Daugelis mėgsta mėgautis saulės spinduliais. Jie ne tik maloniai šildo, bet ir teigiamai veikia mūsų sveikatą bei savijautą. Visgi kartu saulės spinduliai gali sukelti ir įvairių odos problemų. Viena iš jų - saulės alergija, o tiksliau fotodermatozės. Dažnai jos prasideda netikėtai ir sukelia tokius simptomus kaip odos bėrimas, paraudimas, paburkimas, pleiskanojimas bei niežėjimas.
Fotodermatozės - odos ligos, kurias sukelia arba provokuoja ultravioletiniai saulės spinduliai. Jomis dažniau serga moterys ir šviesesnio odos tipo žmonės. Iš viso išskiriama net iki 30 skirtingų fotodermatozių tipų. Polimorfinė šviesos dermatozė, kuri įprastai vadinama tiesiog alergija saulei, yra viena labiausiai paplitusių idiopatinių fotodermatozių.
Saulės alergijos požymiai ryškiausi tose kūno vietose, kurias veikia UV spinduliai. Tačiau jie gali atsirasti ir drabužiais uždengtose kūno vietose, kadangi UVA spinduliai gali paveikti ir per rūbus.
Fotodermatozių tipai ir priežastys
Nors alergija saulei gal ir skamba kiek keistai, tačiau ji egzistuoja. Padidėjusio jautrumo saulei priežasčių yra daug. Alerginės reakcijos gali pasireikšti dėl pernelyg mažo melanino kiekio organizme, kai kurių vaistų vartojimo, kosmetikos priemonių ir žolelių, kvapiųjų medžiagų, panašių reakcijų atvejų pasikartojimo šeimoje ir t. t.
Idiopatinė fotodermatozė
Idiopatinės fotodermatozės simptomai dažniausiai pasireiškia pirmomis ypač saulėtomis dienomis, kai po žiemos laikotarpio mūsų kūnas nesukaupė pakankamo melanino kiekio. Dažniausi tokios saulės alergijos požymiai yra paraudusi oda, niežtintys spuogai ir pūlingos pūslės. Jie pasireiškia per kelias valandas, o kartais net per kelias dienas po ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Dažniausiai paveikiamos kūno vietos yra veidas, kaklas, dekoltė ir rankos.
Fototoksinė reakcija
Fototoksinė reakcija - išorinių priežasčių sukelta fotodermatozė, kurią sustiprina tam tikri geriami vaistai arba kosmetikos gamyboje naudojamos cheminės medžiagos. Kai pasireiškia tokia alergija nuo saulės, simptomai būna panašūs į tuos, kurie atsiranda nudegus saulėje: odos skausmas, paraudimas, uždegimas. Kitaip nei nudegimas saulėje, fototoksinė reakcija gali išsivystyti tik pavartojus tam tikrų vaistų ar cheminių medžiagų arba ant odos naudojant tam tikrus tepalus, parfumeriją. Fototoksinės reakcijos simptomai atsiranda laikotarpiu, trunkančiu nuo kelių minučių iki kelių valandų po sąlyčio su alergiją sukeliančia medžiaga ir saule tik tose vietose, kurias paliečia UV spinduliai. Reakcija yra laikina ir laikui bėgant išnyksta savaime.
Fotoalerginis dermatitas
Fotoalerginis dermatitas, arba fotoalerginė reakcija, yra ląstelinis imuninis atsakas prieš ant odos patekusius saulės spindulių aktyvuotus junginius. Fotoalerginių reakcijų metu pasireiškia tokie simptomai kaip odos paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas. Kartais atsiranda pūslelės arba į dilgėlinę panašios dėmelės. Fotoalerginis dermatitas pasireiškia tik tuomet, kai žmogus paveikiamas UV spindulių, dažniausiai po 24-72 val. Fotoalerginės reakcijos simptomai vadinami fotoalergine kontaktine egzema. Atsiranda per 24-28 valandas po sąlyčio su saule iš pradžių nedidelėje srityje, vėliau išplinta visoje UV spindulių veikiamoje vietoje.
Saulės dilgėlinė
Saulės dilgėlinė laikoma tikrąja alergija saulei, kadangi veikiant UV spinduliams, odoje vyksta daugybė imuninių reakcijų. Tai reta ir ūmi fotodermatozė. Po saulės poveikio oda greitai parausta, pradeda niežėti, atsiranda į nudilginimą panašus bėrimas. Sunkiais atvejais, kuomet paveikiamas didelis odos plotas, gali išsivystyti anafilaksinis šokas.
Saulės alergijos simptomai
Alergijos saulei simptomai stiprėja ypač tada, kai odą veikia UV spinduliai, t. y. kuo daugiau yra šviesos ir kuo ilgiau joje esate, tuo stipriau jie pasireikš. Atsiranda dilbio, pečių, kaklo, dekoltė, pėdų, rečiausiai - veido odos pakitimų.
