Daugiavaisiai nėštumai jau nieko nebestebina, tačiau jie vis dar išlieka ypatingu ir dažnai stebuklingu reiškiniu. Viena moteris gali lauktis dviejų, trijų, o kartais net ir daugiau mažylių vienu metu. Nors statistika rodo, kad tokie nėštumai nėra labai dažni, jų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais pastebimai auga.
Daugiavaisiai nėštumai sudaro 0,7-1,6 proc. visų gimdymų. Tikslios statistikos, kas kiek gimdymų pasitaiko daugiavaisių, nėra, nes skaičiai kur kas skiriasi įvairiose šalyse. Tose šalyse, kur plačiau naudojama kiaušidžių stimuliacija ir dirbtinis apvaisinimas, daugiavaisių nėštumų nepaliaujamai daugėja. Štai JAV nuo 1980 iki 2009 m. dvynių gimstamumas padidėjo 76 proc.
Daugiausiai dvynių (90-100 dvynių iš 1000 gimusių vaikų arba vienas gimdymas iš 45-50) gimsta Jorubos tautoje (Dabartinė Nigerijos teritorija). Taip pat didelis dvynių gimstamumas pastebimas ir Brazilijos Kandido Godoi miestelyje, kur vienu iš penkių gimdymų gimsta dvyniai.
Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka didesnis krūvis, daugeliui prisideda įvairių nėštumo ir gimdymo komplikacijų. Moterys dažniausiai neišnešioja iki gimdymo termino. Nors daugiavaisiai nėštumai alina moters organizmą, gamta galop atsidėkoja.
Kodėl taip nutinka?
Daugiavaisiai nėštumai (kai moters organizme auga du ar daugiau vaisių) sudaro 0,7-1,6 proc. visų nėštumų: dvynukai pasitaiko apytikriai vienąkart iš 80, trynukai - vienąkart iš 6400, o ketvertukas - vienąkart iš 512 000 atvejų.
Nors daugiavaisis nėštumas nėra dažnas reiškinys, dėl įvairių priežasčių pastaruoju metu jų pasitaiko vis dažniau. Didžiausios įtakos tam turi paveldėjimas ir vyresnis moters amžius. Taip pat daugiavaisio nėštumo atvejų paskutiniais dešimtmečiais daugėjo dėl vis dažniau taikomo nevaisingumo gydymo. Daugiavaisis nėštumas gali pasitaikyti po pagalbinio apvaisinimo, kai į gimdą įsodinami keli embrionai.
Veiksniai, kurie didina tikimybę susilaukti dvynių:
- Dvynių gimimas giminėje: Moterims, kurių seserys ar motinos yra pagimdžiusios neidentiškus dvynius, dvigubai didesnė tikimybė susilaukti dvynių.
- Vyresnis moters amžius: Vyresnių nei 35 metų moterų organizme gaminasi daugiau folikulus stimuliuojančio hormono (FSH), todėl menstruacijų ciklo metu susiformuoja keli kiaušinėliai.
- Didelis moters ūgis: Aukštesnių moterų organizme yra daugiau polipeptido (IGF), kuris skatina ovuliaciją.
- Aukštas kūno masės indeksas (KMI): Nutukusioms moterims su didesniu nei 30 KMI didėja tikimybė pagimdyti dvynius.
- Neseniai nutrauktas kontraceptinių tablečių vartojimas: Kol organizmas prisitaiko prie hormonų pokyčių, gali susiformuoti keli kiaušinėliai.
- Daugybė ankstesnių gimdymų: Moterims, kurios jau yra gimdžiusios, didėja tikimybė susilaukti dvynių.
- Krūtimi maitinimas: Ilgesnis žindymas siejamas su didesne tikimybe susilaukti dvynių.
- Dirbtinio apvaisinimo atvejai: Taikant vaisingumo gydymo metodus, didėja daugiavaisio nėštumo tikimybė.
- Folio rūgšties ir vitaminų vartojimas: Kai kurie tyrimai rodo, kad tai gali didinti tikimybę susilaukti dvynių.
- Pieno produktų vartojimas: Piene esantis polipeptidas IGF gali skatinti ovuliaciją.
Kaip formuojasi dvyniai?
