Šeima yra pirmoji vaiko mokykla, kurioje formuojasi jo pasaulio suvokimas, emocinė pusiausvyra ir savivertė. Šeimos laimė dažnai prasideda ne nuo materialių dalykų, o nuo tarpusavio santykių. Tėvų draugystė ir tarpusavio supratimas yra pamatiniai elementai, formuojantys vaiko emocinę gerovę. Vaikų auginimas yra ko gero svarbiausias dalykas gyvenime, o būtent šis procesas reikalauja ypatingos kantrybės, išminties ir nuolatinio mokymosi. Dauguma tėvų pripažįsta, kad vaiko auginimas yra vienas maloniausių, tačiau kartu ir sudėtingiausių procesų. Jei turėsite daug žinių, susijusių su tam tikrais procesais, tai vaikų auginimas teiks dar daugiau džiaugsmo.
Svarbiausi vaikų auginimo principai
Vaikų auginimo procesas yra nuolatinis iššūkis, reikalaujantis ne tik meilės ir rūpesčio, bet ir aiškių taisyklių bei ribų. Nors kartais gali atrodyti, kad per daug laisvės yra naudinga, tačiau per didelis laisvės kiekis, ribų ir taisyklių neturėjimas vaikui atneša žalos. Svarbu matyti vaiką kaip asmenybę, kuri nėra mūsų nuosavybė. Šie principai turi būti taikomi tiek namuose, tiek mokykloje, nes tik šių dviejų stovyklų bendradarbiavimas gali lemti kryptingą vaiko judėjimą pirmyn.
Nustatykite dienotvarkę ir nubrėžkite aiškias ribas
Nustačius dienos tvarką savo namuose, išvengti chaoso ir konfliktų bus paprasčiau. Ribų nustatymas - svarbi auklėjimo proceso dalis. Jūsų nubrėžtos ribos turi atitikti jūsų šeimos vertybes bei būti realios ir racionalios, tokios, kurių vaikas iš tiesų galėtų laikytis. Taisyklės yra būtinos. Nustačius taisykles, laikytis jų reikia nuosekliai. Jeigu įvesite taisyklę, o kitą dieną ją atšauksite, vaikas jausis nesaugiai, pasimetęs.
Atidžiai klausykitės ir domėkitės vaiko jausmais
Pokalbiai apie tai, kaip sekėsi darželyje ar mokykloje, žinoma, yra gerai, tačiau vien to nepakanka. Daugelis tėvų domisi vaiko veikla ir jos rezultatais, pavyzdžiui, nori išgirsti išmoktą eilėraštį ar pamatyti į vartus įspiriamą kamuolį, tačiau tarpusavio ryšį sutvirtinsite ir pasitikėjimą auginsite kalbėdami apie jausmus. Svarbu klausti ne apie tai, ką jis valgė pietums ar kiek dieną snūduriavo, o kokie įvykiai vyko jo gyvenime: kas jį džiugino ir kas nuliūdino. Paklauskite, su kuo šiandien žaidė jūsų vaikas ir su kuo galbūt nesisekė taip sėkmingai draugauti. Svarbu vartoti atvirus klausimus, kad vaikas mokytųsi samprotauti ir atsakymas nesibaigtų „Taip/ne“.
Nebijokite pasakyti „atsiprašau“ ir pripažinti klaidas
Jei pasielgėte netinkamai ir sąžinė dėl to neduoda jums ramybės, pripažinkite savo klaidas, pasakykite, kad gailitės. Vaikai mokosi atleisti iš mūsų - kaip mes atleidžiame sau ir jiems už klaidas. Jei suklydot - atleiskit sau ir apgalvokit, kaip kitą kartą pasielgti geriau. Visiems tėvams teko susidurti su ypatingos kantrybės bei išminties reikalaujančiomis situacijomis ar kaltinti save už neteisingus sprendimus, nesusivaldymo akimirkas. Tačiau tapus mama ar tėčiu žmogiška prigimtis ir žmogiškos klaidos niekur neišnyksta. Svarbiausia sudėtingas situacijas paversti ne tragedijomis, o pamokomis.
Nemeluokite vaikams ir nepamirškite pažadų
Mes galime juos apgauti, tačiau už tai teks brangiai sumokėti prarastu pasitikėjimu arba bauginančio pasaulio paveikslo sukūrimu. Užmaršumas - tai apgaulės atmaina. Vaikas prisimins ir įsižeis. Jei žadate - laikykitės savo žodžio. Jei nežinote, ką atsakyti, geriau patylėkite ir pamąstykite. Nieko baisaus, jei atsakymą vaikui duosite ne tą pačią, o kitą dieną.
