Nėštumas ir motinystė - tai dideli gyvenimo pokyčiai, kurie gali sukelti ne tik džiaugsmą, bet ir daugybę iššūkių. Nors daugelis girdėję apie pogimdyminę depresiją, svarbu suprasti, kad nuotaikų kaita nėštumo metu yra visiškai normali, ją nulemia pakitusi hormonų pusiausvyra organizme. Tačiau susirgus depresija moters būklės jau neįmanoma pavadinti vien bloga nuotaika. Hormonų pokyčiai gali paveikti smegenyse vykstančius cheminius procesus, kurie tiesiogiai siejami su depresija ir padidėjusiu nerimu. Be abejo, įtakos gali turėti ir nėštumo metu patiriamas stresas, kūno pokyčiai ir juntamas fizinis diskomfortas ar skausmas, nerimas dėl kūdikio sveikatos, šeimos finansinės būklės, neatpažįstamai pasikeisiančio gyvenimo.
Manoma, kad būtent depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Depresija paveikia maždaug 10-15 proc. nėščiųjų ir neseniai gimdžiusių moterų, o pogimdyminės depresijos simptomus patiria apie 22-24 proc. Pastebima, kad šie skaičiai ženkliai išauga, jei šeimos gyvenimo lygis ir pajamos yra mažos.
Depresijos nėštumo metu simptomai yra beveik analogiški kaip ir įprastos depresijos. Jei nėščioji gauna tinkamą gydymą ir pagalbą, simptomus įprastai galima suvaldyti, nors tai gali ir užtrukti. Gydytojas gali rekomenduoti lankytis psichoterapijos seansuose arba kognityvinę elgesio terapiją. Ypač sunkiais atvejais netgi kyla grėsmė moters ir vaikelio gyvybei.
Pogimdyminė melancholija (baby blues)
Tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo moters organizme vyksta hormoniniai pokyčiai. Tad natūralu, kad nauja mama gali jausti daug jausminių pokyčių. Pogimdyminė melancholija (angl. baby blues) pasireiškia iki 70-80 procentų gimdyvių. Tai - lengviausia depresijos forma, kuriai būdinga: didesnis nuovargis, išsekimas, dirglumas, nuotaikų kaitos, negatyvios mintys. Pogimdyminė melancholija nėra pavojinga, jeigu neužsitęsia ilgiau nei dvi savaites. Ši būsena paprastai praeina savaime, be gydytojų ir medikamentų pagalbos.
Pogimdyminė depresija: simptomai ir priežastys
Pogimdyminė depresija - tai sudėtingesnė emocinė būklė, kuri gali išsivystyti iš pogimdyminės melancholijos. Depresija po gimdymo pasireiškia apie 10-20 procentams moterų per pirmuosius 12 mėnesių po gimdymo. Dažniausiai pogimdyminė depresija pasireiškia po gimdymo praėjus 5-7 savaitėms.
Pogimdyminė depresija gali pasireikšti šiais simptomais:
- Didelis nuovargis;
- Apatija - nenoras nieko daryti;
- Gyvenimo džiaugsmo praradimas;
- Energijos stoka;
- Nevilties jausmas;
- Dažnas verkimas;
- Panikos priepuoliai;
- Nenoras rūpintis savo vaiku;
- Nenoras bendrauti su aplinkiniais;
- Apetito bei miego pokyčiai (ženkliai sumažėjęs arba padidėjęs poreikis);
- Pastovus nerimas ir dirglumas;
- Prastas savęs vertinimas (pvz. mintys, kad esu nevykėlė ar vaikui būtų geriau be manęs);
- Alkoholio vartojimas ar kitos priklausomybės;
- Mintys apie savižudybę (pirminės mintys pasireiškia kaip svarstymai apie sunkų gyvenimą, norą nebūti, pvz. nepabusti iš miego, vėliau tai gali peraugti į konkretų planavimą ir, galiausiai, į realius veiksmus).
Kiekvienai mamai po gimdymo emociniai sunkumai gali reikštis skirtingai. Tačiau vyraujantis požymis yra žema savivertė, savigrauža ir savęs kaltinimas. Svarbu suprasti, kad šis sutrikimas yra kaip bet kokia kita sveikatos problema, ir tai neapibrėžia manęs kaip mamos. Vertėtų nekaltinti savęs, jei po gimdymo ir rūpinantis vaiku viskas vyksta ne taip, kaip buvo tikėtasi ir savęs neteisti , jei nepavyksta užmegzti ryšio su kūdikiu ar stinga jėgų juo tinkamai pasirūpinti. Daug svarbiau laiku pastebėti simptomus ir kreiptis pagalbos.
