Vėmimas vaikams yra gana dažnas simptomas, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių - nuo paprasto persivalgymo ar virusinės infekcijos iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Nors daugeliu atvejų tai nėra pavojinga, tėvams svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti ir kada būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Dažniausios vėmimo priežastys
Vėmimo priežastys gali būti įvairios, jos dažnai priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Pasak vaistininkės R. Molotkovos, įprastai sudėtingiausia nustatyti kūdikių vėmimo priežastis, ne visada aišku, ar mažylis vemia, ar atpylinėja, todėl geriausia kreiptis į gydytoją, kuris patars, koks gydymas reikalingas. „Naujagimių ir kūdikių vėmimas - gali būti grėsmingos būklės simptomas, todėl vemiantį mažylį visada būtina nuodugniai ištirti. Naujagimiai ir kūdikiai gali vemti dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar dėl žarnyno obstrukcijos“, - sako vaistininkė.
Kūdikių, kaip ir vyresnių vaikų, vėmimą gali sukelti įvairios infekcijos. Nedelsiant į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu mažylis pradėjo karščiuoti, jo temperatūra pakilo iki 38°C ar daugiau ir kartu prasidėjo vėmimas. Dažniausia vaikų vėmimo priežastis - infekcinis gastroenteritas. Sergant šia liga vėmimas dažniausiai prasideda staiga ir praeina per parą. Infekciniam gastroenteritui būdingi ir kiti simptomai - pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmas. R. Molotkova priduria, kad kitos priežastys - maisto intoksikacija, žarnyno obstrukcija - pasitaiko kiek rečiau.
Paaugliams vėmimą dažniausiai sukelia apsinuodijimas maistu ar cheminėmis medžiagomis (pavyzdžiui, alkoholiu), infekciniai žarnyno susirgimai. Vėmimą taip pat gali sukelti ūmus apendicitas ar kasos uždegimas. Pasak vaistininkės, paauglystėje gana dažnai pasitaikanti vėmimo priežastis - bulimija.
R. Molotkova pastebi, kad kūdikiams ir vaikams vėmimas pasitaiko dažniau nei suaugusiems, nes jų virškinamojo trakto sistema jautresnė įvairiems maisto produktams bei dirgikliams. Jie yra jautresni apsinuodijimui maistu, todėl jiems reikėtų atidžiau ir atsakingiau rinktis maisto produktus. Suaugusieji yra atsparesni ir įvairioms bakterijoms, kurių yra maiste.
Svarbu suprasti, kad vėmimas - tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti pašalinti nuodingas medžiagas. Vėmimas, pasak R. Molotkovos, tai lyg siunčiamas pavojaus signalas ir būdas skrandžiui atsikratyti žalingo turinio. Į vėmimą nereikėtų žiūrėti pro pirštus, nes jis gali būti vertinamas kaip įvairių sudėtingių būklių (pavyzdžiui, smegenų sukrėtimo) indikatorius.
Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.
Pirmoji pagalba
„Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova sako, kad dažniausiai vaikų vėmimas praeina negydant, tačiau konsultacijos su specialistais svarbios visais atvejais.
Apie vėmimą pirmiausiai įspėja vaikui prasidėjęs pykinimas, pablyškimas. Pastebėjus šiuos simptomus R. Molotkova pataria pasodinti vaiką (jeigu jis jau gali sėdėti) ir švariu vystyklu arba paklode pridengti kaklą ir krūtinę. Jei kūdikis dar nesėdi arba jo negalima paimti ant rankų ir palaikyti palenkto į priekį, paguldykite jį ant šono, o galvą palenkite žemyn.
Vaistininkė įspėja, kad vieną kartą vėmęs kūdikis gali greitai vemti ir kitą kartą, todėl vėmusį vaiką reikėtų guldyti tik ant šono, jeigu vaikas gali sėdėti, jį vertėtų pasodinti, o vemiant prilaikyti galvą ir pečius. „2-4 minutes išsivėmusiam bet kurio amžiaus vaikui yra labai silpna, todėl jo nekalbinkite, nedarykite varginančių higienos procedūrų“, - sako R. Molotkova.
