Ingrida Šimonytė gimė 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje.
1984 m. su tėvais persikraustė gyventi į Antakalnį, kuriame praleido vaikystę ir jaunystę. 1992 m. sidabro medaliu baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1996 m. įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnį, 1998 m. - ekonomikos magistro laipsnį.
1997 m. pradžioje, studijuodama magistrantūroje, laimėjo konkursą dirbti ekonomiste Finansų ministerijos Mokesčių skyriuje. Ministerijoje įkūrus Mokesčių departamentą, dirbo ekonomiste, skyriaus, vėliau ir departamento vadove. Ministerijoje įkūrus Mokesčių departamentą, dirbo ekonomiste, skyriaus, vėliau ir departamento vadove. 2004 m. gegužę tapo ministerijos sekretore atsakinga už mokesčius, audito, apskaitos ir atskaitomybės klausimus, o 2008 m. - ir už Fiskalinės politikos departamentą.
1997-1998 m. LR finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Mokesčių skyriaus vyr. ekonomistė, 1998-2001 m. ministerijos Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja, 2002-2004 m. ministerijos Mokesčių departamento direktorė. 2004-2009 m. LR finansų ministerijos sekretorė, 2009 m. viceministrė. 2009-2012 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje - LR finansų ministrė.
2009 m. liepą - 2012 m. gruodį 15-oje A. Kubiliaus ministrų kabineto užėmė finansų ministrės postą. Jai pavesta atgaivinti Lietuvos ekonomiką po krizės, todėl vadinta „sunkmečio ministre“. Pirmais jos darbo metais Lietuvos BVP sumažėjo net 14,7%.
Po darbo ministerijoje 2013-2016 m. I. Šimonytė buvo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. Tuo pat metu buvo ir Lietuvos banko valdybos nare, kuruojančia priežiūros klausimus. Taip pat buvo ES bendros bankų priežiūros institucijos - Priežiūros valdybos - narė.
Nuo 2016 m. I. Šimonytė yra Seimo narė, tris kartus išrinkta Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje I ture. Vedamai partijai laimėjus rinkimus, 2020 m. lapkričio 25 d. prezidento Gitano Nausėdos dekretu paskirta Lietuvos ministre pirmininke, jos ministrų kabinetas išdirbo visą kadenciją (iki 2024 m.).
2018 m. rugsėjo 24 d. I. Šimonytė paskelbė siekį dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose, potencialiai su TS-LKD parama. Lapkričio 4 d. visuomenei atviruose (dalyvavo 15 tūkst. partiečių ir 18 tūkst. iš anksto užsiregistravusių, partijai nepriklausančių žmonių) pirminiuose rinkimuose nugalėjo oponentą Vygaudą Ušacką ir užsitikrino partijos paramą.
2019 m. gegužės 12 d. nugalėjusi pirmajame prezidento rinkimų ture (31,31 % balsų), kartu su Gitanu Nausėda pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą. Po 2019 m. prezidento rinkimų I. Šimonytė tapo populiaria politike, todėl TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ją pakvietė tapti partijos sąrašo lydere 2020 m. Seimo rinkimuose.
2020 m. kovo 3 d. paskelbė, kad sieks perrinkimo ir taps TS-LKD rinkiminio sąrašo lydere. 2020 m. spalį savo apygardoje pagerinusi rezultatą ir surinkusi 61,17% balsų pirmame rinkimų ture perrinkta antrai kadencijai. Analogiškai atsitiko ir 2024 m.
2020 m. spalio 31 d. patvirtinus rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad TS-LKD pelnė daugiausiai mandatų (50) ir aplenkė S. Skvernelio vadovaujamą „valstiečių“ ir žaliųjų“ sąjungą. Po rinkimų sudaryta centro-dešinės koaliciją tarp TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Koalicijos sutartis delegavo I. Šimonytę į ministrės pirmininkės postą.
2020 m. lapkričio 25 d. tapo Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke. Nurodo kalbanti lietuvių, anglų, lenkų, rusų kalbomis, turinti švedų kalbos pagrindus.
Ministrė pirmininkė žiniasklaidoje vadinta „krizių premjere“, kadangi vadovaujama vyriausybė susidūrė su ne viena vidaus ir užsienio krize. Nuo pat pirmosios darbo dienos, 2020 m. gruodžio 11 d., jos vadovaujama Vyriausybė pradėjo vykdyti pareigas.