Dvynukai gali formuotis dviem pagrindiniais būdais:
- Monozigotiniai (identiški) dvyniai: Susidaro, kai vienas apvaisintas kiaušinėlis dalijasi į dvi dalis. Tokie dvyniai visada bus vienos lyties, turės tą pačią kraujo grupę ir bus labai panašūs. Mokslininkai mano, kad taip nutinka tik dėl atsitiktinumo.
- Dizigotiniai (neidentiški) dvyniai: Susidaro, kai du kiaušinėliai apvaisinami skirtingais spermatozoidais. Tokie dvyniai gali būti skirtingų lyčių, turėti skirtingas kraujo grupes ir būti panašūs kaip įprasti broliai ir seserys.
Yra ir retesnių atvejų, pavyzdžiui, hemizigotiniai dvyniai, kurie susiformuoja, kai viena kiaušialąstė apvaisinama dviejų skirtingų spermatozoidų.
Iššūkis organizmui ir galimos komplikacijos
Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka didesnis krūvis, todėl būtina išskirtinė gydytojų priežiūra ir didesnės pačios būsimos mamos pastangos. Dažniausios daugiavaisio nėštumo problemos - gresiantis persileidimas ir priešlaikinis gimdymas. Dėl didesnės naštos organizmui dvynukų besilaukiančias mamas nėštumo pradžioje dažniau kankina toksikozė. Vaisiai spaudžia skrandį, tad būsimąsias mamytes dažniau kamuoja rėmuo.
Trynukus išnešioti kur kas sunkiau nei dvynukus, ir savaiminio persileidimo rizika dar didesnė. Siekiant išvengti komplikacijų, 38-40 daugiavaisio nėštumo savaitę moterys planine tvarka guldomos į ligoninę ir nėštumas užbaigiamas.
Dvynukų besilaukiančios mamos turėtų anksčiau pasiruošti gimdymui, nes dvynukai į pasaulį paprastai pasibeldžia anksčiau - vidutiniškai 37 savaitę. Jei gimsta 38 savaitę, manoma, kad jie gimė laiku. Natūralu, kad dvynukai dažniausiai būna mažesnio svorio ir ūgio už vieną gimusį naujagimį.
Jau nuo 24 savaitės dviem kūdikiams pilve pamažu darosi ankšta - didėja pirmalaikio gimdymo rizika. 26-28 savaitę dvynukai kartu sveria apie 3 kg. Toks maždaug yra laiku gimstančio vieno kūdikio svoris. Gimda įsitempia, o tai gali sukelti priešlaikinius sąrėmius. Taigi laukiantis dvynių ypač svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją. Paskutinįjį nėštumo trimestrą gydytojui gali tekti pasirodyti kas savaitę. Prieš gimstant dvynukams, visada turi būti pasiruošta galimoms komplikacijoms, todėl moteris turėtų gimdyti klinikoje arba didesniuose gimdymo namuose, kuriuose yra įvairių sričių specialistų.
Reali patirtis: dvynukai, trynukai ir ketvertukas
Pamirškime skaičius ir pakalbinkime kelias šeimas, praktiškai patyrusias daugiavaisio nėštumo iššūkius.
Dvynukai:
„Kad laukiuosi dvynukų, sužinojau per patį pirmą vizitą pas gydytoją, apie 5-6 savaitę. Kadangi giminėje yra ne viena dvynių pora, manęs tai labai nenustebino. Kad laukiamės berniukų, sužinojome gana anksti. Tiesa, vienas dar kurį laiką slėpėsi, bet neilgai. Penktą mėnesį darėme tokią žaismingą fotosesiją, kuria visiems pranešėme, kad laukiame berniukų. Mano nėštumas su dvynukais buvo labai lengvas, išnešiojau 40 savaičių, o likus 4 dienoms iki gimdymo vyro gimtadienį švenčiau avėdama aukštakulnius. Gulimojo režimo man neprireikė, ir mane prižiūrėjęs gydytojas buvo nusistatęs prieš gulėjimą. Sveika nėščia moteris turi gyventi aktyviai, kaip visada. Nebuvo jokių priežasčių, kodėl būčiau turėjusi gulėti. Vienintelis nėštumo nepatogumas buvo tai, kad daug vėmiau, bet lygiai tas pat atsitiko ir antrojo nėštumo metu, kai laukiausi tik vieno vaiko. Vienintelis skirtumas, ką reiškia lauktis vieno ir dviejų vaikelių, yra pilvuko dydis. Nešiodama vieną vaiką iki 6 mėnesio atrodydavau liekna, ne visi ir suprasdavo, kad laukiuosi. O su dvyniais priaugau beveik 10 kilogramų daugiau. Vaikai gimė kaip du išnešioti naujagimiai - vienas beveik 3 kilogramų, kitas 3,2 kg. Pamenu, 7 mėnesį sutikau pažįstamus, ir jie manė, kad aš nešioju paskutines dienas. Labai nustebo išgirdę, kad iki gimdymo dar du mėnesiai. Nes apie dvynukus viešai nesakėme, tai žinojo tik artimiausi mūsų žmonės.