Vėmimui praėjus, vaiko burnytę patariama išvalyti vatos ar marlės tamponu (jei leidžiasi) ir duoti gurkšnį vandens, jei vaikas sugeba, po vėmimo paprašykite praskalauti burną kambario temperatūros virintu vandeniu. Vaistininkė pataria, kad kūdikio vėmimui kartojantis kelis kartus, dar prieš gydytojo apžiūrą jam duoti po 30-60 ml truputį pasaldinto natūralaus negazuoto mineralinio vandens. Rekomenduojama kas 20-30 min. matuoti temperatūrą.
Jei mažylis vemia dažnai ir kasdien, pablogėja jo sveikata - nedelsiant parodykite jį vaikų gydytojui. Taip pat svarbu nepalikti vemiančių vaikų vienų. „Vėmimas vaiką labai nuvargina, todėl jo nekalbinkite, nelinksminkite, o jei verkia - nuraminkite“, - pataria „Eurovaistinės“ vaistininkė.
Neretai vemiant būna bloga savijauta, sumažėjęs apetitas, jaučiamas blogas kvapas iš burnos. Vėmimo eiga priklauso nuo ją sukėlusios priežasties gydymo. Jeigu Jūsų mažylis dehidratuotas, gydytojas rekomenduos vartoti elektrolitų tirpalus, jų sudėtyje yra gliukozės, ir elektrolitų, kurie vemiant prarandami. Dehidratuotam vaikui nerekomenduojama duoti arbatų, vaisių sulčių bei kiti gėrimų.
Vaistininkė įspėja, kad vėmimą slopinantys vaistai gali būti vartojami tik tam tikroms situacijoms ir jų skyrimą kontroliuoja gydytojas. „Niekuomet neduokite vėmimą slopinančių vaistų savo vaikui prieš tai nepasikonsultavę su gydytoju. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo, jei vėmimas kyla dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar žarnyno obstrukcijos“, - informuoja vaistininkė.
Prasidėjus vėmimui labai svarbu tinkamai subalansuoti vaiko mitybą. R. Molotkova rekomenduoja vengti didelio kiekio saldumynų ar riebaus maisto.
Karščiavimas vaikams
Aukšta temperatūra kūdikiams ir vaikams dažniausiai būna dėl dviejų priežasčių. Viena - kai vaikas serga, tuomet temperatūra gali pakilti dėl įvairių infekcijų (bakterijų, virusų, kitų mikroorganizmų). Kita - kai kūdikis sveikas, o karščiavimą sukelia dantukų dygimas. Kiekvienu atveju vaiko būklė kelia didelį nerimą tėveliams, ir jie nori kuo greičiau ir geriau padėti savo atžalai.
Karščiavimas - tai būklė, kai temperatūra yra didesnė negu 38 ºC. Aukšta temperatūra nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga. Dažniausia karščiavimą sukelia virusinės infekcijos, ir vaikai serga įvairiomis peršalimo ligomis ar gripu. Temperatūra gali pakilti ir dėl bakterinės infekcijos. Paprastai tėveliai greitai pastebi, kad vaikui pakilo temperatūra, nes pakinta jo elgesys. Tiesa, temperatūrą iki 38 ºC vaikai dažniausiai perneša lengvai. Kai temperatūra pakyla daugiau, vaikas darosi vangus, mieguistas, gali vemti. Kuo mažesnis vaikas, tuo subtilesni aukštos temperatūros simptomai.
Kaip elgtis, kai vaikas karščiuoja?
