Dirbtinio apvaisinimo (DA) procedūros, nors ir suteikia viltį susilaukti vaikų, dažnai tampa nemenku iššūkiu tiek fiziškai, tiek emociškai. Ypač svarbus tampa emocinis pasirengimas, kai laukiama embriono perkėlimo į gimdą. Tai yra sudėtingas ir jautrus procesas, reikalaujantis ne tik medicininės, bet ir psichologinės paramos.
Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė teigia, kad pastojimo tikimybė po dirbtinio apvaisinimo procedūros siekia 30-40 proc., priklausomai nuo daugelio veiksnių, o natūralioje gamtoje sėkmingi pastojimai sudaro tik 15 proc. Tai reiškia, kad dirbtinis apvaisinimas 3-4 kartus viršija natūralų. Tačiau pacientų lūkesčiai dažnai būna labai dideli, jie tikisi 100 proc. sėkmės, todėl, kai iškart nepavyksta, nusivilia. Prognozuojama, kad nevaisingų porų, kurios gali turėti vaisingumo problemų, skaičius per artimiausius 10-20 metų gali išaugti iki 30 proc.
Pasak profesorės Rūtos Nadišauskienės, nėštumo metu, nepriklausomai nuo pastojimo būdo, labai svarbūs emociniai išgyvenimai. Moterys, kurios ryžtasi dirbtiniam apvaisinimui, labai nori kūdikio ir jaudinasi, kad nėštumas nenutrūktų. Dirbtinis apvaisinimas ir kainuoja labai brangiai, todėl tai savaime tampa ypatinga ir sudėtinga emociškai patirtimi. Tai yra padidintos rizikos nėštumas, nes natūraliai nepavyko pastoti ir reikėjo naudoti sudėtingas metodikas bei medikamentus. Svarbu suprasti, kad šimtaprocentinių garantijų, jog sėkmingai gims kūdikis, nėra. Net geriausiose pasaulio klinikose po dirbtinio apvaisinimo tik maždaug ketvirtadalis moterų išnešioja kūdikį.
Emociniai iššūkiai ir lūkesčiai
Emocinis pasirengimas embriono įsodinimo procedūrai yra būtinas. Moterys, kurios ilgai negali pastoti, patiria didelį stresą, nerimą ir įtampą. Šie jausmai gali paveikti poros santykius ir bendrą psichologinę būklę. Svarbu suprasti, kad tai yra procesas, kuris gali pareikalauti daug jėgų ir kantrybės.
Nors dirbtinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, jos sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp kurių svarbiausi yra moters amžius, kiaušialąsčių ir spermos kokybė, hormonų pusiausvyra bei bendra sveikatos būklė. Net ir esant palankioms sąlygoms, nėra garantijos, kad pastojimas įvyks, todėl neretai tenka planuoti daugiau nei vieną bandymą. Finansiniai klausimai taip pat tampa svarbia sprendimo dėl pagalbinio apvaisinimo dalimi.
Emocinis krūvis gali būti ypač didelis, kai reikia laukti rezultatų po procedūros. Nerimas dėl galimo persileidimo, baimė prarasti kūdikį ir dideli lūkesčiai gali sukelti stiprų stresą. Svarbu suprasti, kad persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai. Didžiausia persileidimo rizika - iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju. Jei per šiuos tris mėnesius nėštumas išsilaiko, labai didelė tikimybė, kad ir toliau vystysis normaliai.
Ginekologė G. Bogdanskienė pabrėžia, kad skausmai pilve, jei nebuvo kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo, neturėtų būti susiję su pagalbiniu apvaisinimu. Pirmo nėštumo semestro metu, gimdai didėjant, gali būti skausmai dėl raiščių ištempimo, tačiau tai nepriklauso nuo pastojimo būdo. Jei moteris pilve neturėjusi jokių operacijų, skausmų neturėtų būti. Jei nepastojimo priežastis - kiaušintakių užakimas ar sąaugos, tos sąaugos gali temptis, kai gimda auga, ir skaudėti. Tačiau tai vėlgi nepriklauso nuo pastojimo būdo, o nuo anatomijos.