Esu girdėjusi, kad nėštumo pabaigoje moterims gydytojai liepia skaičiuoti vaisiaus judesius. Aš neskaičiavau, nors jausdavau, kada kuris juda. Vienas buvo beprotiškai aktyvus, vis spardydavo kojytėmis, ypač prieš miegą. Kitas daugiau miegodavo, sujudėdavo tik retkarčiais. Paskutiniais mėnesiais net aplinkiniai matydavo pro marškinėlius, kaip ten dvyniai „žaidžia futbolą“. Nesu iš tų stresuojančių mamų, kurios, nesulaukusios judesiuko, jau važiuoja pas gydytoją. Nuo pat nėštumo pradžios labai norėjau gimdyti natūraliai. Dvynukus pagimdyti yra normalu, tai joks stebuklas. Neįsivaizduoju, kaip jam ten užteko vietos tokiems triukams, bet faktas lieka faktu. Tada gydytojai neleido nė galvoti apie natūralų gimdymą, buvo suplanuotas cezaris. Gydytojas pasakė: „Gintare, kad ir kaip tu norėtum, bet natūraliai gimdysi kitą kartą. Pats galėjome pasirinkti vaikų gimimo dieną. Po dvynukų gimimo praėjus 5 mėnesiams, buvome suplanavę atšvęsti vestuves. Aš turėjau puikią motyvaciją kuo greičiau sulieknėti. Truputėlį forsavau, laikiausi tam tikros dietos, sportavau. Mitybos planą buvo sudariusi trenerė, tikrai nebadavau, valgiau net daugiau kartų per dieną, negu dabar, tik nedidelėmis porcijomis. Jau po 4 mėnesių atrodžiau taip pat, kaip ir prieš gimdymą. Manau, jei nebūčiau nieko dariusi, būčiau sugrįžusi į įprastas formas per dvigubai ilgesnį laiką. Po antrojo nėštumo nedariau nieko, ir kūnas atsistatė pats, bet ne per 4 mėnesius. Aš nepajutau jokio skirtumo, kai laukiausi dvynukų ir kai vieno vaiko. Skirtumas atsiranda jau gimus vaikams, kai neužtenka rankų abiems kartu pasūpuoti, panešioti. Būdavo, pradeda vienas verkti, paimi ant rankų, tada pravirksta kitas… Tokiomis akimirkomis gaila, kad vienas jų lieka nuskriaustas. Bet labai smagu, kad jie visada šalia turi draugą, kartu žaidžia, jiems labai linksma.“
Trynukai:
„Pasakoja vilnietė Alina Liučvaitienė, su vyru Deivydu auginantys Marką, Matą ir Miglę. Trynukai gimė 2015 m. Nėštumas buvo gana lengvas, dirbau iki pat gimdymo atostogų dienos. Neturėjau ypatingų norų, neturėjau ir didelių skundų gydytojams, tik pilvas augo, atrodo, ne dienomis, o valandomis. 25 savaitę jau atrodžiau kaip turėsianti netrukus gimdyti. Gulėti ligoninėje teko vieną kartą dėl ankstyvos nėščiųjų cholestazės, o antras atsigulimas į ligoninę subrandinti plaučiukus baigėsi gimdymu. Kokios lyties gims vaikučiai, sužinojome 12 savaitę, per apsilankymą pas genetikę. Ji nedrąsiai spėjo, kad bus du berniukai, o dėl trečiojo lyties abejojo. Tai, kad laukiamės trynukų, garsiai neskelbėme, pasisakėme tik artimiems giminaičiams, keliems draugams ir darbdaviams. Mažyliai gimė apie 1,4 kg, 1,8 kg ir 2 kg, tad teko mėnesį pagulėti Santariškių ligoninės Neišnešiotų naujagimių skyriuje, kol vaikai sustiprės, priaugs svorio ir mokės savarankiškai valgyti. Dienomis trynukais kūdikiais rūpinausi viena, o vakarais ir savaitgaliais padėdavo vyras. Retkarčiais atvažiuodavo ir seneliai pasidžiaugti anūkais. Sauskelnių reikėdavo mažiausiai 15 per dieną. Net ir praėjus 2,5 metų, mes vis dar neatsispiriame ir viešumoje rengiame vaikus vienodai. Dauguma drabužių