Pakankamai dažnai vaiko liga leidžia mums susipažinti su jo sielos, emocijų būsena ir pirmiausia jam reikia užuojautos ir supratimo. Jeigu norite suprasti pagrindinę mažylio negalavimo priežastį, pabandykite išsiaiškinti, kas vyksta aplink jį, ką jis jaučia ir kokie jo santykiai su aplinka, ko reikia, kad jam padėtume prisitaikyti prie gyvenimo. Beje, vaiko emocinių problemų priežastimi gali tapti ne tik pykčiai ir konfliktai. Ilgalaikė įtampa tarp tėvų, senelių ar tiesiog kitų žmonių, liga, depresija ar artimojo netekimas taip pat gali daryti įtaką vaiko sveikatai.
Pavyzdžiui, kai tėvai pykstasi, vaikas jaučiasi pavojuje, jam atrodo, kad jis niekam nereikalingas, kad jį paliko ar užmiršo. Ir jis neturi tinkamų priemonių išreikšti savo baimes ir prieštaravimą vykstantiems procesams. Dėl to jo išgyvenimai gali trikdyti kvėpavimą ir širdies veiklą. Jei vaikas geba susidoroti su patiriamomis neigiamomis emocijomis, tai greičiausiai nepasitenkinimą jis išreikš rėkimu ar protestu. Tiesa, jeigu neigiami išgyvenimai bus nepakeliami, gali atsirasti fizinių, fiziologinių organizmo negalavimų ir išsivystyti patologinės reakcijos. Šiuo atveju vaiko reakcija į problemas gali pasireikšti vėmimu ar astmos priepuoliais. Be to, jeigu fiziologinis protestas į aplink vykstančius procesus patrauks suaugusiųjų dėmesį (bus efektyvus kovos būdas), tai gali tapti nuolatine reakcija. Galų gale vaikas taps tėvų santykių įkaitu, o tėvai įstrigs vaikų ligų spąstuose.
Pavyzdžiui, nuolatinis pavojus ar neišreikštas liūdesys gali pasireikšti silpnumu, širdies ar nugaros skausmais, kuriais vaikas pasiskųs. Juk dvejų ar trejų metų vaikas negali mamai pasakyti: „Mane baugina ir liūdina tavo niūrumas, dėl to man blogai“. Tačiau jis jaučia, jog skauda širdį, jam sunku kvėpuoti. Jis pradeda verkti ir skųstis suaugusiems. Neatsitiktinai pakankamai dažnai nereikalingų vaikų ligos vaistu tampa jauki lova, mamos balsas, švelnios jos rankos ir patinkanti lopšinė - visa tai leidžia jam pasijusti mylimu, reikalingu ir suprastu. Tiesa, kadangi dažniausiai įtampos šaltinis išlieka (tėvai ir toliau pykstasi ar išvyksta į ilgas komandiruotes ir pan.), vaiko bėdos taip pat niekur nedingsta ir ligos tampa nuolatiniu šeimos svečiu.
Dažniausios Kūdikystės Ligos ir Jų Prevencija
Kai kūdikis verkia, tėvai neretai išsigąsta, kad tai vyksta „per dažnai“. Tuomet dažniausia kyla pagunda skubiai keisti maitinimą, išbandyti naują mišinį arba ieškoti kito greito sprendimo. Norėčiau nuraminti - dažnas verkimas nebūtinai reiškia, kad kūdikiui kažko trūksta. Todėl svarbu nepulti keisti maitinimo būdo. Mišiniai turėtų būti svarstomi tuomet, kai yra objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, neauga svoris, ir geriausia tai daryti pasitarus su gydytoju.
Kai kūdikis sulaukia 1-2 mėnesių, neretai prasideda dieglių epizodai, o tėvai ima bandyti priemones nuo besikaupiančių dujų, vėliau dažnai pereina prie probiotikų. Verta suprasti, kaip natūraliai formuojasi kūdikio žarnynas ir kada papildai tikrai turi prasmę. Svarbu žinoti, kad kūdikio žarnyno mikrobiota vystosi natūraliai - pirmąsias bakterijas jis gauna dar gimdoje, gimdymo metu, su mamos pienu. Gerosios bakterijos reikalingos, jei kūdikis vartojo antibiotikus ar turėjo žarnyno infekciją. Stipresni ir užsitęsę diegliai gali būti ir dėl laktozės netoleravimo, alergijos ar net vitamino D perdozavimo.
