Atsiverti ir papasakoti savo istoriją Jurgitą paskatino neseniai 15min publikuota gimdyvės Austėjos istorija. Moteris tikra, kad būtina kalbėti šia tema tiek, kiek reikės, gal pagaliau kada nors įvyks pokytis?
Jurgita pasakoja, kad gimdymo metu tiesiog jautėsi sudaiktinta - niekas neatsižvelgė į jos poreikius, skausmus, neaiškino, ką daro, ir neklausė, kaip jai geriau. Alytuje gimdžiusi moteris tikino, kad gimdymas iki šiol yra viena baisiausių jos patirčių.
„Gimdykloje buvau visiškai sudaiktinta, buvo tiesiog pasakyta, kad įstaiga yra vaikui palanki sertifikuota ligoninė, o tai reiškia, kad viskas yra daroma dėl vaiko ir vaiko naudai. Taigi man nebuvo galima leisti jokių nuskausminamųjų, kadangi jie persiduos vaikui. Akušeris man iš išorės abiem rankomis per jėgą spaudė pilvą - kad vaikas greičiau išlįstų. Sąrėmiai prasidėjo 8 valandą vakaro, o pagimdžiau 10-ą ryte. Visą tą laiką - be jokių nuskausminamųjų. Buvau taip pavargusi, kad po visos nakties sąrėmių, tarp kurių dar kelis kartus skaudžiai ir dar labiau sunepatoginant buvo tikrinamas atsivėrimas, ryte visiškai neturėjau jėgų stumti, dėl to sekėsi labai blogai. Kėdė buvo labai nepatogi, kojų laikikliai buvo taip toli vienas nuo kito, kad tiesiog laužė kojas, buvau priversta gultis ant nugaros“, - savo patirtimi dalijosi moteris.
Jurgita tikino, kad kuo toliau, tuo buvo blogiau. „Stumiant, kad būtų greičiau, vyras akušeris man iš išorės abiem rankomis per jėgą spaudė pilvą - kad vaikas greičiau išlįstų“, - pasakojo Jurgita.
Dėl nenatūralaus stūmimo, atviravo moteris, tarpvietė plyšo 3 skirtingose vietose, galiausiai buvo atliekamas ir kirpimas: „Po gimimo visas 4 vietas reikėjo siūti, bet nuskausminimui ir vėl nieko negavau, nes tai būtų paveikę pieną, kuriuo turėjau maitinti vaiką. Siuvant akušerė rėkė ant manęs, kad judinu kojas, nors, kaip minėjau, man jos sėdint toje kėdėje buvo laužiamos, o skausmas siuvant viduje gimdos kaklelio ką tik pagimdžius buvo nepakeliamas, pasakius tai, liepė kentėti, rėkė ir skundėsi, kad atėjau neapsiskutusi (nors susitikimuose prieš gimdymą buvo kartojama, kad geriau to nedaryti ir nedirginti odos prieš gimdant). Pati akušerė buvo išsidažiusi veidą ryškiomis spalvomis ir ryškiai mėlynais šešėliais bei prasmirdusi cigarečių kvapu. Žiauresnio žmogaus siūti žaizdos negalėčiau įsivaizduoti baisiausiame siaubo filme.“
Gulint ligoninėje, toliau pasakojo Jurgita, po gimdymo niekas nesiteikė ateiti ir paaiškinti, kas buvo atlikta - kas kirpta, kas siūta, kaip tai prižiūrėti vėliau ar pan: "Vieną vakarą gulint su vaiku šalia, viena seselė atėjo ir tiesiog paėmė mano krūtį, išvilko iš drabužių ir pati sukišo vaikui į burną. Prieš tai nepaklaususi, ar maitinau, ar valgė, ar to reikia. Pasijaučiau visiškai be teisių ir traumuojama.“
Po visų įvykių, susijusių su gimdymu, Jurgita atvirauja, kad tvirtai nusprendė daugiau vaikų neturėti. „Manau, kad tokių kaip aš yra ne viena, galbūt ne visos eina. Mano istorija primena sovietų laikus, kuomet gimdė mano mama ir tetos, kurių gimdymo metu buvo kilnojamas stikliukas palatoje ir pan.“
Jurgita tikina, kad iki šios patirties su vyru planavo gausesnę šeimą: „Gyvename patogų ir turtingą gyvenimą, vaikus išlaikyti ir išleisti į gyvenimą galėtume be problemų, visada svajojau apie 3 vaikus, deja, pagalvojusi apie gimdymą, nors praėjo jau 5 metai, suprantu, kad negaliu aukoti savęs ir savo kūno. Mano baimė yra didesnė. Esu traumuota ir nudegusi“, - patirtimi dalinosi moteris.
Nors pašnekovė puikiai supranta, kad kiekvienas atvejis yra individualus, yra ir gerų patirčių, bet ji neabejojo, kad dalis neigiamų nuslepiama iš baimės, noro tiesiog neprisiminti tokios patirties. Būtent todėl ji ryžosi pasidalinti, nes kalbėti, tam, kad įvyktų bent kažkoks pokytis, būtina.