Esant aukštai temperatūrai, prarandama daug skysčių, sutrinka elektrolitų balansas, todėl vaikui būtinai reikia duoti daug gerti. Nereikia versti valgyti, jeigu vaikas nenori. Mūsų organizmas unikalus, jis geriau žino, kada ir kiek maisto jam reikia. Valgant eikvojama daug energijos maistui virškinti. Todėl, ją taupydamas, organizmas ir pamažina apetitą. Taigi apetito sumažėjimas, esant aukštai temperatūrai, nėra blogai. Svarbiausia, kad netrūktų skysčių - gerti reikia siūlyti po nedaug, bet dažnai. Svarbu stebėti, ar nėra skysčių trūkumo požymių. Tai galima atpažinti, jeigu vaikas rečiau šlapinasi, jeigu sausa burna, jeigu jis vemia. Taip pat svarbu stebėti, ar neatsiranda bėrimų.
Nepartina mažinti temperatūros, jei vaikas ją gerai toleruoja. Paprastai dažniausiai tai yra temperatūra iki 38,5 ºC. Tačiau būna vaikų, kurie lengvai pakelia ir aukštesnę, ypač vartodami homeopatinių vaistų. Pastangos kuo greičiau sumažinti temperatūrą (ypač, kai ji yra iki 38 ºC) gali padaryti meškos paslaugą organizmui ir imuninei sistemai, nes gali pailginti sveikimą, kadangi, užuot numarinę ligą, mes padėsime jai išlikti. Nes bakterijos, o ypač virusai, žūsta tik esant aukštai temperatūrai. Imuninė sistema savo apsauginius kompleksus, gynybines medžiagas irgi gamina tik aukštoje temperatūroje.
Homeopatiškai paruošti vaistai, skirtingai nuo įprastų antipiretikų (karščiavimą slopinančių vaistų), staigiai temperatūros nenumuša, tačiau palengvina karščiuojančiojo būklę, kad ligos eiga, natūralus sveikimas būtų švelnesnis.
Kai vaikui pakyla temperatūra, ypač naktį, daugumą tėvų apima nerimas. Karščiavimas dažnai pasireiškia staiga - vaikas tampa vangus, karštas, kartais drebantis ar verkiantis. Nors aukšta temperatūra dažnai yra natūrali organizmo reakcija į infekciją, svarbu žinoti, kada galima padėti namuose, o kada būtina kreiptis į gydytojus.
Vaiko kūno temperatūros pakilimas dažniausiai yra organizmo atsakas į virusinę arba bakterinę infekciją. Tai natūralus gynybos mechanizmas, padedantis naikinti mikrobus ir aktyvinti imuninę sistemą. Karščiavimas dažniausiai pasireiškia peršalus, susirgus gripu, ausų ar gerklės uždegimu, taip pat po skiepų ar dantų dygimo metu.
Normali kūno temperatūra vaikui - iki 37,5 °C. Kai termometras rodo 38 °C ir daugiau, tai jau karščiavimas. Jei temperatūra pakyla iki 39-40 °C, tai vadinama aukštu karščiavimu. Jei karščiavimas pasireiškia naktį, svarbiausia - išlikti ramiems. Panika tik trukdo tinkamai reaguoti. Patikrinkite temperatūrą. Naudokite termometrą - pageidautina elektroninį arba ausies termometrą. Nusirenkite vaiką lengvai. Užtikrinkite vėsesnį kambario orą. Duokite gerti skysčių. Tai būtina, nes karščiuojant vaikas greitai netenka skysčių. Stebėkite elgesį. Vaistus duokite pagal svorį, o ne pagal amžių, ir visada vadovaukitės pakuotės nurodymais. Karščiuojantis vaikas nori švelnumo ir ramybės. Pasistenkite sukurti jaukią aplinką: švelniai kalbėkite, laikykite vaiką ant rankų, jei jis to nori. Gali padėti ir fizinės priemonės - kambario temperatūros drėgnas rankšluostis ant kaktos, šiltos (ne šaltos!) kempinės vonelės.
Yra situacijų, kai aukšta temperatūra gali būti pavojinga ir reikalauja skubios medicininės pagalbos. Mažiems kūdikiams net trumpalaikis karščiavimas gali būti rimtas signalas.