Kūdikių papildų tema dažniausiai prasideda nuo vitamino D, o vėliau tėvai ima klausti apie žuvų taukus, probiotikus, kitus preparatus. Svarbu ne tik žinoti, ką duoti, bet ir kada, kokia forma ir ar tai tikrai reikalinga konkrečiam vaikui. Dažnai tėvai klausia, ar galima kūdikiui duoti vitaminą D žuvų taukų pavidalu. Nors ant kai kurių pakuočių rašoma, kad galima nuo mėnesio, aš rekomenduoju žuvų taukus pradėti duoti tik nuo 6 mėnesių - kad išvengtume galimų alerginių reakcijų.
Kūdikių oda plonesnė, greičiau sudirgsta, todėl bet koks kvapiklis ar agresyvesnė sudėtis gali tapti dirgikliu. Kūdikių priežiūros priemones - muilą, šampūną, kremus - visuomet rekomenduoju pirkti vaistinėje. Geriausia rinktis be kvapiklių, sintetinių dažų, parabenų ir konservantų. Tai ypač svarbu darželinukams, kuriems dėl dažnesnio rankų plovimo, šalto sezono ir oro sausėjimo oda gali sausėti bei rausti, todėl labai svarbi kasdienė rutina ir reguliarus drėkinimas.
Darželis ir Imuniteto Formavimasis
Pradėjus lankyti darželį, daugeliui tėvų atrodo, kad vaikas „serga be sustojimo“. Virusai darželyje iš dalies yra natūrali imuninės sistemos treniruotė, todėl svarbu nesusikoncentruoti vien į papildus. Virusai darželinukams - natūrali imuninės sistemos treniruotė. Svarbiausi dalykai - įvairi mityba, pakankamas miegas, buvimas lauke, fizinis aktyvumas, grūdinimasis ir skiepai. Vis dėlto, kai vaikas serga ypač dažnai arba tenka vartoti antibiotikus, papildai gali būti racionalus sprendimas. Svarbu nevartoti visko vienu metu, dozuoti pagal amžių, o papildus rinktis atsakingai. Taip pat rekomenduoju bent kartą per metus atlikti kraujo tyrimus - jie padeda įvertinti vitamino D, geležies kiekį bei kitas galimas imuniteto silpnėjimo priežastis.
Apskritai per mokslo metus darželinukas gali sirgti ir 8-9 kartus - tai normalu, kai didesnė dalis susirgimų yra virusinės kilmės ir kaskart neprireikia antibakterinio gydymo. Tokiu atveju vaikai sėkmingai pasveiksta namuose apsupti tėvų dėmesio ir meilės. Virusinės kvėpavimo takų ligos bei žarnyno infekcijos - vienos dažniausių tarp 2-4 metų vaikų. Paprastai praėjus 3-5 paroms po sunkios ligos intensyvaus gydymo pabaigos šeimos gydytojas suteikia šeimai patvirtinimą, kad galima grįžti į darželį. Jeigu liga nesunki ir gydantis namuose vaikas sveiksta, vertėtų palaukti, kol bus praėjusios bent 2 paros be ūmių simptomų (net jeigu tai tiesiog sloga) ir tik tuomet leisti į darželį.
Karščiavimas ir Jo Valdymas
Vaikui sukarščiavus svarbiausia vartoti pakankamai skysčių, atidžiai stebėti, ar nesikeičia būklė ir neatsiranda kitų simptomų, matuoti temperatūrą ir jai pakilus virš 38,5 °C, duoti tinkamą vaistų dozę temperatūrai mažinti. Vertėtų kreiptis mediko apžiūrai į šeimos gydytoją, ligoninės priimamąjį arba greitąją pagalbą, jeigu pastebite: kad vaikas tapo neadekvačiai vangus ir mieguistas; nepavyksta sumažinti temperatūros arba vaistai ją numuša tik trumpam; neveikia nuskausminamieji; atsiranda neblykštančių bėrimų; vaikas vemia, viduriuoja (6-8 kartus ir daugiau per dieną) ir geria mažai skysčių; per parą vaikas šlapinosi mažiau nei 3 kartus. Pasimetus ir nežinant, kaip elgtis, galite kreiptis į pagalbos liniją 113, kurioje į medicininius klausimus atsako gydytojai ir suteikia tolimesnes instrukcijas.
Temperatūrai pakilus daugiau nei 38,5 °C, vartojame vaistus tiksliai juos dozuodami pagal vaiko svorį. Ibuprofeno dozavimas: 10 mg - 1 kg kūno svorio. Pavyzdžiui, 15 kg vaikui tinkama dozė yra 150 mg. Ibuprofeną galima vartoti ne daugiau negu 3 kartus per parą (t. y. kas 8 val.). Paracetamolio dozavimas: 15 mg - 1 kg kūno svorio. Paracetamolį galima vartoti ne daugiau negu 4 kartus (t. y. kas 6 valandas).