Tragiškas gimdymas Alytuje: embolija vaisiaus vandenims
Žinia apie Jovitą, kuri prieš dvejus metus gimdydama pateko į komą, sudrebino žmonių širdis. Daugelis žmonių už ją meldėsi, tačiau 2023 m. balandžio 28 d. gydytojai pranešė, kad moteris neišgyveno. Be mamos liko naujagimis Leonas ir dvi vyresnės dukros.
Tragedija gimdymo metu
J. Pileckaitę klinikinė mirtis ištiko gimdymo metu dar balandžio 21 dieną. Tačiau jau kitą dieną paaiškėjo, kad jauna moteris neišgyveno. Kaip jau rašė lrytas.lt, skaudi nelaimė įvyko dėl itin retai pasitaikančios patalogijos - embolijos vaisiaus vandenims, kurią gydytojai vadina fatališka.
„Embolija vaisiaus vandenims - tai labai reta, dažniausiai fatali patologija nėštumo ir gimdymo metu ar iškart po jo, kai vaisiaus vandenų sudedamųjų dalių patenka į motinos kraujotaką ir tai lemia ūmią anafilaksinio šoko tipo gyvybei pavojingą reakciją su grėsmingu širdies ir kvėpavimo nepakankamumu“, - portalui lrytas.lt pasakojo LSMU Kauno ligoninės filialo.
Vyro prisiminimai apie nėštumą
Prisimindamas nėštumo laikotarpį, Dovydas pasakoja, kad žmona jautėsi gerai, reguliariai tikrinosi. Likus kelioms dienoms iki gimdymo termino, kuris buvo numatytas balandžio 23 d., gimdyvė apsilankė pas akušerę, kuri ją prižiūrėjo pirmojo nėštumo metu. „Nuėjome gulti, viskas buvo gerai ir jau paskui apie vidurnaktį sakė: „Man atrodo, jau ruošiamės“, nes kartojosi kas 7 minutes sąrėmiai, kaip su pirmais dviem vaikais buvo prieš pat gimdymą.
Kaip pasakoja velionės vyras, tąkart jis išvyko namo, bet į ligoninę po kurio laiko sugrįžo - žmonai vežė nosies lašus, kurie liko jo kišenėje: „Grįžau, paskambinau į duris ligoninėje ir pamačiau iš kabineto išlekiančią bėgomis į postą ar med. seselę, ar akušerės padėjėją. Iki ryto su telefonu rankoje jis laukė bet kokios žinios apie savo žmoną ir sūnų. Pats rašė žinutes akušerei, skambino į ligoninę bendruoju numeriu, kuris jį sujungė su Akušerijos skyriumi. „Man buvo šokas, supratau, kad kažkas yra negerai. Tada už kokios valandos ar daugiau sulaukiau skambučio, prisistato budinti gydytoja ir sako: „Įvyko, kaip manoma, nelaimė, embolija vaisiaus vandenimis“.
„Labai gaila, kad mums nebuvo duotas joks šansas nuvažiuoti nors vieną kartą apžiūrai, konsultacijai į Kauną. Palikti buvome nežinomybėje Alytuje, ko pasekoje įvyko ši skaudi nelaimė“, - graudinasi vyras.
Pasiteiravus, kokia šiuo metu naujagimio būklė, vyras atviras - pusė valandos deguonies badas pažeidė neurologinę sistemą, niekas nė nedrįsta prognozuoti, kokias pasekmes tai paliks: „Širdelė kaip ir dirba, inkstai dirba, maistą per zondą pasisavina, kvėpuoti pradėjo pats, be pagalbinio deguonies aparato, intubaciją deguonies jam išėmė iš plaučių, ventiliaciją plaučių atjungė. Bet jis yra vangus, neturi žindymo reflekso. Daktarai sako, kad viskas yra labai trapu ir laikas parodys, kokios tos pasekmės bus. Liko dabar dvi mergaitės, naujagimis, kurio būklė neaiški, ir aš vienas su trim vaikais. Ateitis labai paini ir miglota“, - atvirauja velionės vyras ir priduria, kad yra be galo dėkingas visiems, kurie palaiko tokiu sunkiu metu.
Ligoninės komentaras
Susisiekus su Alytaus S. Kudirkos ligonine, jos teisininkė Bernadeta Navalinskienė patvirtino, kad į ligoninę gimdyvė atvyko savarankiškai, ne su GMP transportu, prasidėjus gimdymui, įprastos gimdyvei būklės. „Įvertinus būklę, stacionarizuota gimdymui. Vystantis gimdymo veiklai, nutekėjus vaisiaus vandenims, po keleto minučių staiga prasidėjo dusulys ir pacientė prarado sąmonę.
Ji taip pat patikino, kad Alytaus ligoninės medikai dirbo kartu su Kauno klinikų specialistų komanda, kuri skubiai atvyko į Alytaus ligoninę. Galutinę diagnozę ir mirties priežastį nustatė (nustatys) Kauno klinikų specialistai: „Manytina, kad gimdyvei gimdymo metu įvyko komplikacija (embolija vaisiaus vandenimis), kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.”