Pogimdyminė depresija gali pasireikšti dėl kelių pagrindinių priežasčių:
- Fiziologiniai pokyčiai ir pokyčiai, sukeliantys fizinį diskomfortą ar skausmą:
- Miego trūkumas ir didelis nuovargis. Miego stygius išbalansuoja hormonų koncentraciją;
- Estrogeno ir progesterono (hormonų) koncentracijos sumažėjimas;
- Komplikacijos gimdymo metu, kurios vėliau sukelia diskomfortą (makšties kirpimas, plyšimas, cezario pjūvio randas, hemorojus ir t.t.);
- Sunki žindymo pradžia, kurios metu patiriamas skausmas;
- Galvos ir nugaros skausmai po epidūrinės nejautros;
- Mineralų ir vitaminų trūkumas po nėštumo (geležies, vitamino D, B, magnio ir t.t.).
- Psichologiniai pokyčiai:
- Po gimdymo įvyksta didelis pokytis moters gyvenime, prie kurio reikia laiko prisitaikyti. Šis procesas, iš naujo kuriant rutiną bei pamažu pažįstant naująją save mamos vaidmenyje, pareikalauja energijos bei laiko.
- Pirmiaisiais metais po gimdymo itin daug dėmesio skiriama vaikui ir lieka mažai laiko sau. Tad pogimdyminė depresija gali atsirasti ir dėl didelių emocinių pokyčių moters gyvenime.
Kaip gydyti depresiją nėštumo metu ir po gimdymo?
Svarbu suprasti, kad pogimdyminė depresija nepraeina savaime ir dėl to yra būtina pagalba arba pokyčiai kasdienybėje. Jeigu įtariate, kad jums pasireiškia pogimdyminė depresija ar savo aplinkoje žinote moterį, kuri išgyvena panašius jausmus, būtinai kreipkitės pagalbos į specialistus, kad laiku būtų suteikiamas tinkamas gydymas. Nuo to priklauso ne tik mamos, bet ir kūdikio fizinė ir psichologinė sveikata bei gyvenimo kokybė.
Kaip gydyti pogimdyvinę depresiją geriausiai atsakys gydytojas. Laikas kreiptis pagalbos, jeigu jaučiate bent kelis iš šių simptomų:
- Slogi ir liūdna nuotaika nesikeičia daugiau nei 2 savaites;
- Daugėja depresijos ir slogios nuotaikos simptomų - jie intensyvėja;
- Jėgų stygius - moteris gali praleisti visą dieną lovoje;
- Kyla tokios mintys, kaip savižudybė, naujagimio žalojimas, kūdikio atidavimas kitiems.
- Mama nenori ir negali pasirūpinti vaiku;
Simptomai tarp moterų yra išgyvenami skirtingai, tad ir gydymai yra taikomi skirtingai. Gydytojai taip pat atsižvelgia į ankstesnes indikacijas: ar moteris nėra sirgusi depresija prieš pastojant, ar šiuo metu nevartoja jokių medikamentų, kokia jos psichologinė būklė, ar neturi papildomų ligų, sutrikimų. Įvertinus moters būklę, gydytojas patars, kaip „kovoti“ su pogimdyminė depresija.
Pogimdyminė depresija gali būti gydoma keliais būdais:
- Psichologinė pagalba. Galima gydyti taikant psichologo arba psichoterapeuto konsultacijas. Specialistai gali padėti suprasti save, savo jausmus, išgyvenimus, susijusius su depresija po gimdymo. Psichologinės pagalbos tikslas - padėti moteriai vėl pasijausti gerai. Pagal būklės sunkumą yra sprendžiama, ar reikalingas medikamentinis gydymas.
- Medikamentinis gydymas. Lengvo ir vidutinio sunkumo depresiją galima gydyti ir be medikamentų, pavyzdžiui, taikant tik psichologo konsultacijas ar psichoterapiją. Tačiau jei specialistai mato, kad gydymui reikalingi medikamentai - būtina atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas ir paskirtą gydymą. Dar geresnių rezultatų galima pasiekti medikamentinį gydymą taikant su psichoterapija ar psichologinėmis konsultacijomis. Antidepresantai pasižymi tuo, kad tik pradėjus juos vartoti, tikėtina, kad pacientė greitai pasijaus daug geriau. Kai kurie medikamentai taip pat gali būti derinami su žindymu.
- Bendras geros sveikatos būklės palaikymas. Lengva ar vidutinė forma gali būti gydoma poilsiu, sveika mityba, sportu ar aktyvesniu laisvalaikiu, pvz. pasivaikščiojimu gryname ore ar bendravimu su artimais žmonėmis.