Rinktis žvakutes, sirupą ar miltelius? Žvakutės puikiai tinka naujagimiams arba kūdikiams. Jos suveikia daug greičiau nei geriami vaistai, o taip pat tinka, kai vaikas vemia. Vyresniems vaikams paprastai labiau tinka sirupas arba milteliai, tačiau vertėtų žinoti, kad vartojant sirupą ar miltelius, prireiks daugiau laiko, kol pradės veikti vaistai. Jeigu temperatūra kyla dažniau nei kas 6-8 val.: vartojami abu vaistai pakaitomis. Vienos pakilimo metu - ibuprofenas, po 3 valandų nuo ibuprofeno dozės vartojamas paracetamolis. Tokiu būdu yra išlaikomas pakankamas intervalas tarp to paties vaisto dozių.
Virusinės ir Bakterinės Infekcijos
Virusinei infekcijai yra būdinga staigi, ūmi ligos pradžia, dažnai progresuojanti netgi valandomis. Per kelias dienas simptomai tampa itin ryškūs ir yra pasiekiamas ligos pikas. Gydome pasireiškiančius simptomus, ir paprastai per 3-5 dienas savijauta ima palaipsniui gerėti. Bakterijų sukeltų ligų eiga dažniausiai yra vangesnė, laikotarpiai ilgesni, o sergančio vaiko savijauta prastėja. Įvertinus vaiko būklę, ligos eigą, atlikus pagrindinius tyrimus, galima įvertinti ligos pobūdį ir paskirti tinkamą gydymą.
Skysčių Vartojimas ir Slogų Gydymas
Iki 10 kg sveriantiems kūdikiams ir vaikams fiziologinis skysčio poreikis per parą yra ~1 litras. 12-15 kg sveriantiems vaikams - 1100-1250 ml. Karščiuojant, esant vėmimui ar viduriavimui, gausiam prakaitavimui netenkama daugiau skysčių, todėl didėja ir skysčių poreikis. Galima siūlyti vandenį, elektrolitų tirpalą, sultinį, nestiprią arbatą arba jei kūdikis žindomas - pasiūlyti dažniau žįsti. Jeigu skysčių netekimas nėra intensyvus, dalį paros skysčių keičiame elektrolitų tirpalu arba negazuotu mineraliniu vandeniu.
Kol vaikas dar negeba išpūsti nosies, slogai valyti geriausia turėti nosies gleivių siurbtuką (aspiratorių) arba nosį plauti su vandens plovimo sistema (2-3 kartus per dieną). Esant slogai svarbu tinkamai išvalyti nosį pasirinktu metodu ir stebėti, ar kvėpuojama per nosį. Jeigu nosį išplovus vaikas vis tiek kvėpuoja prasižiojęs, naudojame sutraukiančius lašus arba purškalą į nosį. Vaistus lašinant arba purškiant, atkreipkite dėmesį, kad vaistai patektų ne į ryklę, o ant šnervės gleivinės.
Kosulio ir Gerklės Skausmo Palengvinimas
Kaip galime padėti vaikui, kai jis kosėja: užtikrindami pakankamą skysčių kiekį; drėkindami patalpas; inhaliuojant su vandeniu (esant sausam dirginančiam kosuliui) arba su fiziologiniu tirpalu (esant šlapiam kosuliui). Tačiau jei inhaliavimas sukelia diskomfortą, sudirginimą arba kosulys intensyvėja - nebetęsti; nenaudojant dirginančių medžiagų, pavyzdžiui, eterinių aliejų; sveikimo stadijoje, norint paskatinti atsikosėjimą, galima kutenti, naudoti lengvą vibracinį masažą. Nerekomenduojama duoti sirupų nuo kosulio, nes maži vaikai dar nemoka ir negali efektyviai atsikosėti. Taip pat svarbu žinoti, kad kosulys gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Pavyzdžiui, jeigu sveikstama po bronchito ar plaučių uždegimo, sveikimo (atsikosėjimo) stadija gali trukti net 3-4 savaites.
Kokių priemonių imtis, kai vaikui pradeda skaudėti gerklę: stengtis nedirginti gleivinės, pavyzdžiui, vartojant rūgščius maisto produktus; naudoti pastiles, ledinukus, purškalus ryklei pagal amžių; jeigu rijimas yra apsunkintas ar nepakanka efekto po vietiškai veikiančių čiulpiamųjų pastilių ar purškalų - galimas ibuprofenas nuskausminimo ir priešuždegiminio veikimo tikslu.
