Marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų šventės simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal. Kas atsirado pirmiau - višta ar kiaušinis, o kuri tradicija gyvuoja ilgiau - švęsti Velykas ar marginti kiaušinius? Kada, kaip ir iš kur į mūsų kraštus atkeliavo margučiai, ką jie simbolizuoja ir kokia yra tikroji jų reikšmė.
Velykos yra gamtos atbudimo šventė, žyminti prasidedantį naują metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu bei sugrįžtančią saulės šviesą ir šilumą. Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė. Iš kiaušinio baltymo pasiliejo vandenys, iš trynio susitvėrė žemė, o iš suskilusio lukšto - visa, kas gyva.
Nors pirmieji kiaušiniai pradėti marginti daug anksčiau nei susiformavo krikščioniškos vertybės, su margučiais siejamos ir sakralios Velykų šventės tradicijos. Su margučiais susijusių tradicijų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, ridenti margučius ir varžytis, kieno kiaušinis nuriedės toliausiai, „kiaušiniauti“.
Daugelio velykinių tradicijų ištakas galima rasti gamtos ciklo reikšmingume. Pavasarį į žemę ne tik sugrįžta šviesa ir šiluma, bet ir stiebiasi nauji žolynai, peri paukščiai. Prieš daugybę tūkstančių metų gyvenusiam žmogui pavasaris reiškė ir paukščių kiaušiniais papildytą maisto racioną, savotišką atgaivą kūnui po jį išsekinusios žiemos. Margučių reikšmė švenčiant Velykas rodo labai artimą, darnų žmogaus ryšį su jį supančia aplinka ir gamtos kūriniais.
Vykdant archeologinius tyrinėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje randama margučius primenančių šukelių. Pavyzdžiui, Gedimino pilies teritorijoje rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio, glazūruoto kiaušinio šukės iš XI-XIII a. O seniausios ornamentuotų stručio kiaušinių šukės, datuojamos 3 tūkst. metų prieš Kristų, rastos Arabijos pusiasalyje.
Senosios Europos laikotarpį tyrinėjantys archeologai atkasa Deivės paukštės statulėlių iš laikotarpio, siekiančio 5-6 tūkst. m. prieš Kristų.
Velykų Tradicijos ir Žaidimai
Lietuvoje kiaušinių daužymas, kaip velykinis žaidimas, paplito XIX amžiuje. Žaidimas buvo populiarus tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Anksčiau kiaušinius dažydavo natūraliais dažais - svogūnų lukštais, burokėlių sultimis, žolėmis. Šiandien margučiams išmarginti naudojama kur kas daugiau priemonių.
Žaidimas "Kieno kiaušiniai kiečiausi"
Vienas populiariausių velykinių žaidimų - "Kiaušinių daužymas", arba "Kieno kiaušiniai kiečiausi". Šis žaidimas turi gilias tradicijas ir savitas taisykles. Nors tiksli žaidimo atsiradimo data nėra žinoma, kiaušinių daužymo tradicija siekia gilius laikus. Kiaušinis nuo seno simbolizavo gyvybę, atgimimą ir pavasarį. Tikėta, kad kiaušinis turi magiškų galių, todėl jis buvo naudojamas įvairiose apeigose ir žaidimuose.
Taisyklės
- Žaidėjai pasirenka po vieną margutį.
- Žaidėjai paeiliui daužia savo kiaušinius į priešininko kiaušinį.
- Kiaušinis, kuris lieka sveikas, laimi.
Patarimai, Kaip Laimėti
Norint laimėti žaidimą "Kieno kiaušiniai kiečiausi", reikia pasirinkti tinkamą kiaušinį. Štai keli patarimai:
- Rinkitės kiaušinį su storesniu lukštu.
- Apžiūrėkite kiaušinį prieš žaidimą - ar nėra įskilimų.
- Laikykite kiaušinį tvirtai rankoje.
Egzotiški Kiaušiniai ant Velykų Stalo
Vievio paukštyno direktoriaus pavaduotojas Gediminas Baliūnas teigė, kad vištų lesalo racionas visus metus išlieka tas pats, skiriasi tik lesalo kaloringumas, paskiriamas pagal paukščio amžių. Kuo jaunesnė vištelė, tuo tvirtesnis kiaušinio lukštas, mažesnis kiaušinukas. Geriausi - olandiškų vištų kiaušiniai.
