Antanas Žmuidzinavičius (1876-1966) - viena ryškiausių Lietuvos meno ir kultūros asmenybių. Dailininkas, kolekcionierius, visuomenės veikėjas, jis paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje, ypač menų ir tautinio atgimimo srityse. Jo gyvenimas driekėsi per radikalius Lietuvos istorijos lūžius, o veikla apėmė daugybę sričių - nuo tapybos iki visuomeninės veiklos.
Biografija ir meninis kelias
Antanas Žmuidzinavičius gimė 1876 m. spalio 31 d. Seirijuose. Jo vaikystė prabėgo Suvalkijos gamtos apsuptyje, kuri vėliau tapo viena pagrindinių jo kūrybos temų. Pradinį išsilavinimą įgijo keliose mokyklose, o 1890-1894 m. mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje. Po jos baigimo, keletą metų mokytojavo pradinėse mokyklose Lenkijoje, tačiau mokytojo darbas nebuvo jo pašaukimas. Jau tuomet jį traukė menas, svajojo tapti tikru dailininku.
1898 m. Žmuidzinavičius išvyko į Varšuvą, kur studijavo tapybą E. A. Zolotariovo vakarinėje piešimo mokykloje ir V. Gersono privačioje studijoje. Varšuvoje jis aktyviai įsijungė į kultūrinį gyvenimą, bendravo su kitais lietuvių menininkais, tokiais kaip M. K. Čiurlionis ir Petras Rimša. Vėliau, 1905-1906 m., jis studijavo privačiose Paryžiaus akademijose, o 1908 m. tobulinosi Miunchene, 1912 m. - Hamburge.
Nuo 1899 m. tapybą studijavo Varšuvoje ir privačiose Paryžiaus akademijose, tobulinosi Miunchene, Hamburge. Apie 1907 m. jis su kitais organizavo pirmąją lietuvių dailės parodą, įkūrė Lietuvių dailės draugiją ir kurį laiką jai vadovavo.
A. Žmuidzinavičius daugiausiai kūrė peizažus, taip pat tapė portretus, temines kompozicijas, plakatus, apipavidalino nemažai knygų. Iš viso nutapė apie 2000 kūrinių. Jo kūrybinio kelio pradžia sutapo su nacionaliniu išsivaduojamuoju sąjūdžiu. Tapyba A. Žmuidzinavičiaus gyvenime užėmė išskirtinę vietą. Nuo pirmųjų studentiškų darbų sukūrimo iki devyniasdešimties metų jubiliejaus sukauptas daugiau kaip dviejų tūkstančių darbų palikimas: tapyba, grafika, akvarelė, piešiniai, etiudai ir eskizai. Meilė gamtai, jautrumas aplinkai nulėmė A. Žmuidzinavičiaus kaip realizmo krypties atstovo kelią. Jo sieloje glūdėjo poreikis įamžinti dvasią jaudinančius aplinkos vaizdus. Jis jautė ir žavėjosi, buvo tikras romantikas, o kartais ir simbolistas.
Visuomeninė ir kultūrinė veikla
Antanas Žmuidzinavičius buvo ne tik talentingas dailininkas, bet ir aktyvus visuomenininkas. Jis stovėjo prie Lietuvos valstybingumo formavimosi pamatų, patyrė besikeičiančio laiko (politinių santvarkų) verpetus. 1917-1918 m. dalyvavo parenkant Lietuvos vėliavos spalvas. Nuo 1908 m. iki 1924 m. keliavo po Vakarų Europą ir JAV. 1929-1934 m. vadovavo Lietuvos Šaulių sąjungai.
Jis buvo vienas iš žinomiausių peizažo meistrų, tačiau negalima pamiršti, jog A. Žmuidzinavičius buvo aktyvus kovotojas. Jo bendraminčiais, kolegomis, draugais buvo ypatingos asmenybės, tautos inteligentijos žiedas: dailininkas, kompozitorius M. K. Čiurlionis, rašytoja, pedagogė Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, dailininkas Petras Rimša, Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, archeologas Tadas Daugirdas, Lietuvos Šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis, gamtininkas Tadas Ivanauskas. Patriotiškumo, tautinio identiteto apraiškos kūryboje - paveikslai su tautine simbolika, Vyčio vaizdavimas.
Nuo 1926 m. iki 1940 m. dėstė piešimą Kauno meno mokykloje, o 1941-1951 m. - Kauno taikomosios dailės institute. 1947 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
ŽMOGAUS POTENCIALAS: Suprasti gyvenimo procesus
Kolekcionierius ir Velnių muziejus
A. Žmuidzinavičius buvo ne tik dailininkas, bet ir aistringas kolekcionierius. Jis rinko liaudies meno kolekcijas, dokumentinę medžiagą apie Lietuvos dailę. Jo velnių kolekcijos pagrindu 1965 m. Kaune įkurtas Velnių muziejus. Šis muziejus yra unikalus visoje Lietuvoje ir garsus ne tik savo kolekcija, bet ir istorija. Romas Žmuidzinavičius, dailininko brolio Mykolo provaikaitis, mini, kad jo prosenelis Kazimieras su garsiuoju menininku buvo pusbroliai. Jis yra paveldėjęs iš Antano Žmuidzinavičiaus dovaną - pypkę su velniuku, tačiau pats kolekcionierius mieliau renka angelus ir gerasias dvasias.
Palikimas ir atmintis
Antanas Žmuidzinavičius mirė 1966 m. rugpjūčio 9 d. Kaune. Jo atminimui Kaune, V. Putvinskio g., yra įrengta atminimo lenta. Jo namai V. Putvinskio g. 64, Kaune, tapo A. Žmuidzinavičiaus memorialiniu muziejumi, kuriame eksponuojami jo kūriniai, taip pat jo asmeniniai daiktai ir kolekcijos.
Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus 140-osioms gimimo metinėms skirti renginiai vyko Kaune. Parodos, gėlių padėjimas Petrašiūnų kapinėse, aktoriaus ir šaulio Henriko Savicko pasirodymas - visa tai liudija apie didelę pagarbą šiam iškiliam menininkui ir visuomenės veikėjui.
Vienas iš garsiausių dailininko peizažų - „Dzūkų bajorų kaimelis II“ (1910 m.) - yra eksponuojamas A. Žmuidzinavičiaus namuose. Šis paveikslas, ilgus metus neturėjęs aiškios istorijos, buvo parduotas rašytojui Pranui Mašiotui ir vėliau, XXVIII Vilniaus aukcione, tapo brangiausiai parduotu kūriniu Lietuvos meno rinkos istorijoje. 1906 m. sukurtas paveikslas „Dzūkų bajorų kaimelis I“ priklauso Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejui.
A. Žmuidzinavičiaus gyvenimas ir kūryba yra neatsiejama nuo Lietuvos istorijos ir kultūros. Jis buvo ne tik talentingas menininkas, bet ir patriotas, aktyvus visuomenės veikėjas, kurio palikimas gyvas iki šiol.
Jo atsiminimų knyga „Paletė ir gyvenimas“ (1961 m.) atskleidžia ne tik jo meninę veiklą, bet ir požiūrį į gyvenimą bei visuomenę. Nors kai kurie jo gyvenimo aspektai, ypač santykiai su skirtingais politiniais režimais, kelia klausimų, neabejotina, kad Antanas Žmuidzinavičius buvo išskirtinė asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje.
tags: #antano #zmuidzinaviciaus #vaikai