yra universalūs, puikiai tinka tiek berniukams, tiek mergaitėms, o ir iš aplinkinių sulaukiame daug susižavėjimo žvilgsnių ir klausimų. Dažnai vaikai, o ypač abu berniukai, patys reikalauja būti rengiami tokiais pat drabužiais. Iš pradžių darželyje kildavo problemų atskirti berniukus, tad vaikams „priskyrėme“ spalvas, Markui žalią, Matui mėlyną, o Miglei raudoną. Vaikų charakteriai skirtingi. Berniukai nors ir labai daug laiko leidžia kartu, bet į įvairiomis situacijomis elgiasi gana skirtingai. Markas, nors yra mažiausias, visko siekia jėga, neturi baimės jausmo, supykęs demonstratyviai nusisuka ir sako „Ne“. Jis jau visai mažiukas buvo tas, kuris pirmas pralaužė apsauginę tvorelę (skiriančią virtuvę ir valgomąjį), o dabar yra tas, kuris pirmas užlipa karstynėmis. Tuo tarpu Matas - daug švelnesnis, visuomet elgiasi atsargiai, mandagiai, kartais kuklinasi viešumoje, padeda tėvams, ypač gaminti maistą. Jis labai mėgsta apsikabinti, duoti bučkius, net ir pirmą kartą matomiems žmonėms. Miglė - lyg katinas, kuris vaikšto vienas ir ten, kur nori. Pargriuvę, užsigavę vienas kitam padeda atsikelti, o jei kuris kaprizingai verkia ant žemės dėl kažkokios negautos naudos, tai kitas prigula šalia ir padeda iškęsti tą „didelį“ skausmą, kartais glostydamas galvą. Šiuo metu pradeda vis daugiau pavydėti vienas kitam. Paprastai vienu metu visiems prisireikia vieno ir to paties žaislo, o dalintis dar nemoka, tad tėveliams vis tenka įsikišti į jų tarpusavio santykius, kol viskas nesibaigia dar didesnėmis ašaromis. Jeigu neserga, vaikai darbo dienomis eina į darželį, o vakarais dažniausiai leidžiame laiką kartu. Vieną vakarą per savaitę tėtis su vaikais išleidžia mamą pailsėti nuo rūpesčių, o mama kitomis dienomis leidžia tėveliui kiek ilgiau užtrukti darbe. Romantiški vakarai paprastai apsiriboja namais, nes vis dar gyvename pagal dienotvarkę, 21 val. vaikai turi būti lovose. Kas gali būti smagiau, nei trys vienodo amžiaus pipirai, siaučiantys namuose? Daugiavaikiais būti smagu, tik reikia susitaikyti, kad kai kurių dalykų visai šeimai šiuo metu be kitų pagalbos neišeina padaryti, nes pritrūksta rankų ir prižiūrinčių akių. Tačiau augame, mokomės, ir smagias akimirkas keičia dar smagesnės.“
Ketvertukas:
„Pasakoja Lina Strangienė, garsiojo Tauragės ketvertuko - Lukos, Lėjos, Luknės ir Milenos - mama. Ketvertukas gimė 2015 metų rugsėjo 8 dieną. Lina augina ir du vyresnius sūnus - Luką ir Dovydą. Kai 5 savaičių nuėjau pas ginekologę pasitikrinti, ar tikrai nėštumo testas nemeluoja, gydytoja pradėjo juoktis: ne vienas, o trys! Aišku, žinia buvo atimanti žadą, bet labai neišsigandau. Trys, tai trys. Po poros savaičių dar kartą teko apsilankyti pas ginekologę išsamesniems tyrimams. Privačiame kabinete gydytoja labai įdėmiai apžiūrinėjo ultragarso nuotrauką. O paskui pradėjo ne juoktis, o kvatoti. Šluostėsi ašaras, o aš žiūrėjau nieko nesuprasdama. Tada gydytoja pasakė, kad mato ir ketvirtą. Man tas ketvirtas nieko nebepakeitė. Iš karto gavau siuntimą į Kauną. Supratau, kad mano nėštumas bus sudėtingas, kas 3 savaites turėdavau pasirodyti Kauno klinikų gydytojams. Mane