Pasiteiravus, kas žinoma apie gimdymo komplikaciją - emboliją vaisiaus vandenimis - B. Navalinskienė teigė, kad, remiantis medicinos mokslo duomenimis, tai ypač reta nėštumo ir gimdymo patologija, kurią sukelia vaisiaus vandenų komponentų patekimas į motinos kraujotaką. „Tuomet kyla greit progresuojantys moters gyvybinių funkcijų sutrikimai, kurie dažnai, net ir gydomi, lemia moters mirtį (mirtingumas siekia 90 proc.). Ši patologija neturi specifinių rizikos veiksnių, bet, remiantis didžiausią tiriamųjų skaičių turinčiomis studijomis, išskiriami dažniausiai pasikartojantys rizikos veiksniai, tokie kaip vyresnis motinos amžius, vyriškoji naujagimio lytis ir kt.“, - komentavo Alytaus S.
Kauno klinikų komentaras
Susisiekus su Kauno klinikų Komunikacijos tarnyba, vyriausioji specialistė Jovita Gudelevičiūtė pareiškė šeimai užuojautą ir patvirtino, kad gimdyvė mirė Kauno klinikose, o naujagimis vis dar tebegydomas įstaigoje. „Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius dėl skaudžios netekties. Galime patvirtinti faktą, kad moteris mirė Kauno klinikose. Šiuo metu jos naujagimis gydomas Kauno klinikose“, - komentare teigė J. Gudelevičiūtė ir pridūrė, kad daugiau informacijos pateikti negali, nes neturi artimųjų sutikimo.
Jovitos laiškas apie gimdymo istoriją
Šiandien publikuojame Jovitos laišką. Pirmagimė turėjo gimti rugsėjo 9 dieną. Rugsėjo 8 dienos ryte prasidėjo nereguliarūs sąrėmiai, bet buvo skausmingi, todėl nuvykau pasitikrinti į ligoninę, kur pamatavo tonus, patikrino padėtį bei liepė grįžti su daiktais, nes turėčiau gimdyti. Buvo nuostabi saulėta diena, todėl labai apsidžiaugiau tokia naujiena.
Nuspręsta, kad nieko su manim nebus ir reikės vakuumo. Pasirašiau dokumentus, tuo metu būčiau pasirašiusi bet ką, ir sielą velniui pardavusi. Nors iš nušaukit mane. Tačiau paprašiau gydytojos dar poros bandymų, nes tonai buvo normalūs. Stūmiau taip, kad atrodė, jog visos žarnos išlįs ir man pasisekė! Tiesa, faktą, kad pagimdžiau, supratau irgi tiktai iš aplinkinių veidų mimikų, nes jau su dievais kalbėjausi: visi tapo laimingi, vyras verkia ir šypsosi, supratau, kad kažką gero pavyko padaryti. Bet tikrai nejutau jokios euforijos, tik pradėjau purtytis kaip plekšnė ant kranto. Gydytojai pranešė, kad vaikas sveikas, bet jo virkštelė labai trumpa - apie 25 cm. Gydytojai pranešė, kad vaikas sveikas, ir kad virkštelė labai trumpa - apie 25 cm. Tuomet man tai nieko nereiškė, bet kai pradėjau skaityti užsienio literatūrą apie virkšteles, paaiškėjo, kad trumpa virkštelė yra reta, bet pavojinga gimdymo komplikacija, kuri gali baigtis ir kūdikio uždusimu, ir motinos mirtimi.
Kitą rytą atsikėlusi niekaip nejaučiau judesių, nors rytas - pats intensyviausias judėjimo metas, tad išvažiavom su vyru į ligoninę pasitikrinti. Tikrai nieko blogo neįtariau, maniau, prieš pabaigą gali sulėtėti judesiai. Ligoninėje prijungė patikrinti tonus, bet nieko nerado, todėl skubos tvarka nusiuntė daryti echoskopiją. Tuomet jau žemė pradėjo slysti iš po kojų ir ašaros pradėjo kauptis. Gydytoja pradėjo ultragarsinį tyrimą ir pagavo širdies plakimą - koks palengvėjimas, vaikas gyvas!!!!!!BET echoskopas parodė nenormaliai didelį vaisiaus vandenų kiekį ir sutrikusią širdies veiklą, todėl iš karto pasakė, kad skubiai reikia kūdikį ištraukti, nes rizika labai didelė. Mano širdis vėl kulnuose. Kaip taip gali būti? Vakar viskas buvo gerai, o staigiai viskas tapo blogai? Prieš savaitę normalus vandens kiekis, o po savaitės patologinis? Visa drebėdama su gydytojų palyda keliauju į gimdyklą.