Pažvelkite į pasaulį vaiko akimis
Tai - raktas, leisiantis geriau pažinti savo sūnelį ar dukrytę bei suprasti vaiko elgesį. Prisiminkite, kaip jautėtės, kai buvote maži. Suprasti vaiką, o ne elgtis kaip patogiau tėvams yra vienas svarbiausių tikslų. Vaikas dažnai nesielgia patogiai, tačiau suaugusieji vis vien turi jį girdėti, matyti, suprasti. Kartais to „nepatogaus“ elgesio šaknys paprastos - vaikas didelę dalį dienos praleidžia ugdymo įstaigose, būreliuose, prie informacinių technologijų, o tikrojo buvimo kartu su svarbiausiais gyvenime žmonėmis jis turi vis mažiau. Vaikams tai kelia daug sunkių emocijų, o tai stabdo ir kitų sričių ugdymą.
Suderinkite auklėjimo principus
Vaikams reikia aiškumo ir saugumo, todėl svarbu, kad abu tėvai laikytųsi vieningos linijos ir gerbtų vienas kito autoritetą. Nepamirškite savęs ir savo asmeninių poreikių! Suprantama, vaikas - turbūt brangiausia, ką turite, tačiau jei viską atiduosite tik jam, jums neliks nieko. Jeigu vaiko priežiūra tampa labai sunku ir varginančiu darbu, o kantrybė pamažu senka ir jaučiatės vis irzlesni, skirkite šiek tiek laiko vien tik sau.
Kaip padėti vaikui siekti ateities kompetencijų?
JAV psichologė Joan Brown išstudijavusi ateities profesijų reikalavimus, sako, kad ateičiai turime pradėti ruoštis jau dabar. Mūsų vaikai - pasaulio ateitis, tad psichologė išskyrė keletą savybių, padėsiančių žmogui būti sėkmingu. Mokytoja J. Petkuvienė, remdamasi JAV psichologės Joan Brown įžvalgomis, pateikia keletą patarimų, kaip tėvai ir mokytojai gali prisidėti prie svarbių ateičiai kompetencijų ugdymo jau dabar, lavinant 2-6 metų vaikus. Norint pasiekti tikslo, kad vaikas būtų sėkmingas, labai svarbu bendradarbiauti tėvams ir mokytojams. Tik dirbdami kartu, galime pasiekti geriausių rezultatų.
10 ateities kompetencijų, kurios leis jūsų vaikui tapti ateities profesionalu:
- Gebėjimas samprotauti ir analizuoti savarankiškai, nenaudojant konkretaus šablono, kritinio mąstymo įgūdžių turėjimas.
- Gebėjimas apginti požiūrį ir pateikti svarius argumentus, tai yra pasitikėjimas savimi.
- Atsparumas stresui, adekvatus atsakas į nesėkmes, gebėjimas iš tų nesėkmių padaryti tinkamas išvadas.
- Bendravimo įgūdžiai, gebėjimas prieiti prie bet kurio žmogaus, įvertinant jo stipriąsias ir silpnąsias puses.
- Pažengęs emocinio intelekto lygis.
- Prisitaikymas, greitas reagavimas į besikeičiančias sąlygas.
- Gebėjimas atlikti daugybę užduočių ir teisingai planuoti veiksmus.
- Noras tobulėti ir asmeninis augimas.
- Psichinė ir fizinė sveikata, teigiamas požiūris į sveiką gyvenimo būdą.
- Gebėjimas mąstyti „už dėžutės ribų“ ir kūrybiškumas.
Pirma, vaikas augs sėkmingas ir laimingas tik apsuptas meilės ir pasitikėjimu, todėl skatinkime vaiką, padėkime jam siekti tikslų bei ugdytis ir priimkime vaiko silpnybes ir kitas ypatybes. Lyderystės strategė Gulnar Vaswani prideda ir tai, kad turime pasitikėti vaiku, vaikai, kurie jaučia saugumą ir pasitikėjimą bei meilę, mokosi patys priimti tam tikrus sprendimus, pasitiki savimi.
Antra, kasdien rodykime pavyzdį savo sūnui ar dukrai. Pavyzdžiui, vaikas niekada nesidomės knygomis, jei jūsų namuose nėra knygų ar neišmoks žavėtis menu, jei nekeliausime į teatrus ar parodas. Būkime kartu, aplankykime kuo daugiau naujų vietų. Keliaukime ir susipažindinkime su aplinka: tyrinėkime augalus, pastatus, vėliavas ir pan.