Rytą įvertinkite, kaip vaikas jaučiasi. Jei temperatūra sumažėjo ir mažylis žaidžia, šypsosi, apetitas po truputį grįžta - tai geras ženklas. Tęskite gausų girdymą, leiskite vaikui ilsėtis ir venkite per didelio fizinio aktyvumo.
Nerekomenduojama:
- Šalto vandens ar ledo vonelės gali būti pavojingos - gali sukelti šoką.
- Acto ar spirito kompresai nerekomenduojami.
Jei vaikas ramiai miega ir kvėpuoja normaliai, galite leisti jam ilsėtis. Paprastai po 4-6 valandų, priklausomai nuo pasirinkto vaisto ir nurodymų pakuotėje. Pirmoji naktis, kai vaikui pakyla temperatūra, visada kelia nerimą, tačiau tinkamai reaguojant galima užtikrinti vaiko saugumą ir komfortą. Ramus tėvų elgesys, pakankamai skysčių, poilsis ir tinkama aplinka padeda organizmui greičiau kovoti su liga.
Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Vėmimas vaikams yra gana dažnas simptomas, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių - nuo paprasto persivalgymo ar virusinės infekcijos iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai). Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų.
- Jei vaikas yra jaunesnis nei 6 mėnesiai ir vemia.
- Jei vėmimas kartojasi nuolat ir vaikas negali išlaikyti net vandens.
- Jei atsiranda dehidratacijos požymių: sausos lūpos, mažai arba visai nėra šlapinimosi, įdubusios akys, vangumas.
- Jei vėmimą lydi aukšta temperatūra, stiprus pilvo skausmas.
- Jei pastebite kraujo ar žalios spalvos priemaišų vėmaluose.
- Jei vaikas patyrė galvos traumą ir po to pradėjo vemti.
- Jei vėmimas užsitęsia ilgiau nei 24 valandas.
Jei mažylis vemia dažnai ir kasdien, pablogėja jo sveikata - nedelsiant parodykite jį vaikų gydytojui.
Temperatūra ir jos matavimas
Kaip apsaugoti vaiką nuo vėmimo?
Kadangi vėmimą dažniausiai sukelia įvairios į organizmą patekusios infekcijos, todėl patariama daugiau dėmesio skirti profilaktikai: kruopščiai plauti rankas, ypač prie ir po valgio, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko.
Vaistininkė R. Molotkova taip pat pataria vengti veiksmų, kurie gali išprovokuoti vėmimą, pavyzdžiui, važiuojant automobilyje vaiką geriausiai sodinti taip, kad jis žiūrėtų tiesiai į kelią, o ne pro šalį greitai lekiančius objektus. „Žaidžiant žaidimus ar skaitant knygą automobilyje, galima išprovokuoti judesio sukeliamą pykinimą ir vėmimą. Taip pat rekomenduojama važiuojant automobiliu neleisti vaikui ir valgyti“, - pataria specialistė.
Jeigu vaikas vemia, tėvai turėtų neleisti jo į mokyklą ar darželį, o jeigu žinoma, kad vaikų kolektyve yra vemiantis vaikas, turėtų būti kuo labiau mažinamas kontaktas su tuo vaiku.
Užtikrinkite, kad vaikas gautų švarų, tinkamą maistą. Skatinkite plauti rankas - tai sumažina virusinių infekcijų riziką. Kelionės metu išbandykite priemones nuo pykinimo (pvz., specialias apyrankes ar gydytojo rekomenduotus vaistus). Stebėkite, ar vaikas nevartoja per daug saldumynų, riebaus ar greito maisto.
Vėmimas vaikams dažniausiai nėra pavojingas ir praeina savaime, tačiau tėvai turėtų būti budrūs. Svarbiausia - neleisti išsivystyti dehidratacijai ir laiku pastebėti pavojingus simptomus.
tags: #vaikas #vemia #pakilo #temperatura