Gydytojai nusprendė skatinti gimdymą ir leisti gimdyti natūraliai, o tonams krentant atlikti ekstra cezario pjūvio operaciją. Nuleido vandenis ir pradėjo skatinimą. Vaisiaus tonai tapo ritmiški, viskas atsistatė, todėl vėl visi su šypsenom laukiam eigos. Sąrėmiai stiprėja ir dažnėja, vaisiaus širdis gerai plaka. Deja, gimdos kaklelis nebuvo toks lankstus, todėl suleido vaistų nuo skausmo, kurie, anot gydytojų, suminkština kaklelį, kad gimdymo veikla suaktyvėtų. OK, man svarbu, kad kuo geriau būtų ir nebebijau jokių skausmų. Tik staiga po penkių minučių vaisiaus tonai pradėjo kristi labai greitai ir niekaip neatsistatė todėl skubiai buvau perkelta į operacinę. Mano širdis vėl kulnuose, aš jaučiu šoką, bet pagalvojau, kad tik greičiau ištrauktų ir jau nesvarbu, kokiu būdu, gali mane pjauti, kaip tik reikia. Operaciją atliko itin greitai, jaučiau viską: ir pjūvį, ir ištraukimą, nes niekas net nelaukė pilnos nejautros. Kūdikis neverkė. Pradėjau klausinėti, kodėl neverkia, nors jaučiau, kad jau ištrauktas, bet atsakymas buvo vienas: suleisti raminamųjų, gimė mergytė. Toliau atsijungiau ir kai atsigavau, mane informavo, kad reanimuoti mažylės nepavyko, ir kad virkštelė labai trumpa (IR VĖL???????) bei susisukusi. Kokia tiksli mirties priežastis, niekas tiksliai nežino, nors vaikutis sveikas ir išnešiotas. Kalta virkštelė? Kaltas per didelis vandens kiekis ar to priežastys? Ar to buvo galima to išvengti? Dabar galima tik spėlioti, bet juk niekas nebeatgaivins mažylės, o judėti pirmyn reikia. Tikrai pavydžiu toms moterims, kurios nesunkiai pagimdo ir labai norėčiau būti viena iš jų, o ne balansuoti tarp gyvenimo ir mirties.
Pogimdyminė depresija: Jolitos patirtis
Moteris pasakoja, kad pogimdyminė depresija jai pasireiškė, kai dar laukėsi pirmojo vaikelio, trečiame nėštumo trimestre. Tokios būsenos nebuvau patyrusi niekada gyvenime. „Beprotiškas nuovargis, noras verkti, sumišimas, jausmas, lyg būčiau nesavame kailyje - tokios būsenos nebuvau patyrusi niekada gyvenime, - dar nėštumo metu pasireiškusios pogimdyminės depresijos požymius vardija jauna mama. - Atrodė, kad gyvenu kitame pasaulyje, nesupratau, kodėl jaučiuosi nelaiminga - juk gimė vaikas, atsirado, kur gyventi.“
Moteris užsimena, kad pirmasis nėštumas užsitęsė, vaikelis gimė beveik 42 savaičių ir gimdymas neapsiėjo be komplikacijų. „Galima sakyti, pirmo gimdymo metu patyriau gimdymo traumą. Galvojau, kad gyvenime daugiau neturėsiu vaikų. Jaučiausi kaip nesava, nesupratau, kas su manimi vyksta, buvau pasimetusi, sumišusi, irzli, norėjosi verkti kiekvieną dieną. Tokia būklė tęsėsi ilgai ir vyko bangomis“, - skaudžią patirtį prisimena moteris.
Diagnozuota nebuvo, bet simptomatika atitiko
Pogimdyminė depresija Jolitai diagnozuota nebuvo ir kad jai buvo pasireiškę ligos simptomai ji suprato tik po kurio laiko. „Man atrodė, kad taip jaučiasi visos moterys. Besilaukdama daug domėjausi - anglų kalba informacijos apie pogimdyminę depresiją daugiau nei lietuvių kalba. Kai perskaičiau apie šią ligą, supratau, kad taip jaustis nėra normalu ir kad visi punktai atitiko pogimdyminės ligos simptomatiką“, - sako moteris.
Atrodė, kad nemyli sūnaus
Jolita atvirauja, kad jai atrodė, jog nemyli savo vaiko iki jam sukako treji. „Aišku, aš jį beprotiškai mylėjau, bet pogimdyminė depresija leido man manyti, kad jo nemyliu. Jausmas, kad nemyliu, nenoriu savo vaiko, labai gąsdino. Jausmas, kad nemyliu, nenoriu savo vaiko, labai gąsdino. Nebuvo taip, kad vieną rytą atsikėliau ir sugalvojau, kad man yra pogimdyminė depresija. Tai labai paveikė mūsų santykius, jie buvo kaip diena ir naktis iki vaiko gimimo ir po vaiko gimimo“, - su skauduliu prisimena moteris. Moteris pasakoja, kad diena po dienos, nuo pirmadienio iki penktadienio būdavusi viena, vyras grįždavo namo apie 19 val., o jie eidavo miegoti 21 val.
Pagalbos paieškos
Jolita sako, kad iš pradžių nesuprato, jog serga pogimdymine depresija. Kai vaikui buvo maždaug pusmetis, nuvyko į įprastinę vaiko apžiūrą. „Pasakiau jam, kad mano vaikui jau pusė metų, bet jis kažkaip sugebėjo įtikinti mane, kad man yra pogimdyminė melancholija. Na, maniau, gydytojas patyręs, gal ji man praeis, tiesiog gerokai užsitęsė. Patikėjau, kad su manimi viskas gerai. Kai vaikui buvo daugiau nei metai, visa tai vis dar tęsėsi. Mačiau, kad nesusitvarkau, man liūdna, vaikas verkia.