Trečias patarimas - gerbkime vaikus ir juos išklausykime. Jei vaikas jau pakankamai didelis ir moka kalbėti, klauskite ir kalbėkite su pačiu vaiku, parodykite, kad jums svarbu ką jis sako. Svarbu klausti ne apie tai, ką jis valgė pietums ar kiek dieną snūduriavo, o kokie įvykiai vyko jo gyvenime: kas jį džiugino ir kas nuliūdino. Paklauskite, su kuo šiandien žaidė jūsų vaikas ir su kuo galbūt nesisekė taip sėkmingai draugauti. Svarbu vartoti atvirus klausimus, kad vaikas mokytųsi samprotauti ir atsakymas nesibaigtų „Taip/ne“.
„Išmokykite vaiką susidoroti su nesėkmėmis nesumenkinant jo rūpesčių - tai labai svarbus ketvirtasis mano patarimas“, - atkreipia dėmesį J. Petkuvienė. Svarbu įvardinti jausmus ir pasiaiškinti situaciją, kurioje jie kilo, bendradarbiaukime su vaiku kartu rasdami išeitį iš nemalonios situacijos: „Matau, kad esi nusiminęs, kad sugedo tavo mėgstamiausias žaislas. Kai nusiraminsi, kartu sugalvosime, kaip tai sutvarkyti“.
Neigiama patirtis yra patirtis, reikalinga ateities tikslams pasiekti. Gulnar Vaswani rašo, kad įmonės auga ir plečiasi, o vaikai, kurie mokosi bendradarbiauti namuose - spręsdami problemas kartu su savo tėvais, geriau geba mąstyti, dirbti komandose ir bendradarbiauti ieškodami naujoviškų sprendimų, reikalingų sprendžiant XXI amžiaus iššūkius.
Penktas patarimas - palaikykime vaiką užsiimant nauja veikla, sukurkime jam palankias sąlygas savarankiškam vystymuisi. Norėdami tai pasiekti, nepateikime vaikui paruoštų atsakymų, o paskatinkime jo mąstymo procesus klausimais. Smalsumas yra geriausia motyvacija įgyti naujų žinių.
Paskutinis, patarimas - pratinkime vaiką prie sveikos gyvensenos ir sporto. „Primenu, geriausias pavyzdys esame mes - aplink vaiką esantys suaugusieji“, - atkreipia dėmesį J. Petkuvienė.
Tvarus vaiko auginimas: principai ir nauda
Tvarus kūdikio auginimas gali būti džiaugsmingas ir paprastas. Svarbiausia žinia yra ta, kad misija auginti zero waste vaikus - tikrai įmanoma. Ir tai tikrai nėra nei brangu, nei sudėtinga. Nebūtina pradėti dairytis vien brangių ekologiškų prekių ar madingų zero waste produktų - tikroji tvarumo esmė yra principas: sumažink vartojimą, panaudok daiktus daug kartų, perdirbk. Pirmiausia rekomenduojama pagalvoti, ar tikrai jums ir jūsų vaikams reikalingi visi jums siūlomi daiktai ir ar tikrai jų reikia visų iš karto. Raginkite nebijoti rinktis jau naudotus daiktus, ypač jei jų kokybė, saugumas ir pagrindinės funkcijos nenukentėjusios, o nebereikalingus daiktus perleisti tiems, kuriems jie dar galėtų praversti arba tiesiog atiduoti perdirbti.
Didžiausias iššūkis tėvams, nusprendusiems vaiką auginti ekologiškai, - aplinkinių spaudimas. Jei vienas iš tėvų ar abu pradeda domėtis ekologija, sulaukia gąsdinimų, kad bus per sunku. Juokingiausia, kad protindavo net ir neturintieji savo vaikų. Tėvams, dar tik laukiantiems vaikelio atėjimo į šį pasaulį, patariama įjungti kritinį mąstymą ir gerai apsvarstyti, ko reikia būtent jūsų šeimai, ir kviečiama nepasiduoti madai, nepulti į kraštutinumus ir likti ištikimiems savo vertybėms.