Be minėtų pagalbos būdų, taip pat naudinga praturtinti mitybą Omega-3 rūgštimis, leisti laiką natūralioje dienos šviesoje, kelis kartus per savaitę išeiti pasivaikščioti. Taip pat svarbu skirti laiko kokybiškam poilsiui, kasdien miegoti rekomenduojamas 8 val. Jei nepavyksta naktį, nepraleisti progos nusnausti dieną. Svarbiausia, nekelti neįgyvendinamų reikalavimų ir priimti aplinkinių pagalbą. Jei pripažinę savo būseną galite atvirai dalintis savo išgyvenimais, esate teisingame sveikimo kelyje.
Pirmoji priežastis, kodėl nėščiųjų depresija dažnai lieka nediagnozuota - jog kai kurie jos simptomai primena nėštumo simptomus (tai miego pokyčiai, energijos stygius, apetito ir lytinio potraukio sumažėjimas ir kt.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. Tais atvejais, kai pastebima prasta pacientės emocinė būsena, jos bus paprašoma užpildyti Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyną.
Judėjimas. Išlikite fiziškai aktyvi: daugiau vaikščiokite gryname ore, lankykite nėščiųjų mankštas, atlikite nėščiųjų jogą, plaukiokite baseine ir kt.
Šviesos terapija. Ji efektyviai gydo ne tik sezoninę, bet ir nėščiųjų depresiją.
Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas. Nėštumo metu itin svarbu gauti pakankamai omega-3 riebiųjų rūgščių.
Tinkama mityba. Rinkitės tik sveikus produktus, ypač tuos, kurie kelia nuotaiką. Tai - bananai, riešutai, linų sėmenų aliejus ir kt.
Savivoka. Nėštumo metu pasireiškusi depresija - laikinas reiškinys.
Apie mamos psichologinę būseną po gimdymo kviečiame žiūrėti video paskaitą „Ketvirtojo trimestro psichologija“ su psichologe Milda Kukulskiene.
Pogimdyminė psichozė: retas, bet pavojingas sutrikimas
Dar viena būsena, kuri labai pavojinga, nes kelia grėsmę mamos ir kūdikio sveikatai bei gyvybei - pogimdyminė psichozė. Žodis „psichozė“ reiškia realybės jausmo praradimą. Simptomai paprastai prasideda staiga per pirmąsias 2 savaites po gimdymo - dažnai per kelias valandas ar dienas. Rečiau jie gali išsivystyti praėjus kelioms savaitėms po kūdikio gimimo. Svarbiausi pogimdyminės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas.
Psichozės simptomai:
- Haliucinacijos - dalykų, kurių nėra, girdėjimas, matymas, užuodimas ar jutimas;
- Kliedesiai - mintys ar įsitikinimai, kurie neatitinka realybės;
- Maniakiška nuotaika - kalbėjimas ir mąstymas per daug arba per greitai, jausmas, jog esi „pasaulio viršūnėje“ arba „aukštai“;
- Prasta nuotaika - depresijos požymiai, užsispyrimas ar ašarojimas, energijos stoka, apetito praradimas, nerimas, susijaudinimas arba miego sutrikimas;
- Kartais maniakiškos bei prastos nuotaikos mišinys - arba greitai besikeičiančios nuotaikos;
- Įtarinėjimas ar baimės jausmas;
- Nerimas;
- Jautimasis labai sutrikusiu;
- Elgesys ne pagal charakterį/ žmogaus būdą.
Pogimdyminė psichozė yra rimta psichinė liga, kuriai reikalinga skubi medicininė pagalba. Ji gali greitai pablogėti, o liga gali kelti pavojų motinos ir kūdikio saugumui. Gydymas parenkamas pagal individualius niuansus. Pirmiausia, gydymas yra medikamentinis, reikalinga psichiatro priežiūra, stacionarinis gydymas ligoninėje, psichikos sveikatos centre, kur užtikrinama saugi, struktūruota, palaikanti aplinka. Šis pirmasis gydymo etapas gali trukti savaites ar mėnesius, priklausomai nuo simptomų ir atsako į gydymą. Po to naudinga pratęsti gydymą derinant medikamentinį gydymą ir ilgalaikę palaikomąją psichoterapiją.
Nerimas nėštumo metu
Šiais laikais besilaukiančios moterys bijo daugelio dalykų, susijusių su jų dar negimusiu kūdikiu bei šeimos ateities perspektyvomis ir pan. Kartais nėščios moters baimė gali pavirsti kai kuo daugiau, pavyzdžiui, neuroze. Nerimo sutrikimai dažniausiai kamuoja tas besilaukiančias moteris, kurios beprotiškai baiminasi, jog jų kūdikis gali gimti turėdamas tam tikrų sunkių sveikatos sutrikimų. Dažnai arba nuolat patiriamas stresas taip pat gali sukelti su nerimu susijusius negalavimus.