Vaikščiojo su vaiku, nes neturėjo, kur palikti jo, nors tai labai sunkino situaciją. Lankėsi konsultacijose kas savaitę apie du mėnesius. Moteris prisipažįsta, jog jai labai nepatiko, kad psichologės nuolat keisdavosi: „Vos ne kas antrą sykį reikėdavo iš naujo kurti ryšį su nauja psichologe ir ne su visomis pavykdavo jį sukurti. Psichologinės konsultacijos man šiek tiek padėjo. Buvo naudinga vien išeiti iš namų ir su kuo nors pasikalbėti. Tai padėjo išvengti vaistų. Niekada nenorėjau vartoti antidepresantų dėl galimos priklausomybės, šalutinio poveikio. Norėjosi išlipti iš tos būsenos kitais būdais, nevartojant vaistų“.
Man labiausiai padėjo reguliarus atsitraukimas nuo motinystės, tiesiog pabuvimas žmogumi. Pabuvimas tyloje, išėjimas su draugėmis, kai nereikia nešioti, raminti nuolat verkiančio, zyziančio vaiko, tenkinti jo poreikių. Kai pailsėdavau emociškai ir fiziškai, galėdavau lengviau pakęsti vaiko būsenas, susitvarkyti su buitimi, netvarka.
Psichologės Rūtos Mickevičienės patarimai
VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ psichologė Rūta Mickevičienė teigia, kad tyrimai rodo, jog negydoma pogimdyminė depresija gali peraugti į ilgalaikę depresiją ar pasikartoti po kito gimdymo. „Konsultavimo praktikoje pastebiu, kad kartą pasireiškusi depresija turi didesnę riziką kartotis ir po kitų gimdymų.
Paklausta, ką norėtų pasakyti kitoms moterims, kurios galbūt šiuo metu patiria pogimdyminę depresiją, Jolita sako: „Vienintelis dalykas - kad prašytų pagalbos kur tik įmanoma ir darytų viską, kad palengvintų savo būseną. Jokiais būdais nelaukti, nes kuo ilgiau lauks, tuo bus blogiau, ir stebėti save, kaip veikdama ką nors kita ji jaučiasi geriau. Svarbiausia ieškoti pagalbos ir negalvoti apie nieką, tik apie tai, kaip pagerinti savo būklę.“
Susidūrus su pogimdymine depresiją pagalbos galima kreiptis Krizinio nėštumo centrą. Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau - ČIA .
Apie gimdymą namuose ir jo rizikas
Dalyvauti gimdyme namuose niekas iš medikių nepageidavo. „Nežinau, nes man tokia informacija nebuvo suteikta, kad tai akušerė, kuri mums (Lietuvos akušerių asociacijai - DELFI) priklausytų, - paklausta, ar tragiškai pasibaigusiame gimdyme dalyvavusi moteris priklauso Lietuvos akušerių asociacijai, komentavo asociacijos prezidentė V. Staniulevičienė. - Pagal visus duomenis, kuriuos mes esame rinkę, kas nori eiti į namus priimti gimdymo, tokių net nebuvo, neatsirado iš asociacijos narių. Taip pat teigti, kad tai tikrai buvo akušerė, negaliu.“ Lietuvos dulų asociacijos pirmininkė Lina Gabrijolavičienė penktadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigė, kad gimdyme dalyvavusi moteris yra baigusi dulų mokymus, tačiau pati yra akušerė. „Mūsų žiniomis, ši moteris taip pat yra baigusi akušerijos studijas ir atlikusi akušerės praktiką Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose ir į planuotą gimdymą namuose ji buvo pakviesta kaip pribuvėja (šiuo tradiciniu žodžiu Lietuvoje prisistato į planuotus gimdymus namuose kūdikio priimti vykstančios pagalbininkės). Dulų asociacija pabrėžia, kad ši moteris nėra dulų asociacijos narė ir nederina bei neaptaria savo veiklos su asociacija“, - komentavo L. Gabrijolavičienė.
Nors Lietuvoje gimdymo namuose tvarka įsigaliojo nuo šių metų pradžios, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos duomenimis, iki šiol nei viena gydymo įstaiga nesikreipė prašydama suteikti licenciją teikti gimdymo namuose paslaugą. „Gydymo įstaiga turi turėti licenciją, kuri, jei kažkokios problemos, turi suteikti pagalbą moteriai, moteris turi sudaryti sutartį su ta ligonine, į kurią atvyktų, jeigu būtų reikalinga pagalba“, - sakė akušerė V. Staniulevičienė. Teoriškai, akušerėms licencijos, suteikiančios teisę gimdymą priimti namuose, gali būti suteikiamos ir individualiai, tačiau Lietuvos akušerių asociacijos žiniomis, tuo nėra pasinaudojusi nė viena akušerė. Tą patvirtina ir Sveikatos apsaugos ministerija. „Licenciją galėtų turėti, jei vykdytų visus pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ministro nurodytus reikalavimus tam įstatyme dėl gimdymo priėmimo namuose“, - sako V. Staniulevičienė.