Idopatinės fotodermatozės simptomai atsiranda jau per kelias minutes po sąlyčio su UV spinduliais tik saulei atidengtose vietose. Pirmiausia yra matomos pūslės: mažos, raudonos, niežtinčios. Tokiai alergijai priskiriami:
- Saulės dilgėlinė
- Bėrimas nuo šviesos
- Vakcininė hidroa
- Vasarinis niežulys
- Jaunimui būdingas bėrimas, pasireiškiantis pavasarį
Fototoksinės reakcijos simptomai pasireiškia kaip:
- Eritema
- Patinimas
- Pūslės
- Deginimas
- Niežulys
Fotoalerginės reakcijos simptomai pasireiškia kaip:
- Deginanti arba niežinti egzema ir papulės.
Alergija saulei vaikams
Alergija saulės spinduliams gali pasireikšti ir vaikams. Todėl visus kūdikius ir mažus vaikus bent iki 2 metų amžiaus reikėtų saugoti nuo saulės spindulių pavasarį ir pirmąją vasaros pusę, kol jų oda pripras prie saulės ir pamažu įdegs. Labai svarbu, kad vaikučių neveiktų tiesioginiai saulės spinduliai. Karštomis ir saulėtomis dienomis patariama mažylius rengti plonais drabužiais su laisvesnėmis ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis. Jeigu vaikas nėra alergiškas saulei, antroje vasaros pusėje jį jau galima rengti drabužėliais trumpomis rankovėmis.
Vaikui pasireiškiantis bėrimas nuo saulės yra odos reakcija į UVB spindulius. Intensyvumas priklauso nuo odos storio ir melanino kiekio. Vaikų oda yra plonesnė ir švelnesnė nei suaugusiųjų žmonių, todėl jiems labiau pasireiškia padidėjęs jautrumas saulei. Vaikams gali padėti apsauginis kremas nuo saulės su SPF 50. Ištepkite visą kūną ir tai darykite kas 2-3 valandas bei po kiekvienų maudynių.
Jeigu pastebėjote, kad pabuvus saulėje mažylio oda pradeda rausti, reikėtų ją tepti apsauginiais kremais. Jei pabuvus saulėje Jums ar Jūsų vaikams pasireiškia nemalonūs simptomai, kreipkitės pagalbos. Pastebėjus, kad pabuvus saulėje mažylio oda pradeda rausti, reikėtų ją tepti apsauginiais kremais.
Kaip gydyti padidėjusį jautrumą saulei?
Jei nuo saulės atsiranda bėrimas, reikalingas gydymas. Šio tipo alergija neišnyksta savaime, o negydoma ir nestebima gali paūmėti, tad vizitas pas dermatologą neišvengiamas. Nustatyti, ar tai tikrai alergija nuo saulės, padeda alergologiniai tyrimai ir alergenų programos. Reikiamus testus parenka individualų atvejį įvertinęs alergologas.
Jei alergija atsirado dėl fototoksinių ar fotoalerginę reakciją sukeliančių veiksnių, būtina kuo skubiau pašalinti alerginį poveikį turintį veiksnį. Gydymui taip pat yra naudojama fotochemoterapija, t. y. odos švitinimas atitinkamo ilgio bangomis. Visais atvejais, dėl gydymo būtina pasikonsultuoti su dermatologu.
Odos alergija saulei neišnyksta savaime ir daugeliu atveju ji trunka visą gyvenimą. Atvejais, kuomet pasireiškia alergija nuo saulės, gydymas gali būti skirtingas. Kartais užtenka tik vietinio gydymo, pavyzdžiui, tepalo, odos drėkinimo priemonių ar kremo su kortikosteroidais. Tačiau kitais atvejais reikia geriamų vaistų. Siekiant sušvelninti nemalonius saulės alergijos simptomus, skiriami vietiškai naudojami arba sisteminiai imuninę sistemą slopinantys preparatai. Sumažinti niežulį padeda antihistamininiai vaistai. Jei juntamas skausmas, gali būti skiriami vaistai jam malšinti.
Naminiai gydymo būdai ir prevencija
Be to, bėrimų išvengti gali padėti reguliarus maisto papildų su beta karotenu vartojimas. Alergija saulei turi būti gydoma stebint gydytojui dermatologui, tačiau jei tenka laukti vizito, o simptomai stiprėja, galite pasinaudoti keliais naminiais gydymo būdais.