Kai kurie nėštumai gali būti labai įtempti tiek fizine, tiek psichologine prasme. Šis laikas ne visada būna kupinas džiaugsmingo laukimo ir euforijos akimirkų. Atsiranda nerimas, būsimoji mama susimąsto, ar kūdikiui viskas bus gerai, ar jis vystysis tinkamai, ar gims sveikas. Stresas taip pat paaštrėja, kai moteris jaučiasi vieniša. Be to, neplanuotas nėštumas gali sukelti susierzinimą ir baimę dėl ateities.
Nėštumo metu pakinta visa medžiagų apykaita. Organizme siautėja įvairiausi hormonai. Kartais labai sunku pasiekti pusiausvyrą. Palaiminga ir kupina ramybės būsena kartais tampa tikrų tikriausiu iššūkiu. Nėštumo metu moters kūne vyksta nemažai pokyčių. Atsiranda nuotaikų kaita, neurastenija, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir net depresija. Stiprius išgyvenimus dar labiau paaštrina patiriami miego sutrikimai.
Laikinas stresas jūsų kūdikiui tikrai nepakenks. Situacija tampa šiek tiek pavojingesnė, jei ši būklė tęsiasi ilgą laiką. Neuroziniai sutrikimai sukelia nerimą ir psichinę įtampą. Be to, atsiranda fiziologiniai simptomai. Kūnas gamina daugiau kortizolio, katecholaminų, epinefrino ir norepinefrino. Tai yra streso hormonai. Nervų sistema, paprastai tariant, yra išderinama ir gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje.
Daugelis moterų skundžiasi virškinimo sutrikimais, galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu ir sąnarių skausmais. Šio tipo negalavimai gali atsirasti dėl nėštumo, tačiau kartais tai yra somatiniai neurozės simptomai. Stresas taip pat gali sukelti nerimą. Neturėtume numoti ranka į nėštumo metu patiriamą neurozę. Augantis nerimas ir nuolat patiriamas stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir net persileidimą.
Kokias dar problemas gali sukelti neurozė? Kartais nerimui malšinti moterys griebiasi organizmui ir sveikatai ne itin palankių priemonių, kurios, kaip jos mano, palengvins nerimą keliančias sąlygas. Kartais, norėdamos numalšinti nerimą ar stresą, moterys valgo daugiau nei yra pratusios arba išgeria per daug kavos, vadinasi, suvartoja kur kas daugiau kofeino nei jų organizmas yra pratęs. Kartais griebiasi netgi alkoholio, kad sumažintų stresą. Tai labai pavojingas sprendimas, galintis sukelti vaisiui alkoholinį sindromą. Nėščių moterų patiriami emociniai sutrikimai turėtų gauti atitinkamą medicinos specialistų dėmesį ir būti gydomi. Negalima nuvertinti nerimą keliančių sąlygų.
Besilaukianti moteris turėtų mokytis taisyklingai kvėpuoti, kylant nerimo bangai, ir mokėti atsipalaiduoti. Taip pat palaikyti geresnę psichinę savijautą padeda jogos pratimai ar kita fizinė veikla, pritaikyta nėščiosioms. Kaip jau minėjome anksčiau, viena iš dažniausių nerimo ir baimės priežasčių yra mintis, kad kūdikis gali gimti su sunkiais sveikatos sutrikimais. Kad moteris pašalintų abejones dėl kai kurių genetinių ligų ir sindromų, gali atlikti NIPT tyrimą jau nuo 10-os nėštumo savaitės.
Nėštumo metu ir po gimdymo patiriami psichologiniai sunkumai yra reali problema, kuriai svarbu skirti dėmesio. Laiku suteikta profesionali pagalba gali padėti moteriai ir jos šeimai išvengti rimtesnių pasekmių ir džiaugtis motinyste.
Pogimdyminės depresijos centras rūpinasi mamų ir jų šeimų emocine gerove, padeda lengviau įveikti sunkumus ir susigrąžinti motinystės džiaugsmą. 1 iš 4 moterų, susilaukusių kūdikio Lietuvoje, patiria ryškius pogimdyminės depresijos simptomus. Laiku nesulaukus pagalbos depresija tęsiasi, trikdo ryšį su kūdikiu, savimi bei artimaisiais, daro įtaką viso gyvenimo kokybei. Esame specialistų komanda, kuriai rūpi, kad kiekviena mama jaustųsi išgirsta, suprasta, palaikoma. Mamoms ir jų šeimų nariams teikiame nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas. Edukuojame sveikatos priežiūros specialistus, kaip atpažinti ir suteikti tinkamą pagalbą moterims, patiriančioms pogimdyminę depresiją. Siekiame būti palaikymu moterims, kuriant kokybišką ir sklandžią motinystės patirtį. Supratinga ir empatiška visuomenė, kurioje moteris nėštumo, gimdymo metu ir po gimdymo jaučiasi palaikoma ir emociškai saugi.
tags: #depresijos #gydymas #nestumo #metu