Gimdymo namuose rizika
Lietuvos akušerių asociacijos prezidentės paklausus nuomonės apie gimdymus namuose, ji atsako - tai kiekvieno žmogaus pasirinkimo laisvė. „Negali pasakyti, kad nei taip, nei ne, kiekvienas žmogus nusprendžia, kaip jis turi gimdyti savo vaiką, taip jis ir gimdo, - mano akušerė. - Savaime suprantama, žmogus (gimdyvė - DELFI) prisiima atsakomybę. Kitaip ir negali būti, jei jis nutaria gimdyti namuose, atsisakydamas medikų pagalbos, nes teisinė bazė dar yra nesutvarkyta, legaliai nė vienas medikas negali ateiti, o jei atėjo dula, tai dula priiminėti gimdymo negali pagal savo išsilavinimą ir pagal visus teisinius aktus, ji gali tik bendrauti su gimdyve, stebėti ją, bet šiaip ji turi būti laiku pristatyta į gimdymo skyrių iki gimdymo.“ Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentė dr. Diana Ramašauskaitė patikslino, kad gydytojas akušeris ginekologas gimdyme dalyvauja tais atvejais, kai jau iš anksto numatomos galimos komplikacijos. Jei jų nėra, gimdymą priima akušeris. Bet kuriuo atveju, medikai kone vieningai kalba, kad gimdymas namuose - nėra saugus būdas gimdyti netgi tada, kai nėštumas yra mažos rizikos. „Ligoninėje saugumas yra mūsų, medikų supratimu. Tie, kurie yra matę ir įvairių patologijų, ir normalių gimdymų, ir įvairiausių įvykių, kurie gali atsitikti paskutinę minutę. Visgi moterys pasiryžta gimdyti namuose. Kokiais motyvais jos tai daro? „Jos įsivaizduoja, kad joms saugumas tai yra namų aplinka, ne tai, kad būtų medikai šalia, bet kad būtų namų aplinka, būtų kuo mažiau atliekama intervencijų, kad moteris gali vaikščioti. Ji nėra, kaip moterys išsireiškia, „pririšama prie lovos“, nors iš tikro jos nepririšamos prie lovos, tiesiog prie jų aparatai prijungiami, bet šiais laikais stacionarai turi belaidžius daviklius, kurie stebi vaisiaus širdies būklę ir gimdos susitraukimus, taip, kad to pririšimo, jei nėra būtinybės, tai ir nebūna, - komentavo Lietuvos akušerių asociacijos prezidentė V. Staniulevičienė. - Bet moterys internete prisižiūri to gražaus gimdymo, kuris įvyksta pakankamai greitai, jeigu moteris pirmą kartą normaliai pagimdė be jokių problemų, dažniausiai, jos įsitikinusios, kad ir antrą kartą viskas įvyks be jokių problemų.“ Tačiau taip nebūtinai įvyksta. Pasak akušerės, gimdyti namuose dažniau pageidauja moterys, kurios renkasi kuo natūralesnį gyvenimo būdą. „Visuose didžiuosiuose stacionaruose ir mažesniuosiuose stacionaruose yra suteikiama galimybė gimdyti natūraliai, be jokių didesnių įsikišimų, kartais stebint vaisiaus būklę, bet šiaip intervencijų yra atliekama kuo mažiau, jei moteris nesutinka. Niekas per prievarta nėra daroma“, - sakė akušerė.
Gimdymo namuose Lietuvoje teisiškai reglamentuojamas, nors kol kas niekam neleidžiama to daryti dėl reikalingų licencijų, o medikai nepaliauja sakyti, kad gimdyti namuose nėra saugu. Kodėl tai buvo reglamentuota? „Šią sritį buvo nuspręsta reglamentuoti ne šiaip sau. Tai padaryti nuspręsta dėl to, kad nepaisant visko, gimdymai namuose vyko ir vyksta. Tad nustatytos labai aiškios taisyklės, kurių privalu laikytis, kad nekiltų pavojus kūdikiui ir gimdyvei, - komentavo SAM ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė. - Tai buvo padaryta ne dėl to, kad kažkas iš SAM vadovybės ar ministerijos žavėtųsi gimdymu namuose ir kitose aplinkose. SAM nėra gimdymų namuose šalininkė ir niekada nebuvo. SAM yra už medicinos ir mokslo pažangą, tad ir gimdyti skatina moteris saugiai - medikų priežiūroje ir gydymo įstaigose. Taigi jokio palaikymo ar žavėjimosi tokiu gimdymu nėra. Reglamentuoti šią sritį buvo būtina, nes tik taip galima užkirsti kelią nelaimėms ir tokiems skaudiems nutikimams kaip įvyko praėjusią savaitę.“