2021 m. birželį Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, Vakarų nepripažįstama Aleksandro Lukašenkos Baltarusijos diktatūra, keršydama už ES sankcijas (po suklastotų 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų, „Ryanair“ skrydžio 4978 nutupdymo, kalinamų opozicijos atstovų), įveiklino nelegalią migraciją iš Irako ir Sirijos į Lietuvą, padėdama nelegaliems migrantams kirsti Baltarusijos ir Lietuvos sieną. Jų kiekis išsaugo ~35 kartus. Vis auganti migrantų įsibrovimo į Lietuvą statistika paskatino I. Šimonytės vyriausybę 2021 m. liepos 2 d. paskelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją, imtasi vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės inicijuotos „apgręžimo politikos“, leidusios apgręžti neteisėtai sieną kirtusius migrantus. I. Šimonytės kabinetas taip pat apsisprendė ir dėl 508 kilometrų fizinio barjero įrengimo prie sienos su Baltarusija, kuris buvo sumontuotas 2022 m.
2022 m. prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, teko didelį dėmesį teikti pabėgusiems nuo karo veiksmų migrantais, nacionalinei gynybai skirti daugiau, nei sutarta, lėšų - 2023 m. pasiekta rekordinė suma - apie 2 mlrd. eurų, arba 2,77 proc. nuo BVP., taip Lietuva tarp NATO šalių pagal gynybos išlaidų procentą nuo BVP užėmė 5 vietą. Karo veiksmai Ukrainoje turėjo įtakos didelėms energetikos išteklių kainoms ir rekordinei infliacijai Lietuvoje. Prie to prisidėjo ir Kinijos ekonominės sankcijos prieš verslą, kuris mezgė ryšius su Taivanu ir jo atstovybe, kurią ši vyriausybė atidarė. Visam tai pažaboti buvo rekordiškai didinamos pensijos ir kitos socialinės išmokos. Visgi nepaisant iššūkių, Lietuvos realus BVP buvo daugiau nei 8 proc.
Vyriausybę buvo užklupusios ir kelios vidinės krizės: dėl tinkamai neįgyvendintų sankcijų bendrovei „Belaruskalij“, dėl ko jau trauktis ruošėsi susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai Marius Skuodis ir Gabrielius Landsbergis, o vėliau ir ministrė pirmininkė; taip pat krizė kilo dėl visuomenininko Andriaus Tapino akcijos „Skaidrinam“, kai dėl neva pasisavintų Kauno miesto savivaldybėje lėšų atsistatydino švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė. Su tokiu ministrės sprendimu nesutikusi (esą tai yra ne trijų - paaiškėjo vėliau ir apie kitus - ministrų, o visų politikų bei politinių partijų klausimas), bet jį patvirtinusi, vyriausybės vadovė svarstė trauktis pati. Ši ministerija po kurio laiko neteko ir dar vieno savo vadovo Gintauto Jakšto, kai buvo tinkamai neįvykdytas tarpinių atsiskaitymų procesas bendrojo ugdymo mokyklose. Kabinetas, o ir pati I. Šimonytė darbą baigė 2024 m.
Per savo kadenciją I. Šimonytė yra patyrusi daug iššūkių, tačiau ir pasiekusi svarbių rezultatų. Ji vadovavo šaliai per sudėtingus tarptautinius ir vidaus politinius laikotarpius.
Nuo 2016 m. ji yra Seimo narė, tris kartus išrinkta Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje I ture. Vedamai partijai laimėjus rinkimus, 2020 m. lapkričio 25 d. prezidento Gitano Nausėdos dekretu paskirta Lietuvos ministre pirmininke, jos ministrų kabinetas išdirbo visą kadenciją (iki 2024 m.).
2020 m. kovo 3 d. paskelbė, kad sieks perrinkimo ir taps TS-LKD rinkiminio sąrašo lydere. 2020 m. spalį savo apygardoje pagerinusi rezultatą ir surinkusi 61,17% balsų pirmame rinkimų ture perrinkta antrai kadencijai.
Iš ministrės pirmininkės pozicijos I. Šimonytė kandidatavo ir 2024 m. prezidento rinkimuose. Surinkusi kiek daugiau nei 288 tūkst. balsų (20,22 % balsų) ji su prezidentu G. Nausėda pateko į antrąjį rinkimų turą.