apsiėmė globoti docentas Vladas Gintautas. Kai atsirado komplikacijų, mane tirdavo labai išsamiai. Tuo metu sužinojau ir būsimų vaikelių lytį. Trys augo vienoje placentoje, tad visos trys ir turėjo būti mergaitės. O ketvirto vaikelio lyties gydytojai nesakė iki pat galo. Jie tikriausiai matė, bet juokavo: nesakysim, kas tas ketvirtas, tegul būna staigmena. Džiaugiausi, kad mergytės, nes du sūnus jau auginau. Kai Lukutė nustojo augti, kilo grėsmė ir mano, ir mergaičių gyvybei. Svoris augo ne dienomis, o valandomis. Mane ne taip dažnai sverdavo, bet pati jausdavau, kaip po kiekvienos nakties pabundu vis storesnė. Dabar žiūriu į nėštumo nuotraukas ir galvoju, kaip aš išvis paėjau. Visi, kurie mane sutikdavo gatvėje, klausdavo, ar ne dvynius nešioju, kad toks didelis pilvas. Sakydavau, kad ne, tiesiog daug valgau. Iki paskutinių dienų nenorėjau pasiskelbti, kad laukiuosi ketvertuko, norėjau ramiai ir tyliai išnešioti. Mane paskutinį kartą svėrė 5 mėnesių, vėliau svorio nebefiksavo. Docentas sakė, jei išnešiosiu iki 28 savaičių, bus puiku. Bet atėjo tos 28 savaitės, tyrimus padarėme, jie geri, mergaitės auga. Tada jau paguldė į klinikas stebėjimui iki planuotos cezario operacijos. Svarbiausia buvo sekti Lukutės kraujotaką. Nusiteikiau tas paskutines dienas praleisti ligoninėje. Buvo liepta gulėti, bet neiškęsdavau, vis pavaikščiodavau po ligoninės teritoriją ir kiemą. Gulėjau 3 aukšte, nulipdavau į parkelį. Iš esmės jaučiausi gerai, tik buvo labai sunku vartyti lovoje, skaudėdavo iki klykimo. Kai į palatą paguldydavo naują pacientę, įspėdavau: „Merginos, jei aš naktį suklyksiu, neišsigąskit. Kai verčiuosi, man labai skauda.“ Man atrodė, kad net pagimdžius tas skausmas ir tempimas kirkšnyse niekada nepraeis. Nuo svorio ir didelės įtampos trūko ir pilvo raumuo. Mane kiekvieną dieną apžiūrėdavo gydytojai, liepė skaičiuoti ir žymėti vaisių judesius. Bet ką ten suskaičiuosi, kai nežinai, kieko ta rankytė ar kojytė. Žinojau, kad atskirai dešinėje gyvena Milena, visada jausdavau guziuką, ypač tada, kai įremdavo kojytes. Lėja augo pačioje apačioje, ji labiausiai spardydavosi, o Luknės su Lukute neskirdavau, kada kuri spiria. Ligoninėje išbuvau tris savaites. Labai laukdavau, kada sesuo atveš aplankyti mano sūnelius. Labai jų ilgėjausi. Išeidavau ir į miestą, netoli klinikų. Buvau atradusi pyragų parduotuvę, grįždavau į palatą su pyragėliais ir ledais. Tos trys savaitės praėjo greitai, nors, kad ir kaip būtų keista, su kitomis moterimis nenorėjau bendrauti. Paprastai tai man nebūdinga, esu labai draugiška ir kalbi. Bet tuo metu dėl laukiančios nežinios norėjau būti tyloje, tik su savimi. Vienintelė draugė, kurią susiradau per tas savaites, buvo jauna moteris iš Tauragės. Ji vis užeidavo į mano palatą, pamažu susidraugavome. Atėjo 32 savaitės, mergaičių tyrimai buvo geri, bet mano kraujas pradėjo silpti. Gydytojai sakė, kad ir taip man buvo rizika nukraujuoti gimdymo metu, o pamatę kraujo tyrimus, nutarė nebelaukti. Leido pasirinkti dieną - rugsėjo 8 ar 9. Man jokio skirtumo, pasirinkau 9. Gimdymo nebijojau iki to momento, kol mane nuvedė į operacinę ir apvilko