali būti laikini, tačiau jų derinys ir pastovumas dažniau kelia pagrįstą įtarimą.
Ankstyvieji autizmo požymiai pagal vaiko amžių:
- 6-12 mėn.: Mažai akių kontakto, silpnos emocinės reakcijos. Vaikas retai šypsosi, nereaguoja į vardą.
- 12-18 mėn.: Gestų stoka, mažas susidomėjimas bendravimu. Nerodo pirštu, nemėgina dalintis dėmesiu.
- 18-24 mėn.: Vėluojanti ar regresuojanti kalba. Žodžiai neatsiranda arba pradeda nykti.
- 2-3 metai: Mažas susidomėjimas kitais vaikais. Žaidžia vienas, vengia bendrų žaidimų.
- 3-4 metai: Pasikartojantis elgesys, stiprus poreikis rutinai. Stiprios reakcijos į pokyčius, kartojami judesiai.
Nors nėra vieno universalaus „autizmo modelio“, kuris tiktų visiems vaikams, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius: socialinės sąveikos sutrikimas (akių kontakto stoka, noro bendrauti ir kurti santykius stoka, nemokėjimas sukurti abipusių santykių, socialinių taisyklių nesupratimas, kito žmogaus elgesio intencijų nesupratimas); kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimas (kalbos stoka, kūno kalbos, gestų stoka, sunkumai palaikant pokalbį, nesugebėjimas pasakoti, sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant, echolalijos); sutrikęs socialinis žaidimas; elgesio ypatumai, priklausantys nuo pomėgių, ribotumų, sensorinių sutrikimų (ribotas interesų ratas, reikalavimas laikytis rutinos, susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan., stereotipijos, sensoriniai sutrikimai).
Dalis ankstyvųjų autizmo požymių dažnai būna normalizuojami arba paaiškinami vaiko charakteriu, todėl sprendimas kreiptis pagalbos atidedamas. Tėvai ar artimieji neretai sau kartoja, kad vaikas „tiesiog labai savarankiškas“, „nemėgsta triukšmo, kaip ir vienas iš tėvų“, „mėgsta žaisti vienas“ arba kad „kalbėti pradės vėliau“. Tačiau jei vaikas vis sunkiau bendrauja, patiria didelį stresą įprastose situacijose ar negali prisitaikyti prie aplinkos, vien charakterio paaiškinimo gali nebeužtekti.
Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinis sąrašas
Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas.
A dalis (klausimai tėvams):
- „Pagauk“ vaiko dėmesį ir tada parodyk jam kokį nors daiktą kitame kambario gale, sakydamas: „pažiūrėk, tai… (įvardinkite daiktą).
- „Pagauk“ vaiko dėmesį, tada duok jam mažą žaislinį puodelį ir arbatinuką sakydamas: „prašau įpilti man arbatos“.
- Paklauskite vaiko: „Kur yra lempa?“ arba „Parodyk man lempą“.
- Ar vaikas gali iš kaladėlių pastatyti bokštą?
B dalis (gydytojo stebėjimas):
- Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.
Specialistai, aiškindamiesi, ar vaikas turi raidos sutrikimą, priskirtiną autizmo spektro sutrikimams, išskiria keturias pagrindines vertinamas grupes: A, B, C ir D. Autizmas diagnozuojamas tuomet, kai vaikas turi 6 ir daugiau požymių iš visų keturių šių grupių.
Specialiųjų Poreikių Vaiko Įvertinimas
Siekiant atskleisti negalaus vaiko sugebėjimus, reikalinga diagnostika ir funkcinių galimybių analizė. Įvertinimas - tai išsamus informacijos rinkimas apie kiekvieną vaiko raidos sritį. Juo siekiama ištirti esamą vaiko raidos lygį, kad būtų pagrindas tolesnio ugdymo pritaikymui ir planavimui. Pradinį vaiko specialiųjų ugdimosi poreikių įvertinimą atlieka švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija, kurią gali sudaryti švietimo įstaigos vadovas ar jo pavaduotojas ugdymui, psichologas, specialusis pedagogas, logopedas, kiti pedagogai, socialinis pedagogas ir sveikatos priežiūros darbuotojai. Specialiojo ugdymo komisija analizuoja vaiko gebėjimus ir problemas. Savo vertinimus pateikia specialistai (psichologas, specialusis pedagogas, logopedas ir kt.).
Pagrindiniai vaiko įvertinimo metodai:
- Stebėjimas: nešališkas duomenų kaupimas, stebint ar įrašant į vaizdo (ar garso) juostą vaiko žaidimą, kalbą, elgesį žinomos veiklos metu su pažįstamais asmenimis. Pagrindinis stebėjimo tikslas - kaupti informaciją apie vaiko gebėjimus ir elgesį, įgūdžių sudarymo spartą bei vaiko pažangą. Stebėjimas adaptaciniu periodu padeda pažinti ir įvertinti vaiko individualius asmenybės raidos ypatumus.
- Formalus vertinimas: bendravimas su vaiku, taikant specialias užduotis ir vertinimo metodikas.
- Anamnezės rinkimas: informacija apie vaiko raidą, ligas ir kitus svarbius faktorius. Apie vaiko turimus bendravimo, pažinimo, savitarnos ir motorikos įgūdžius sužinoma iš tėvų ar globėjų.
- Dokumentų analizė: įvairi rašytinė medžiaga - anketos, stebėjimo aprašymai ir kt. skirta išsamiai informacijai surinkti apie kiekvieną vaiko raidos sritį (kalbą, pažinimą, savitarną, socialinius gebėjimus ir pan.).
- Pokalbis su vaikui artimais žmonėmis: tėvais, globėjais ir kitais šeimos nariais.
Priemonės ir metodai, taikomi vertinant, parenkami, atsižvelgiant į vaiko amžių, raidos lygį ir vertinimo tikslą. Pavyzdžiui, formalaus vertinimo (testo) metodas nėra pakankamai objektyvus labai sutrikusios raidos vaikų įgūdžiams vertinti. Adaptacijos periodas labai sudėtingas ir vaikui, ir ikimokyklinio ugdymo specialistams. Kryptingi stebėjimai adaptaciniu laikotarpiu (ir vėliau) leidžia geriau pažinti vaiką, jo spontaniškos ir valingos veiklos galimybes, elgesio bei emocijų raiškos ypatumus ir kt.
Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikomos terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį.
Autizmo gydymo ir ugdymo būdai
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.
Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg,1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų.
Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.
Ugdymo metodai, dirbant su autizmo sutrikimą turinčiais vaikais
tags: #ankstyvojo #amziaus #vaiku #autizmo #pozymiu #kontrolini
