Švenčionių kraštas, rytų Lietuvos aukštumos dalis, garsėja ne tik savo gamtos grožiu, bet ir gausybe vaistažolių.
Žmonės nuo seno žinojo, rinko ir naudojo šiuos gamtos turtus gydymui. Šio krašto tradicijas tęsė vaistininkas Naumas Taraseiskis, kuris 1884 metais įkūrė savo vaistažolių fabriką, supirkdamas vaistažoles iš vietinių gyventojų.
Vaistažolių rinkimas - tai menas, reikalaujantis žinių ir kruopštumo. Svarbu žinoti ne tik, kokias žoles rinkti, bet ir kada bei kokiomis sąlygomis. Renkant vaistažoles svarbus paros laikas ir oro sąlygos.
Naudingiausios vaistažolės ir jų savybės
Susipažinkime su kai kuriomis naudingiausiomis vaistažolėmis, kurios gali padėti pagerinti sveikatą ir palengvinti įvairias ligas:
- Avietės: skatina šlapimo išsiskyrimą, varo prakaitą, mažina karščiavimą ir skausmą.
- Vaistinė ramunėlė: gerina apetitą ir virškinimą, skatina prakaitavimą, ramina.
- Kiaulpienė: gerina apetitą, skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą, pagreitina tulžies išsiskyrimą, laisvina vidurius.
- Čiobrelis: preparatai lengvina atsikosėjimą, gerina virškinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, malšina skausmą ir ramina.
- Liepų žiedai: ramina, skatina prakaitavimą, mažina karščiavimą, lengvina atsikosėjimą, varo šlapimą.
- Šalpusnis: pasižymi atsikosėjimą lengvinančiomis savybėmis.
- Jonažolė: žinoma kaip vaistinė priemonė nuo daugelio ligų (nuo 99 ligų). Padeda nuo nervų, skatina tulžies išsiskyrimą, mažina uždegimus.
- Varnalėša: vienas didžiausių, derlingiausių ir naudingiausių laukinių augalų. Valgomos jo šaknys, lapkočiai, lapai. Turi kraują valančių savybių.
- Sidabražolė: pasižymi universalumu ir nauda virškinimo sistemai.
- Ajeras: naudojamas virškinimui gerinti.
- Medetka: žinomos kraują valančios savybės.
- Šalavijas: turi įvairiapusišką naudą sveikatai.
- Šermukšnis: vaisiai ir lapai vertinami dėl savo gydomųjų savybių.
- Pipirmėtė: ramina, gerina virškinimą.
- Melisa: pasižymi raminamosiomis savybėmis.
- Gyslotis: žinomas kaip priemonė stabdanti kraujavimą.
- Dilgėlė: veikia kaip vidurius laisvinanti priemonė.
- Valerijonas: padeda apsisaugoti nuo streso.
Varnalėša - gamtos dovana
Varnalėša - vienas didžiausių, derlingiausių ir naudingiausių valgomų ir gydančių laukinių augalų mūsų gamtoje. Net pavadinimas "varnos lėšos" skamba neįprastai, tačiau pats augalas yra neįkainojamas.
Mokslininkai, tyrinėjantys proistorinių laikų maistą, fiksuoja varnalėšas kaip nuo seno valgomą augalą. Maistui vartotos augalo šaknys, stiebai, lapai, sėklos. Ankstyviausi, 8000-9000 metų senumo varnalėšų augimo pėdsakai mūsų regione yra rasti Danijoje ir Pietų Lenkijoje.
XVI-XVII amžių augalų enciklopedijose varnalėša aprašoma kaip daugiau vaistinis augalas. Szymonas Syrenijus savo 1613 metų Herbariume skiria dvi varnalėšų rūšis - dideles ir mažas. Jų panaudojimas gydymui - labai platus ir įvairus.
Varnalėšos panaudojimas liaudies medicinoje:
- Šaukštelis varnalėšų sulčių, išgertas su vynu, padeda nuo nuodų.
- Stiebo šerdies sultys tinka kalbos praradusiam, rekomenduojama lašinti į burną.
- Sutrintų varnalėšos šaknų kompresais gydyti sąnarių ir kaulų skausmai.
- Šaknys taip pat naudotos virškinimui gerinti, šlapimui varyti, geltai (hepatitui) gydyti.
- Sėklų nuoviru ardyti inkstų akmenys.
- Ištikus karštinei žmogus buvo vėsinamas apklojant jį varnalėšų lapais.