Vilniaus etninės kultūros centro vyr. koordinatorė Marija Liugienė teigė, kad egzotinių paukščių kiaušiniai ant Velykų stalo nepažeidžia tradicijų. Vištos kiaušinis tapo kasdieniu maistu, todėl žmonės nori paįvairinti savo Velykų stalą, nori kažko įspūdingo. Nuo seno buvo tikima, kad kiaušinis sugrąžina jėgas, o kokio jis paukščio, ne taip jau svarbu. Juk senovėje žmonės valgydavo laukinių paukščių kiaušinius.
Anksčiau egzotinių paukščių kiaušinius pirkdavo vangiai, nes jie pakankamai brangūs. Pastaruoju metu lietuviai nebegaili pinigų. Šiemet užsakėme apie 100 vienetų - kone dukart daugiau nei pernai ir planuojame visus parduoti.
„Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Raminta Stanaitytė-Česnulienė, kiaušinių pirkimo atžvilgiu lietuviai pakankamai konservatyvūs. Prieš Velykas daugiausiai nuperkama vištų kiaušinių baltu lukštu, tuo tarpu egzotiškesnius perka stalo papuošimui ar dovanoms. Pernai buvo parduota apie 20 stručio kiaušinių.
Keletą metų stručius auginęs vilnietis Mindaugas Garška pripažino, kad jų kiaušinis - keisto skonio, o baltymas itin skaidrus. Beje, kietai išvirti stručio kiaušinį užtrunka pusantros valandos.
Šilalės rajone stručių ūkį turintis Romualdas Bertašius pasakojo, kad kiaušinius parduoda tik prieš Velykas, nes vėliau neapsimoka. Tada perinami stručiukai ir realizuojami. Jo teigimu, daugiau nei pusantro kilogramo kiaušinio kaina - 80 litų. Patys Bertašiai per Velykas valgo ne virtus kiaušinius, o omletą. Prie visos kompanijos kiaušinį pragręžiame, turinį išpučiame į indą, pridedame prieskonių ir kepame kiaušinienę. Tokio patiekalo užtenka maždaug dešimčiai žmonių.
Kiaušinių Maistinė Vertė ir Sveikata
Gydytojos dietologės Daivos Pipiraitės, tiek stručio, tiek vištos kiaušiniai, yra žmogaus organizmui naudingų medžiagų šaltiniai. Egzotikos mėgėjams siūlau netikėti prekybininkų skelbiamomis nerealiomis stručio kiaušinių savybėmis - paprasti kiaušiniai nuo stručio savo maistinėmis savybėmis beveik nesiskiria.
Mėgstantiems skaniai pavalgyti, neturintiems sveikatos problemų žmonėms kiaušinių galima valgyti kiek nori, tik svarbu nepersivalgyti. Kiaušinių derėtų vengti širdies ir kraujagyslių ligų kamuojamiems žmonėms, kuriems galima suvalgyti ne daugiau kaip du kiaušinius per savaitę. Baltymų galima valgyti ir daugiau, bet trynio - nerekomenduojama, jame yra cholesterolio.
Tvarumas Velykų Tradicijose
„Raginame pirkėjus prisiminti šį ryšį ir pagalvoti, kokiomis sąlygomis yra laikomi velykinius kiaušinius dedantys paukščiai. Palaikome idėją, kad marginami kiaušiniai turi būti ne tik patvarūs, bet ir tvarūs, t. y. įsigyjami iš geresnes sąlygas turinčių paukštynų, kuriuose gyvūnai yra auginami atsakingai ir turi sąlygas patenkinti savo natūralius poreikius“, - sako.
Dėl to „Lidl“ prekybos tinklas siekia dar iki 2024 metų pabaigos iš savo asortimento išimti narvuose laikomų vištų kiaušinius, o iki 2025 metų pabaigos - tokių kiaušinių nebenaudoti savo privačių prekių ženklų gaminiuose. Įmonės atstovė pastebi, kad šio tikslo yra siekiama palaipsniui ir jau dabar 50 proc. prekybos tinklo asortimente esančių kiaušinių yra iš laisvai laikomų vištų.
tags: #issiaiskinti #kieno #kiausiniai #kieciausi