Svarbiausias tėvų darbas pirmomis dienomis, savaitėmis, mėnesiais - susipažinti su vaikeliu, užmegzti su juo ryšį. „Visos priemonės ir daiktai turi jums padėti, o ne trukdyti ir kelti nereikalingą įtampą“, - sako specialistė. - Tarkime, jeigu jaučiate, kad vystyklų skalbimas jus erzina ir nebeturite kantrybės vaikams, gal verta apsvarstyti, kad gera nuotaika namuose yra svarbiau nei siekis gyventi tvariai. Ir, priešingai, jei įsigijote naują vežimėlį, mobiliąją auklę ar kitos technikos tik dėl to, kad „visi pažįstami tai perka“, turbūt irgi kankinsitės - konkrečiai jums nepasiteisinę daiktai tik užims vietą ir privers jaustis kaltus, kad išleidote tiek pinigų, o nesinaudojate“.
Taip pat nereikėtų tikėtis, kad daiktų gausa savaime išgelbės nuo tėvystės rūpesčių. „Smagu, jeigu ekologiški pasirinkimai suteikia džiaugsmo ir padeda labiau pasitikėti savimi kaip tėvais. Bet tai neturėtų tapti varžybomis ar mėginimu kažką įrodyti aplinkiniams“, - sako specialistė. Šeimoje nuo pat pradžių stengiamasi visko pirkti kuo mažiau. Patinka mintis, kad neverta apsikrauti daiktais ir kad be daug ko galime kuo puikiausiai išsiversti.
9 vaikų auginimo gairės:
- Naudokite daugkartinius vystyklus.
- Medžiaginiai pašluostukai vietoje vienkartinių servetėlių ar paklotų.
- Natūrali kosmetika.
- Jei tik įmanoma, žindykite.
- Naudoti daiktai puikiai tinka!
- Atidžiai rinkitės žaislus.
- Skatinkite vaiką tyrinėti augalus, pastatus, vėliavas ir pan.
- Užuot pateikę atsakymą, skatinkite pamąstyti.
- Pratinkite vaiką prie sveikos gyvensenos ir sporto.
Vaikų auginimas - tai ne tik smagi veikla, bet ir vertinga edukacinė bei emocinė patirtis. Augalų auginimas vaikams padeda ugdyti biologijos pažinimą, atsakomybę, ekologinį sąmoningumą, pasitikėjimą savimi. Tai taip pat mažina stresą ir skatina kūrybiškumą. Darbas su dirvožemiu, sėklomis ir laistymu skatina judėjimą. Įtraukite vaikus į kūrybines veiklas, tegul vaikai patys puošia vazonus. Paverskite auginimo procesą žaidimu. Surenkite „sėklų medžioklę“. Suteikite galimybę tyrinėti. Leiskite vaikams paliesti dirvą, sėklas ir vandenį. Tai lavina stebėjimo įgūdžius, mokymąsi iš klaidų ir bendradarbiavimą.
Kaip elgtis konfliktinėse situacijose?
Knyga „Protingas vaikas“ pateikia praktinių patarimų, kaip pasinaudoti kasdienėmis akimirkomis, kad atskleistumėte vaikų galimybes. Autoriai ieško būdų, kaip padėti vaikams būti savimi, geriau jaustis šiame pasaulyje, būti atsparesniems ir stipresniems. Kilus konfliktui, pykčio priepuoliui ar pasirodžius vaikiškiems ožiukams, dažnai norisi vaikui prieštarauti, paneigti išsigalvotus pavojus ar tiesiog pasakyti, kad viskas bus gerai. Svarbu vaiką išklausyti, išsiaiškinti, kodėl jis pyksta, bijo ar jaučiasi įskaudintas. Tikslus situacijos įvardijimas padės vaikui suvokti ir prisijaukinti situaciją. Labai svarbu neignoruoti skaudžių įvykių.
Jei vaikas patyrė šoką, patyčias, pateko į avariją ar išgyvena dėl skyrybų, būtina apie tai kalbėtis, nuosekliai pasakoti, kas įvyko ir leisti bei skatinti vaiką papasakoti, kaip jis mato įvykius. Istorijos pasakojimas padės įsisąmoninti, kas įvyko ir išgyventi su tuo susijusias emocijas. Net jei žinote, kad po lova nėra jokio monstro, pasiūlykite vaikui kartu jo paieškoti ar pagalvoti, ar jam patogu vaiko kambaryje.