Lietuvoje gimdymas namuose yra licencijuota veikla, o šiuo metu licencijos niekas neturi ir net neprašė. Vadinasi, tai kas įvyko praėjusią savaitę yra nelegali veikla, akcentuoja SAM atstovė. „Kreipiamės į visuomenę ir būsimuosius tėvelius prašydami suprasti tai, jei šiuo metu nei viena šalies gydymo įstaiga neteikia tokių paslaugų, t. y. nepriima gimdymų namuose ir neturi tam licencijų, vadinasi ten gimdyti ir negalima, nes tai nelegalu ir nesaugu, - sako L. Bušinskaitė-Šriubėnė. - Tai reiškia, kad šiuo metu visos būsimos mamos ir tėveliai nedvejodami turi vykti į gydymo įstaigą ir ten sutikti savo mažylį, ateinantį į šį pasaulį, nepaisant to, patinka jiems tai ar ne. Ten bus užtikrinta būtina medicininė priežiūra, suteikta profesionali medikų pagalba mažyliui ir mamai. Gyvename teisinėje valstybėje, tad ir svarbu daryti tai, kas teisėta. Gimdyti ligoninėje yra legalu, o gimdyti namuose šiuo metu negalima, nes nei viena gydymo įstaiga tam neprašė licencijos ir jų neturi. Be to, tik nuolat gimdyvę prižiūrintis gydytojas gali nuspręsti, ar išvis saugu gimdyti namuose. Na, o kol nėra tokių paslaugų teikėjų, šis klausimas išvis neturėtų būti svarstomas ir turi būti vykstama gimdyti į gydymo įstaigą.“
10 pagrindinių priežasčių gimdyti namuose ir 3 priežastys, kodėl to daryti nereikėtų
Gimdyvė bandė slėpti tiesą
„Tai skaudus atvejis, galiu tik pasakyti, kad paryčiais atvežta moteris po gimdymo su komplikacijomis, kurias mes tuoj pat sutvarkėme. Iš pat pradžių, tik moterį atvežus, ji neigė, kad ji planingai buvo sugalvojusi gimdyti namuose. Bet tą neigė labai trumpai, nes paskui, kai greitoji neatgaivino naujagimio, suprato, kad nėra prasmės neigti ir papasakojo, kad gimdė vonioje su dulos pagalba, - pasakojo Vilniaus gimdymo namų, į kuriuos atgabenta gimdyvė, direktorė Kornelija Mačiulienė. - Mes labai greitai viską sutvarkėme, ką reikėjo, fizinė būklė buvo gera. Paskui pablogėjo psichologinė būklė. Kadangi mes savo ligoninėje turime psichologą, tai jis iš karto ėjo pas ją, ten buvo šeimos narių ir visiems teikė psichologinę pagalbą. Tai užtruko ilgiau nei atstatyti fizinę būklę. Man atrodo, dar ir šiandien su ja dirba psichologas.“
Užaugau šeimoje, kurioje visada buvo smurto. Tėvas grįždavo vienas ir mušdavo visus, net nežinau už ką. Pavyzdžiui, kartą sesuo grįžusi iš mokyklos nepersirengė, tai tėvas jai sulaužė koją. Tuo metu jai buvo septyneri. Palikta pravira spintelė - kentėsim visos. Svarstau, ar mamos kūne iš viso liko kas nors nesulaužyta: nosis, rankos, galvoje - randų randeliai. Mama tik krisdavo ant žemės be sąmonės, o tėvas apipildavo vandeniu, ir vėl viskas iš naujo. Mes su seserimi basos žiemą stovėdavome lauke, kad tik nepakliūtume tėvui po ranka. Mama laikui bėgant susirgo depresija. Ne kartą mūsų akyse bandė nusižudyti. Ačiū Dievui, visada nesėkmingai. Kai man buvo dešimt metų, persikėlėme į miestą. Tada tėvas susirado kitą moterį ir išėjo iš namų. Ar liūdėjau? Ne. Ar jaučiau skausmą? Žinoma, nes netekau šeimos. Mama ėmė smarkiai nuolat dirbti vien tam, kad mus išlaikytų, o mes augome vienos. Darėme ką norime, pačioje paauglystėje likome vadovauti sau. Penkiolikos aš jau turėjau draugą. Turbūt tik dėl to, kad jaučiausi tragiškai viena. Mokykloje patyriau patyčias, nes niekada neturėjau rūbų, o nusileisti nenorėjau. Namuose niekas nelaukė. Sesuo turėjo savo gyvenimą. O aš norėjau būti apkabinta. Tad vos perkopusi penkiolika, ėmiau gyventi su savo vaikinu. Mama neprieštaravo, nes ji jau turėjo naują draugą ir faktas, kad nereikės manęs išlaikyti, ją guodė. Ir aš pagaliau jaučiausi gerai. Man buvo likę du mėnesiai iki 16 metų. Ėmiau jausti pykinimą nuo visko. Pasidariau testą. Du brūkšniukai buvo didžiausias mano matytas košmaras. Verkiau ištisai, mąsčiau tik apie abortą. Kai pasakiau vaiko tėvui, jis taip pat mąstė tik apie abortą. Maldavau mamos pasirašyti abortui, o ji tik pasakė: „Augink, ką prisidirbai“. Augink??? Man juk tik 16-ka, tuomet mąsčiau. Žinoma, neišvengiamai laukė draugų pasmerkimas, giminės moralai ir atitinkamas