Demografinė padėtis Lietuvoje kelia susirūpinimą, o naujausi duomenys atskleidžia gilią demografinę krizę. Gimstamumas šalyje pasiekė istoriškai žemą lygį, o tai lemia spartų gyventojų skaičiaus mažėjimą.
Vaikų skaičius ir amžiaus grupės
Remiantis „Registrų centro“ 2024 m. sausio 26 d. duomenimis, Lietuvoje gyvena 174 333 vaikai 0-6 m. amžiaus ir 313 149 vaikai 7-17 m. amžiaus. Iš viso vaikus iki 17 metų Lietuvoje augina 785 502 suaugę Lietuvos gyventojai (311 346 moterys ir 474 156 vyrai).
Didžioji dalis 0-6 m. vaikų (74,5 proc., t. y. 219 313) auga santuokoje esančių Lietuvos gyventojų. Panaši tendencija pastebima ir 7-17 m. vaikų grupėje, kur 71 proc. (330 296) vaikų augina vedę/ištekėję asmenys. Antroje vietoje pagal 7-17 m. vaikų auginimą yra išsiskyrę asmenys - jų Lietuvoje gyvena 71 044 (15,3 proc.). Nesusituokusių asmenų, auginančių 7-17 m. vaikus, yra 57 339 (12,3 proc.), o našlių - 6 564 (1,4 proc.).
Kalbant apie vaikų auginimą pagal tėvų amžiaus grupes, 0-6 m. vaikus daugiausiai augina 35-44 m. gyventojai (47 proc., 132 938 vaikai), antroje vietoje - 25-34 m. asmenys (44 proc., 125 700 vaikų). 7-17 m. vaikų daugiausiai augina taip pat 35-44 m. gyventojai (54 proc., 245 129 vaikai) ir 44-54 m. asmenys (30 proc., 136 807 vaikai).
Yra ir išskirtinių atvejų: 65-84 m. amžiaus grupėje 66 Lietuvos gyventojai (visi vyrai) turi iki 6 metų vaikų, o 1112 65-84 m. amžiaus Lietuvos gyventojų turi 7-17 m. vaikų. Taip pat neįprasta, kad 18-24 m. amžiaus grupėje 253 asmenys augina 7-17 m. vaikus.
Daugiausia, 532 426 (72 proc.) gyventojai augina po 1 nepilnametį vaiką. Po 2 vaikus augina 185 558 (25 proc.), po 3 vaikus - 18 737, po 4 vaikus - 1564, o po 5 vaikus - 142 asmenys.
„Registrų centro“ duomenimis, 785 502 suaugę Lietuvos gyventojai neturi ir niekada neturėjo vaikų.
Gimstamumo ir mirtingumo tendencijos
2025 metais Lietuvoje gimė apie 17,5 tūkst. vaikų, o mirė 36 869 asmenys. Tai reiškia, kad mirtingumas dvigubai viršija gimstamumą. Prieš dešimtmetį gimstamumas siekė 30 tūkst., o suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,0. Gimstamumas mažėja visose šalies savivaldybėse, ypač kaimiškose teritorijose.
2021 m. suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje pasiekė 1,34, o tai yra vienas žemiausių rodiklių Europoje. Nors gimstamumas mažėja visame pasaulyje, Lietuvai ši tendencija kelia ypatingą susirūpinimą dėl sparčiai senėjančios visuomenės ir mažėjančio darbingų žmonių skaičiaus.
Santuokų ir skyrybų statistika
2025 metais Lietuvoje buvo sudaryta tik 13 157 santuokos, o skyrybų skaičius siekė 7 291. Nors santuokų skaičius mažėja, skyrybos išlieka reikšmingu demografiniu reiškiniu - kas antra santuoka išyra. 2011 m. santuokų skaičius Lietuvoje buvo 19,2 tūkst.
2024 metais Panevėžio rajone susituokė 95 poros (2023 m. - 123), o išsituokė 68 poros (2023 m. - 79). Ši tendencija atspindi bendrą demografinę situaciją šalyje.
Kodėl mažėja vaisingumas ir gimstamumas – „The Global Story“ podcast'as, BBC World Service
Ekonominiai ir socialiniai veiksniai
Demografinės krizės priežastys yra kompleksinės. Ekonominiai veiksniai, tokie kaip būsto kainų augimas, vaikų ugdymo įstaigų trūkumas, darbo rinkos ypatumai (darbo vietos saugumas), taip pat socialiniai veiksniai, pavyzdžiui, pasikeitę prioritetai, didėjantis nesaugumo jausmas ir visuomenės pasitikėjimo valstybe lygis, daro didelę įtaką sprendimams kurti šeimą ir susilaukti vaikų.
COVID-19 pandemija taip pat turėjo įtakos gimstamumui, nors jos poveikis skirtingai pasireiškė Europos šalyse. Karas Ukrainoje sustiprino neapibrėžtumą ir paskatino jaunus žmones atidėti vaiko susilaukimą.
Lietuvos ekonomikos augimą vis labiau riboja ne investicijų ar idėjų stoka, o mažėjantis žmonių skaičius. Prognozuojama, kad 2050 metais Lietuvoje gyvens apie 2,2 mln. žmonių, o tai kelia iššūkius šalies raidai ir socialinės infrastruktūros išlaikymui.
Kodėl mažėja vaisingumas ir gimstamumas – „The Global Story“ podcast'as, BBC World Service
tags: #ne #santuokoje #gime #vaikai #statistika