- Šaknų, sutrintų su kiaulės taukais kompresais gydyti skydliaukės padidėjimai.
- Varnalėšos lapai, sutrinti su kiaušinių baltymais, naudoti nudegimams (taip pat ir Saulės nudegimams) gydyti.
- Etnografinėje medicinoje varnalėšos naudotos nuo galvos skausmo.
- Varnalėšų žiedai - nuo kurtumo.
- Varnalėšų šaknų užpiltinė spirite - sąnariams gydyti.
- Varnalėšų lapų kompresais malšintas radikulito skausmas.
Varnalėšos panaudojimas kosmetikoje:
Pagal Syrenijų stiebo šerdies sultimis tepami plaukai visada bus nuostabios auksinės spalvos. Etnografinėje lietuvių tradicijoje taip pat minima, kad žmonės „...kasa šaknis, verda, prausia galvą, geriau auga plaukai...“.
Varnalėšų panaudojimas gastronomijoje:
Varnalėšos šaknys malonaus skonio. Italai jas naudoja salotoms. Kiti jas naudoja desertui, valgydami su druska ir pipirais. Taip pat skanios šaknys virtos cukraus sirupe. Britanijos salose pakankamai gerai žinomas, iš viduramžių kildinamas, fermentuotas kiaulpienių ir varnalėšų šaknų gėrimas „Dandelion and burdock“.
Varnalėšų auginimas ir paruošimas
Varnalėšos yra dvimečiai augalai, augantys pajudintoje žemėje: pakelėse, palei daržus ir laukus, užklėčiantys apleistas sodybas, akmenynus, miškuose, kur šernai ar medkirčiai išrausia žemę.
Gaila, tačiau augalas pradeda nykti - dėl intensyvaus žemės ūkio, šienaujamų nenaudojamų žemių, žmonių siekio sutvarkyti gamtą pagal savo supratimą. Šienaujant nupjaunami antramečių varnalėšų žiedynai ir jos nespėja subrandinti sėklų, ariant laukus iki pat kelių ir miškų išverčiamos šaknys ir nelieka vietos patiems augalams išaugti.
Jei pavyktų rasti derlingą varnalėšyną, kur augalai auga su žiedynais ir be jų, skubėkite pasirinkti paties maistingiausio laukinio maisto - šaknų. Galima net nusipirkti varnalėšų sėklų. Jas labai mėgsta auginti japonai, kinai bei kiti rytiečiai. Varnalėšas jie vadina “gobo” ir augina daržuose dėl šaknų bei stiebų.
Varnalėšas galima valgyti visus metus, kol įšąla žemė. Anksti pavasarį ir vėlą rudenį kasamos pirmamečių augalų šaknys. Antrais metais augalai visą savo jėgą atiduoda sėklų brandinimui ir šaknys jau būna sumedėjusios, netinkamos maistui.
Kaip paruošti varnalėšas:
- Keptos orkaitėje varnalėšų šaknys: Šaknis iškasame, atsirenkame pačias stambiausias, gražiausias ir sultingiausias. Nuplauname, gerai nušveičiame šepetėliu, išpjaustome visas pajuodusias vietas, pabarstome druska ir pipirais, apšlakstome tirpintu sviestu arba geru aliejumi ir kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol suminkštės ir gražiai pagels.
- Žiedstiebių cukatai: Nupjauname jaunus, vos tik išlindusius varnalėšų žiedstiebius, supjaustome juos nedideliais griežinėliais ir užpilame cukrumi. Palaikome per naktį, kad išsiskirtų sultys. Iš ryto nusunkiame sirupą, užkaičiame ir maišydami užverdame. Į užvirusį suberiame varnalėšų žiedus, porą šaukštų citrinos sulčių, palaikome kol užverda, nukaičiame ir laikome sirupe kol atvės.
- Lapkočių troškinys: Storadugnėje keptuvėje ant aliejaus pakepiname susmulkintas kelias česnako skilteles, nedidelį gabalėlį labai smulkiai sukapotos imbiero šaknies, plonais šiaudeliais supjaustytą čili pipirą. Tuomet sudedame nuplautus ir 3-4 cm ilgio gabalėliais supjaustytus lapkočius. Apbarstome druska ir pipirais. Kepame kol lapkočiai suminkštės, apie 5 minutes.
Švenčionių kraštas, su savo turtinga vaistažolių tradicija, kviečia atrasti gamtos dovanas ir jomis rūpintis.