Jei visada vaikui pateiksite išsamius atsakymus, patarsite ir galvosite už jį, jam bus sunku pačiam priimti sprendimus ir mąstyti kūrybiškai. Skatinkite vaiką mąstyti, vertinti ir ieškoti atsakymų pačiam. Fiziniai veiksmai padeda neprarasti sveiko proto ir išlaikyti savitvardą. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas veikia cheminę smegenų sandarą. Sportas, pasivaikščiojimas ar keletas pritūpimų gali pakeisti emocinę būseną. Taip pat raminančiai veikia ir kvėpavimo pratimai. Supažindinkite savo vaiką su šiais būdais.
Atmintis nėra statiška. Tad svarbu nuolat grįžti prie prisiminimų, ypač, jei praeity būta skaudžių išgyvenimų, pasakoti istorijas, skatinti vaiką prisiminti detales, klausti ir klausyti jo, skatinti nupiešti ar užrašyti istoriją. Išsikalbėjimas padės išgyventi situacijas iki galo ir pereiti į kitą etapą. Skatinkite vaikus kalbėti apie savo patyrimus bei rašyti dienoraštį. Tyrimai rodo, kad pats prisiminimas bei įvykio išdėstymas dienoraštyje gerina imuninę ir širdies funkciją, bendrą savijautą.
Jausmai ateina ir praeina. Svarbu vaikui paaiškinti, kad jausmai yra būsenos, o ne savybės, ir kad jie laikini - vidutiniškai emocija ateina ir praeina per devyniasdešimt sekundžių. Vaikus reikia mokyti analizuoti ir suprasti savo jausmus bei emocijas. Paklauskite vaikų, kaip jie jaučiasi. Prašykite tikslesnių apibūdinimų, tokių kaip „nusivylęs“, „susirūpinęs“, „pavydus“ ar „susijaudinęs“, o ne tik „gerai“ ar „blogai“. Vaikai dažnai negali apibūdinti jausmų, nes dar nepažįsta jų įvairovės, tad ir negali pateikti viso emocijų spektro - savo emocinį paveikslą nudažo tiesiog juodai ar baltai.
Padėkite vaikui suvokti, kad jo gyvenimas susideda iš daugybės dalių ir svarbu nesutelkti dėmesio į vieną problemą. Lavinkite vaiko sąmoningumą. Kai vaikas jaučia nerimą, baimę ar negali užmigti, galima paskatinti įsivaizduoti vietą, kurioje jis jaučiasi ramus, kur gera, pavyzdžiui, plūduriavimą ant plausto, pasisėdėjimą prie upės stovykloje arba supimąsi hamake pas senelius.
Žaismingas auklėjimas yra vienas geriausių būdų mokyti vaikus kurti santykius. Be abejo, vaikams būtina nustatyti ribas, ir jie privalo atsakyti už savo elgesį, tačiau ir būdami autoritetingi smagiai leiskite laiką su savo vaikais. Žaiskite žaidimus. Pasakokite pokštus. Nebijokite atrodyti kvaili. Domėkitės, kas jiems rūpi.
Mokykite ginčo metu į situaciją žvelgti iš „mes“ perspektyvos. Jei gebėsite išlikti ramus ir prisiminsite, ko norite išmokyti, į pokalbį turėtumėte pažvelgti kitu kampu. Pirmiausia turėtumėte parodyti, kad suprantate savo atžalos jausmus. Tai susilpnins vaiko gynybą, ir jis supras, ką jaučia kitas. Tuomet turite sužadinti empatiją. Natūralu, kad ne visada pavyks.
Kam yra skirti seminarai "Tėvams auginantiems paauglius vaikus"?
Vaikų auginimas vienas prasmingiausių, džiaugsmingiausių, bet kartu ir sunkiausių dalykų. Vaiko šypsena brangesnė už milijoną, bet nesibaigiantys kaprizai, pykčio priepuoliai ar bemiegės naktys gali priversti žemę slysti iš po kojų. Dauguma tėvų sako, kad vaikų auginimas yra vienas maloniausių, tačiau kartu ir sudėtingiausių procesų. Belieka tik pridurti, kad, jei turėsite daug žinių, susijusių su tam tikrais procesais, tai vaikų auginimas teiks dar daugiau džiaugsmo.
Vaikų auginimas reikalauja ne tik meilės ir rūpesčio, bet ir nuolatinio mokymosi bei prisitaikymo. Svarbiausia - kurti ryšį su vaiku, kuris įgalins įveikti sunkumus, džiaugtis tėvyste ir ramiai priimti skirtingus sprendimus. Šypsena, apkabinimas ir geras žodis - veiksmingiausi vaikų auklėjimo metodai, gelbstintys visais amžiaus tarpsniais net ir sunkiausiose situacijose.