Platformoje „Mano Balsas“ Šimonytė nurodė pritarianti marihuanos legalizavimui medicininiais tikslais.
Be gimtosios lietuvių, I. Šimonytė taip pat moka anglų, lenkų, rusų kalbas, taip pat turi švedų kalbos pagrindus.
Ingrida Šimonytė (g. 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) - Lietuvos ekonomistė, politikė, Lietuvos Respublikos finansų ministrė (2009-2012 m.), Seimo narė, 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrė Pirmininkė.
1992 m. sidabro medaliu baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1996 m. įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnį, 1998 m. - ekonomikos magistro laipsnį.
1997-1998 m. LR finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Mokesčių skyriaus vyr. ekonomistė, 1998-2001 m. ministerijos Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja, 2002-2004 m. ministerijos Mokesčių departamento direktorė. 2004-2009 m. LR finansų ministerijos sekretorė, 2009 m. viceministrė. 2009-2012 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje - LR finansų ministrė.
2013-2016 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pavaduotoja. 2013-2016 m. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. 2014-2016 m. Vilniaus universiteto Tarybos pirmininkė.
Nuo 2016 m. LR Seimo narė, išrinkta Antakalnio vienmandatėje apygardoje.
2018 m. rugsėjo 24 d. paskelbė, kad sieks dalyvauti prezidento rinkimuose.
2018 m. lapkričio 4 d. laimėjo TS-LKD organizuojamus pirminius rinkimus, kuriuose kartu su Vygaudu Ušacku buvo iškelta partijos skyrių. Pirminiai rinkimai buvo atviri visai visuomenei, juose be partijos narių (15 080) dalyvavo ir iš anksto užsiregistravę, partijai nepriklausantys asmenys (18 259). Už Ingridą Šimonytę balsavo 79 % (16 418) konservatorių ir besiregistravusių nepartinių rėmėjų, už buvusį diplomatą V. Ušacką - 21 % (4441).
2019 m. gegužės 12 d. nugalėjusi pirmajame prezidento rinkimų ture (31,31 % balsų), kartu su Gitanu Nausėda pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą.
2020 m. spalį vedė TS-LKD sąrašą Seimo rinkimuose ir Antakalnio apygardoje laimėjo Seimo mandatą pirmame rinkimų ture, surinkusi 61,17 % rinkėjų balsų.
2020 m. lapkričio 24 d. tapo Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke. Nurodo kalbanti lietuvių, anglų, lenkų, rusų kalbomis, turinti švedų kalbos pagrindus.
1998 baigė Vilniaus universitetą (ekonomiką). Nuo 1997 dirbo Finansų ministerijoje: 1997-98 - Fiskalinės politikos departamento Mokesčių skyriaus vyriausioji ekonomistė, 1998-2001 - Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja, 2002-04 - Mokesčių departamento direktorė, 2004-09 - ministerijos sekretorė, 2009 - viceministrė, 2009-12 - Lietuvos Respublikos finansų ministrė. 2013-16 - Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. 2013-16 dėstė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, 2014-16 - universiteto Tarybos pirmininkė. Nuo 2016 Lietuvos Respublikos Seimo, jo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė, 2016-20 Seimo Audito komiteto pirmininkė. 2020-24 Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė (Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė). Kandidatė į Lietuvos Respublikos Prezidentus 2019 ir 2024 rinkimuose (abu kartus antrame rinkimų ture pralaimėjo G. Nausėdai).
1974 m. lapkričio 15 d. gimė Ingrida Šimonytė.
Šiemet sukanka 100 metų, kai pirmą kartą Lietuvos piliečiai dalyvavo visuotiniuose ir demokratiniuose parlamento rinkimuose. Prieš šimtą metų įvykę Steigiamojo Seimo rinkimai dėl vieno esminio pakeitimo buvo išskirtiniai - tąkart, 1920-aisiais, pirmą kartą Lietuvos istorijoje parlamentą rinko ir jo narėmis buvo renkamos taip pat ir moterys.
DELFI Dėmesio centre. Šimonytė – apie neišvengiamus politinės karjeros pokyčius ir rinkimų pamokas
tags: #irena #smetoniene #gime