specialiais marškiniais. Esant tokiai ekstremaliai situacijai, gimdymas praėjo labai gerai. Nors tarp dukrų gimimo užfiksuotas minutės skirtumas, jas gydytojai ištraukė dar greičiau, per sekundes. Gimdymo metu dirbo visa brigada: 8 medicinos seserys ir du operavę gydytojai, du anesteziologai, dar keletas asistentų. Operacinė pilna žmonių, o kai pamačiau, kad už stiklo sienos mano operaciją stebės studentai, pasidarė silpna. Gimdymo metu girdėjau, kaip visos dukrytės užgimusios verkia, visos kvėpavo pačios, o mažąją pamatyti net pasukau galvą, nors vos beturėjau jėgų. Iš laimės verkiau ir meldžiausi, kad viskas būtų gerai. Paskui parą gulėjau reanimacijoje, man sulašino 6 lašelines, kol atsigavau. Žinoma, po tokio ekstremalaus nėštumo kūnas atsistatinėjo pamažu. Po mėnesio dar atrodžiau tarsi 5 nėštumo mėnesį. Visiškai atsigavau po 3 mėnesių. Pati nustebau, kad telpu į S dydžio drabužius, vieni kaulai. Gyvenimas ligoninėje nutirpdė visus priaugtus kilogramus. Maitinau mergytes pati ir be proto norėjau valgyti. Pamenu, Kauno klinikose prisipirkdavau saldžiųjų bulvyčių arba 10 bandelių. Tokie būdavo mano pusryčiai, sesutės juokdavosi iki ašarų, ar tikrai tiek suvalgysiu, bet vakare vėl eidavau į kavinę ko skanaus. Kai dabar prisimenu nėštumą, net pačiai sunku įsivaizduoti, kaip tai ištvėriau. Bet labai džiaugiuosi, kad turiu jas keturias. Kai jaunėlis Lukas kartą paklausė, kaip būtų, jei kurios nors sesutės nebūtų, pati pagalvojau: kaip dabar gyvenčiau, jei nebūtų vienos ar kitos.“
Siamo dvyniai: retas ir sudėtingas atvejis
Siamo dvyniai - tai kūnu suaugę dvynukai, kurie gimsta dėl tam tikrų sklaidos defektų. Tokie atvejai itin reti, pasitaiko vienam iš 120-150 tūkstančių nėštumų.
Didžioji dalis Siamo dvynių suauga krūtinės ląstomis (35 proc.), jie vadinami torakopagais, omfalopagai - tai dvyniai, suaugę nuo liemens iki krūtinkaulio (30 proc.), pigopagai - suaugę nugaromis (19 proc.), kraniopagai - galvomis. Kur kas rečiau pasitaiko atvejis, kai vienas iš dvynių yra „parazitas”.
Istorijoje žinomas garsus Siamo dvynių atvejis - broliai Čangas ir Engas, gimę 1811 m. Jie buvo suaugę krūtine ir tapo pasaulinio garso artistais, vedė seseris ir susilaukė daugybės vaikų. Mirė jie sulaukę 63 metų.
Šiuolaikinėje medicinoje vis dažniau atliekamos Siamo dvynių atskyrimo operacijos. Tačiau jos yra itin sudėtingos, ypač jei dvyniai turi bendrą širdį, kepenis ar smegenis. Ar dvynukus galima atskirti, sprendžia daugelio tyrimų rezultatai, įvertinant abiejų vaikų gyvybingumą ir galimybę išgyventi po operacijos.
3 patarimai būsimųjų dvynukų mamoms
- Daugiau poilsio: Dėl didesnės organizmo apkrovos ir galimų rizikų venkite pervargimo ir streso, daug ilsėkitės.
- Subalansuota mityba: Paisykite nėščiosioms rekomenduojamos subalansuotos mitybos principų: valgykite daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir pieno produktų. Nepamirškite gana daug ir reguliariai gerti, geriausia - vandens.
- Sveikas svoris: Baimindamosi priaugti per daug svorio, jokiu būdu nepradėkite laikytis dietos. Tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte valgyti už tris.
