Visuomenės požiūris keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus.
Lietuvoje šiai dienai veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį. Daugelį tokios sumos gali išgąsdinti, bet svarbu žinoti, kad galima pasinaudoti valstybės kompensacija senjoro apgyvendinimui tiek privačiuose, tiek valstybiniuose socialinės globos namuose.
Kas sudaro ilgalaikės ar trumpalaikės globos kainą?
Lietuvoje socialinės globos namų paslaugų kainas nustato skirtingos institucijos, priklausomai nuo globos įstaigos tipo. Valstybinių globos namų kainas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybių - savivaldybių tarybos, privačių globos namų - pačios įstaigos.
Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos lygį ir intensyvumą, darbo užmokesčio išlaidas personalui, globos įstaigos vietą, infrastruktūrą (pastatai, medicininės įrangos prieinamumas), taip pat valstybės ar savivaldybių finansinę paramą. Įprastai socialinių paslaugų kaina yra aukštesnė didžiųjų miestų savivaldybėse.
Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.
Kaip apskaičiuojama valstybės kompensacija už globą?
Nusprendus apsigyventi globos namuose, tokios paslaugų kainos gali pasirodyti išties didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Akivaizdu, kad daugeliui senyvo amžiaus žmonių neužtektų pajamų apmokėti gyvenimo globos namuose išlaidas. Būtent čia gelbsti valstybės kompensacija.
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą.
Senjoro pajamos
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (toliau - Įstatymas) numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna.
Socialinė parama
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras). Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.
Kada reikia mokėti turto mokestį?
„Ar nereikės atiduoti nekilnojamojo turto“, - būna dažnas klausimas, priėmus sprendimą senjorą apgyvendinti globos namuose. Pabrėžiame, kad senjorams savo turto užstatyti ar atiduoti nereikės, tiesa, gali tekti mokėti turto mokestį.
Kaip apskaičiuojamas turto mokestis?
Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų.
Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.
Valstybės kompensacija - ir privačiuose globos namuose
Lietuvoje steigiama vis daugiau privačių socialinės globos namų. Daugelis vis dar galvoja, kad šios paslaugos visada yra labai brangios ir nepasiekiamos daugeliui senjorų, arba kad už jas teks mokėti tik savo lėšomis.
Iš tiesų, privačių globos namų kainos gali labai skirtis, priklausomai nuo teikiamų paslaugų lygio, įstaigos vietos ir siūlomų patogumų. Visgi, kaip matyti socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt, daugelyje privačių globos namų paslaugų kainos yra panašios, kaip ir valstybės ar savivaldybių globos namuose.
Pasinaudoti valstybės kompensacija už paslaugas galima ir privačiuose socialinės globos namuose.
Kaip pasirinkti ir apsigyventi globos namuose?
Asmens socialinių paslaugų poreikį bei finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė. Mokėjimo dydis kiekvienam asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes, teikiamų paslaugų rūšį ir socialinės globos kainą.
Jeigu asmuo pasinaudoja valstybės socialine parama, asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė. Mokėjimo dydis kiekvienam asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes, teikiamų paslaugų rūšį ir socialinės globos kainą.
Kai miestas (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš: 80 proc. asmens gaunamų pajamų (pensijos), 100 proc. priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, taip pat, jei asmuo turi nekilnojamojo turto - nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėnesį globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė). Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos iš kurios ir atvyko konkretus asmuo. Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje.
Trumpalaikės (6 mėn. per metus) socialinės globos apmokėjimas susidaro taip pat, kaip ir ilgalaikės, tik nėra skaičiuojamas 1 proc. mokestis nuo turto.
Asmens ir Globos namų tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir Globos namų sutartimi.
Jeigu jums nepakanka gaunamų ir turimų pajamų apmokėjimui už teikiamas paslaugas, galite kreiptis į seniūnijos socialinį darbuotoją pagal asmens gyvenamąją vietą, dėl valstybės paramos gavimo.
Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio.
Paprastai dokumentų pildymas ir sprendimo priėmimas užtrunka iki 30 kalendorinių dienų, tačiau kiekvienas prašymo nagrinėjimas yra individualus ir sprendimo priėmimo laikas skirtingose savivaldybėse gali skirtis.
Norintys atvykti į globos namus privalo informuoti apie atvykimą iš anksto suderinus atvykimo laiką (ne vėliau kaip 24 val. iki numatyto atvykimo laiko).
Globos namų personalas yra geranoriškas ir draugiškas, jie tikrai padės adaptuotis Jūsų močiutei globos namuose. Jūsų močiutė bus prižiūrėta, pakalbinta ir įtraukta į aktyvų gyvenimą tiek, kiek leis jos sveikatos būklė.
Kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai išsiaiškinant nepatikimo priežastis.
Kai asmuo gali apmokėti visą kainą iš savo lėšų, jis ar juo besirūpinantis asmuo, pateikia prašymą bei reikiamus dokumentus ir, esant laisvų vietų socialinės globos namuose, sutartis su gyventoju ar juo besirūpinančiu asmeniu, gali būti sudaroma dar tą pačią dieną.
SVARBU. ASMENS TURIMAS TURTAS NEVERTINAMAS.MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ ASMENIMS, KURIEMS DALĮ KAINOS DENGIA VALSTYBĖ
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas vertinant asmens pajamas ir turtą.
Jei asmens turto, turėto per 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, vertė yra mažesnė už asmens gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, tokiu atveju, asmuo už paslaugas moka 80 procentų senatvės arba neįgalumo pensijos ir 100 procentų slaugos arba priežiūros tikslinės kompensacijos lėšų, o likusi kainos dalis gali būti kompensuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžeto.
Jei asmens turto, turėto per 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, vertė yra didesnė už asmens gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, tokiu atveju, asmuo už paslaugas moka 80 procentų senatvės arba neįgalumo pensijos, 100 procentų slaugos arba priežiūros tikslinės kompensacijos lėšų ir 1 procentą nuo turimo turto vertės, viršijančios nustatytą turto vertės normatyvą.
SVARBU. Senjorams brangsta gyvenimas socialinės globos įstaigose. Nors didėjo ir pensijos, ir išmokos, didžiąją jų dalį senyviems žmonėms teks atiduoti valdiškiems namams.
Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra aktualus klausimas, ypač sprendžiant dėl apgyvendinimo globos namuose. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, lengvatos ir mokėjimo tvarka, atsižvelgiant į tai, kaip šis mokestis gali paveikti senjorus ir jų šeimas, svarstančias gyvenimą globos namuose.
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui teikiamų socialinių paslaugų rūšį.
Finansinių galimybių vertinimas - asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą.
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m.
Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m.
Į Zarasų rajono Salako globos namus Eleonora Nečiuškienė gyventi atvyko prieš dvejus metus. „Gyvenimas labai geras, užimtumas būna, visko išmokina: paišyti, dainuoti. Eleonorai gyvenimas šiuose globos namuose kainuoja daugiau nei 1 200 eurų. Į šią sumą įsiskaičiuoja 80 procentų moters gaunamos pensijos, 100 procentų slaugos ir kitų išmokų.
Be to, kai kuriems brangaus nekilnojamojo turto turintiems senjorams reikia mokėti ir dar vieną mokestį globos namams - kas mėnesį po procentą nuo jų turimo nekilnojamojo turto vertės. Išvengti tokio mokesčio gali ir tie, kurių būstuose įregistruotas bent vienas kitas asmuo.
Senjorui, patekusiam į globos namus, vieną procentą nekilnojamojo turto vertės mokesčio tenka mokėti iš pensijos. O jam jos lieka tik 20 procentų, nes likusią dalį pasiima prižiūrinti įstaiga.
Anksčiau nekilnojamojo turto mokestis buvo taikomas nuo 12 kvadratinių metrų.