Vaikai, pradėti dirbtinio apvaisinimo būdu, pasak medikų, dažnai būna sveikesni ir imlesni mokslams bei įvairioms papildomoms veikloms. Tačiau šiems vaikams, jų lavinimui ir skiriamas išskirtinis dėmesys, kadangi jie buvo labai laukiami.
Prof. R. Nadišauskienė teigia, kad jeigu viskas vystosi normaliai, moterys paprastai gimdo natūraliai. Taip pat svarbu paminėti, kad daugiavaisio nėštumo atveju dar labiau didėja tiek neišnešiojimo, tiek vaisiaus vystymosi patologijos rizika. Toks nėštumas ir nutrūksta greičiau, ir didesnė priešlaikinio gimdymo bei neišnešioto naujagimio tikimybė. Todėl poros turi suprasti, kad nebus lengva, bet jeigu jau ryžosi, turėtų tikėtis geriausios pabaigos.
Kaip pasiruošti emociškai?
Pasiruošimas embriono įsodinimo procedūrai reikalauja ne tik fizinio, bet ir psichologinio pasirengimo. Svarbu atvirai kalbėti su partneriu apie savo jausmus, baimes ir lūkesčius. Profesionali psichologinė pagalba taip pat gali būti labai naudinga. Specialistai gali padėti susidoroti su stresu, nerimu ir išmokyti efektyvių streso valdymo technikų.
Taip pat svarbu palaikyti sveiką gyvenseną - subalansuota mityba, pakankamas poilsis ir saikingas fizinis aktyvumas gali teigiamai paveikti ne tik fizinę, bet ir psichologinę būklę. Reikėtų vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas.
Pagalbinis apvaisinimas - tai ne vien medicininė procedūra, o kompleksinis sprendimas, apimantis fizinį, emocinį ir finansinį pasirengimą. Suprasti, ar esate tam pasiruošę, reiškia sąmoningai įvertinti savo galimybes, lūkesčius ir ribas.
Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu. Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti.
Tiek IUI, tiek IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą.
Embrionų perkėlimas yra embrionų perkėlimas į gimdos ertmę. Ši procedūra yra neskausminga ir jai nereikalinga jokia anestezija. Visa procedūra paprastai trunka kelias minutes ir primena įprastą ginekologinį ištyrimą. Poroms, kurioms antrą ar trečią dieną po apvaisinimo išsivysto daugiau nei penki embrionai, arba poroms, kurioms buvo atliktos kelios nesėkmingos embrionų perkėlimo procedūros, rekomenduojama embrioną perkelti blastocistos stadijoje (embrionas penktą dieną po apvaisinimo). Tokios sąlygos yra artimos natūraliam apvaisinimui, nes natūralaus nėštumo metu embrionas per kiaušintakius patenka į gimdą 5-6 dieną po apvaisinimo.
Kai pora yra pasiruošusi susilaukti kito vaiko, embrionai „atšildomi“ ir kartu su skysčiu suleidžiami į gimdos ertmę. Ši procedūra yra visiškai neskausminga ir atliekama be anestezijos, naudojant ploną kateterį, kontroliuojant ultragarsu. Perkėlus embrionus į gimdą, nereikia laikytis jokio specialaus režimo, pacientė gali eiti namo arba dirbti.
Po embriono perkėlimo, galimybė prisitvirtinti prie moters gimdos priklauso nuo paties embriono. „EmbryoGlue“ - tai specialiai sukurta aplinka, naudojama embrionų perkėlimui, kuri pagerina embriono implantaciją. Šioje aplinkoje gausu hialurono rūgšties, angliavandenių ir amino rūgščių, kurios embriono implantacijos metu kartu veikia kaip rišamosios medžiagos gimdos ertmėje.
Emocinės gerovės terapeutė Daiva Babilevičienė: toksinėje aplinkoje imi abejoti savo sveiku protu
Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės.
Statistika rodo, kad net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema. Nors tokių porų vis daugėja, dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, o pagalbinio apvaisinimo procedūras gaubia paslaptis. Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė.
tags: #kaip #pasiruosti #emociskai #embrionu #isodinimui