gydytojų požiūris. Jaučiau, kaip ėmiau nekęsti to, kas augo mano pilve. Tik tyliai. Vaiko tėvas mane paliko po 5 mėnesių. Tiesiog išvažiavo į Ispaniją, mama ruošėsi į Angliją. Supratau, kad lieku viena ir niekam nereikalinga. Sėdėdavau aštunto aukšto balkone ir svarstydavau, kaip nekenčiu gyvenimo. Pati kalta? Ačiū, kad pasakėt. Nekalbėjau su savo pilvu, neskaičiau jam pasakų. Dirbau tam, kad išgyvenčiau ir mokiausi. Tada pagimdžiau. Gimdymas buvo labai sunkus, nepavykus pagimdyti pačiai, darė Cezario pjūvį. Parodė man kūdikį - buvo mergytė, ir paklausė, ar turite vardą. Ką - vardą?! Pamačiau nenusakomo grožio gilias, žydras akis. Ir pajutau, kaip dingsta visas skausmas. Tada pagaliau suvokiau, kad Dievas man atsiuntė angelą. Kaip mano gyvenimas klostėsi po to? Sunkiai. Po mano gimdymo praėjus septynioms dienoms, mama išvažiavo į Angliją, o aš likau šešiolikmetė su kūdikiu ant rankų. Mama siuntė truputį pinigų, bet buvo labai sunku. Nežinojau, ką daryti, kai dukra verkia, ką galima jai duoti valgyti. Bet išmokau. Dabar ir aš gyvenu užsienyje. Mano angeliukui - treji su puse. Turiu sužadėtinį ir septynių parų sūnelį, kuris buvo lauktas. Už visa tai norėčiau padėkoti Dievui, kuris leido man suprasti, ką reiškia vaiko akys, šypsena, pirmas juokas, pirmas žingsnis.
45-erių britė Helen Green nė nenutuokė, kad yra nėščia, kol per šeimos atostogas Kanadoje netikėtai nepagimdė kūdikio. 45-erių britė Helen Green nė nenutuokė, kad yra nėščia, kol per šeimos atostogas Kanadoje netikėtai nepagimdė kūdikio. Ši istorija medikus pribloškė ne mažiau nei pačią šeimą - Helen buvo įsitikinusi, kad jos organizmas funkcionuoja visiškai normaliai, nes ji visą laiką turėjo reguliarias mėnesines. Netikėtas siurprizas atostogų metu Helen ir Michaelas Greenai, abu 45-erių, gegužės 21-ąją atvyko į Torontą kartu su šešerių metų dukra Darcy. Šeima planavo dešimties dienų kelionę automobiliu po Kanadą, tačiau atostogos greitai pasisuko netikėta linkme, rašoma naujienų portale unilad.com. Vieną naktį Helen pabudo nuo stiprių pilvo skausmų ir nubėgo į vonios kambarį. Moteris iš Bristolio prisimena pajutusi staigų „poreikį stumti“ ir vos pažvelgusi žemyn pamatė savo kūdikį. Kodėl pagimdė nė nežinodama, kad laukaisi? Paaiškėjo, kad Helen patyrė vadinamąją kriptišką nėštumo formą - būseną, kai moteris nesupranta esanti nėščia iki labai vėlyvo nėštumo laikotarpio ar net iki paties gimdymo. Kadangi Helen mėnesinės buvo visiškai reguliarios, ji neturėjo jokio pagrindo manyti, kad laukaisi. „Tai buvo milžiniškas šokas, bet kartu ir nuostabi staigmena, - sakė Helen. - Atrodė, tarsi ji visada buvo su mumis. Dabar jaučiamės kupini šilumos, ji mus visus padarė tokiais laimingais. Net ligoninės gydytojai buvo nustebę.“ Gimdymas neįprastoje vietoje Moteris prisiminė netikėtą gimdymą tualete: „Neturėjau nė menkiausio supratimo, kas vyksta - mano kūnas tiesiog perėmė kontrolę. Po dviejų stiprių stūmimų rankose jau laikiau kūdikį. Tiesiog ištraukiau ją iš klozeto ir priglaudžiau prie savęs.“ Tuo metu vyras Michaelas pabudo nuo naujagimės verksmo, manydamas, kad jis sklinda iš kaimyninio kambario. Atidaręs vonios duris jis pamatė žmoną su ką tik gimusiu kūdikiu ant rankų. Šeimos šokas ir džiaugsmas „Buvau apstulbęs, abu net nesupratome, kas vyksta, - sakė Michaelas. - Nežinojome, ar kūdikis sveikas, ar jis išnešiotas. Net nepatikrinome, berniukas ar mergaitė - tai mums pasakė paramedikas.“ Ligoninėje medikai nuolat klausinėjo apie nėštumo eigą, tačiau Michaelas tegalėjo kartoti: „Nežinau.“ Pora išsiuntė artimiesiems žinutę: „Nesijaudinkite, viskas gerai, bet Helen atsidūrė ligoninėje,“ - ir pridėjo nuotrauką, kurioje jų dukra Darcy laiko naujagimę Oliviją. Nors visa šeima buvo visiškame šoke, mažylė Olivija tapo mylima šeimos nare. „Ji atėjo netikėtai, bet padovanojo mums tiek daug džiaugsmo,“ - sakė mažylės mama Helen.