Padidėjusio jautrumo saulei gydymo priemonės:
- kremas su cinku - turi džiovinantį poveikį pakitusiai vietai;
- preparatai po deginimosi - verta naudoti tada, kai lupasi oda, nes jie pasižymi drėkinamuoju poveikiu;
- kalcis - pasižymi raminamuoju poveikiu;
- kremai su UVA ir UVB filtrais (geriausia su bent 25 SPF filtru) - reikėtų naudoti prevenciškai, jei esate šviesaus gymio arba anksčiau pastebėjote alergijos simptomų;
- beta karotenas ir selenas - turi būti vartojami bent dvi savaites, ypač jei žinote, kad artimiausiu metu patirsite stiprų kaitrios saulės poveikį.
Daug žmonių nežino, kuo teptis esant padidėjusiam jautrumui saulei. Pirmiausia patariama atvėsinti kūną specialiomis kosmetikos priemonėmis, kurias rekomenduojama naudoti po deginimosi. Jų sudėtyje yra drėkinamųjų ir padidėjusio jautrumo saulei simptomus malšinančių medžiagų, pavyzdžiui, alavijų.
Kitus varginančius alergijos simptomus, tokius kaip sloga, ašarojimas ar bėrimas, gali padėti įveikti tablečių pavidalo vaistai su bilastinu, pasižyminčiu antihistamininiu poveikiu, slopinančiu pūslių susidarymą ir sumažinančiu odos paraudimą. Galima ne tik naudotis specialiomis kosmetikos priemonėmis, bet ir vartoti išbandytus nereceptinius vaistus, t. y. antihistamininius vaistus. Žinoma būtina nepamiršti dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Pasireiškus bėrimui ar dilgėlinei, taip pat rekomenduojama gerti kalcį. Be to, gali pagelbėti atkuriamosios ir raminamosios putos, kurių sudėtyje yra pantenolio.
Prevencinės priemonės
Siekiant išvengti žalingo UV spindulių poveikio, patariama riboti buvimą saulėje, ypač, kai ji aktyviausia (10-15 val.). Labai svarbu vengti staigaus, intensyvaus ir gausaus saulės spindulių poveikio. Laiką, praleidžiamą lauke, reikėtų didinti palaipsniui, kad oda priprastų prie saulės. Pradėti rekomenduojama nuo 15-20 min. Taip pat reikėtų nepamiršti dėvėti akinius nuo saulės ir nuo jos apsaugančius drabužius. Patariama naudoti plataus spektro apsauginius kremus (apsaugančius nuo UVA ir UVB spindulių), kurių SPF ne mažesnis nei 30, o dar geriau SPF 50+.
Vasarą leiskime saugiai. Saulėtomis dienomis vaikai į lauką turėtų eiti su kepuryte su „snapeliu”, dengiančiu veiduką. Labai sveika vaikams kuo ilgiau būti lauke, nes judesys ir grynas oras stiprina imuninę sistemą, tačiau vasarą jie turėtų žaisti pavėsyje: po medžiais, pavėsinėje. Tai labai svarbu, nes vaikui pakanka 15-20 min. karštą dieną pabūti saulėje ir jis gali gauti saulės smūgį. Pasitaiko, kad mažylius tėvai į ligoninę atveža ir su antrojo laipsnio odos nudegimais.
Ne mažiau svarbu pasirūpinti, kad mažyliai vasarą daug gertų. Jeigu vaikai žaidžia lauke, kas kiek laiko išneškite jiems vandens ir priminkite, kad atsigertų (2-3 kartus dažniau, negu patys geriate). Vaikų oda gerokai plonesnė negu suaugusiųjų, todėl per ją išspinduliuojama kur kas daugiau drėgmės. Jeigu per ilgai negeria vandens, iš pradžių dar jaučia troškulį, o vėliau šis jausmas dingsta ir mažylis nebenori gerti, o organizmas dėl pritrūkęs skysčių vis labiau silpsta. Mažylis tampa apatiškas. Tad jeigu matote, kad karštą dieną mažylis ilgokai negėrė ir jau nebenori gerti, paprašykite, kad mažais gurkšneliais išgertų vandens arba sugirdykite vandenuką šaukšteliu. Vos pradėjęs gerti vaikui „atsinaujins” troškulio pojūtis ir jis vėl gers vandenį.
Karštomis vasaros dienomis vaikui duokite mažiau valgyti, nes organizmas natūraliai mažiau reikalauja maisto. Mes visi valgome, kad gautume energijos, kuri mūsų kūno viduje palaiko 37,5 laipsnio temperatūrą (odos temperatūra - 36,6 laipsnio). Žiemą turime valgyti daugiau, nes reikia daugiau energijos, kad raumenys sugebėtų sušildyti organizmą.
Kaip apsaugoti odą nuo vėžio? Pataria gydytoja dermatologė | SAPIEGOS klinika
Nesvarbu, Jums pasireiškė alergija saulei ant veido ar kitos kūno vietos, neignoruokite nemalonių simptomų. Apsilankykite klinikoje „Antėja“ ir atlikite reikiamus alergologinius tyrimus.