Vėmimas, Viduriavimas ir Žarnyno Infekcijos
Kai vemiama ar viduriuojama, ypač daug kartų, greitai netenkama skysčių. Todėl svarbu stebėti ir užtikrinti pakankamą vaiko skysčių kiekį, skaičiuojant, kiek išgeria. Esant pavieniam vėmimui ar viduriavimui, suduokite 60-80 ml/val. elektrolitų tirpalo ir nenaudokite viduriavimą slopinančių medžiagų, stebėkite būklę. Esant daugkartiniam vėmimui - kreipkitės pas gydytoją. Šiuo metu taip pat svarbu nevartoti karvės pieno, šviežių vaisių ir daržovių. Tinka virtas, troškintas, švelnus maistas.
Per septynis šių metų mėnesius Kaune ūmiomis užkrečiamosiomis žarnyno ligomis susirgo daugiau nei 700 vaikų, iš kurių daugiau nei pusė yra ikimokyklinukai, dažniausiai užsikrėtę namie, rodo Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) duomenys. Dažniausiai žarnyno užkrečiamosiomis ligomis suserga tie mažieji, kurių tėvai augindami vaikus namie stokoja higieninių žinių, nesilaiko asmens higienos ir šito nemokina savo vaikų. Pavojų užsikrėsti kelia ir higienos taisyklių pažeidimai ruošiant maistą ikimokyklinėse įstaigose. Statistika rodo, kad vasara ir rudens pradžia - pats pavojingiausias metas. Pernai Kauno apskrityje šiltuoju metų laikotarpiu (birželio-spalio mėn.) dizenterija susirgo net 270 (87 proc. sirgusiųjų per metus), salmonelioze - 90 (64 proc. sirgusiųjų per metus) vaikų, daugiausiai ikimokyklinukų.
Šiemet Kauno apskrityje užregistruoti net 4 grupiniai vaikų susirgimai ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis. Dizenterijos grupiniai susirgimai išplito vienoje Kėdainių miesto ir dviejose šeimose rajone bei viename Kauno miesto lopšelyje-darželyje. Vienas neaiškios kilmės bakterinis žarnyno grupinis susirgimas buvo užregistruotas Kauno miesto lopšelyje-darželyje. Iš viso Kauno apskrityje praėjusiais metais susirgo 2203 vaikai, iš jų ikimokyklinio amžiaus - 2007. Daugiau kaip trečdalis mažųjų ligonių sirgo neaiškios kilmės virusinėmis žarnyno infekcijomis. Tarp patikslintų virusinių žarnyno infekcijų net 99 proc. sudarė rotavirusų sukelti enteritai. Per trejus metus šios ligos atvejų padaugėjo 66 proc. Pernai rotavirusiniu enteritu Kauno apskrityje sirgo beveik pusė tūkstančio vaikų.
Didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti tekančiu vandeniu ir muilu dažnai plaunant rankas. Tai labai svarbu slaugant ligonį, sergantį ūmia užkrečiamąja žarnyno liga. Kad užkratas neplistų, specialistai pataria gerai išvirti ar iškepti gyvūninės kilmės produktus, patikimai termiškai apdoroti turgavietėje pirktus pieno produktus, taip pat - žalią mėsą, žuvį. Gatavus gaminius laikyti atskirai nuo žalių, pjaustant naudoti kitas lenteles ir įrankius, kruopščiai plauti kiaušinius, vaisius, daržoves.
Specifinės Vaikų Ligos ir Jų Valdymas
Vėžys neaplenkia ir vaikų: Lietuvoje vėžio diagnozė per metus nustatoma apie 80 vaikų, kurie serga skirtingomis ligomis ir jas reikia gydyti skirtingai. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovės gydytojos vaikų onkohematologės profesorės Jelenos Rascon, šiuo metu pasveiksta didelė dalis vaikų. Vaikų vėžys skiriasi nuo suaugusiųjų, nes turi savo ypatumų - yra retas ir pasižymi gerais gydymo rezultatais. Tą iliustruoja skaičiai: kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 17 000-18 000 suaugusiųjų, sergančių vėžiu, tuo tarpu vaikų sergamumas yra kur kas mažesnis.
Europoje plinta neaiškios kilmės kepenų uždegimas: kai kurie susirgimai itin sunkūs. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) informavo apie neaiškios kilmės vaikų ūminio hepatito (kepenų uždegimo) susirgimo atvejus Danijoje, Airijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje.
Vaikų ligos, ypač jaunesnių nei 3 metų, imunitetas yra silpnesnis nei suaugusiųjų. Vaikus kamuoja įvairios ligos, kai kuriomis reikia persirgti, kad vaikas įgytų imunitetą. Viena tokių ligų - vėjaraupiai. Vaistai vaikams dozuojami kitaip nei suaugusiems, tad svarbu vaikui susirgus kreiptis į gydytoją ir vartoti tik jo paskirtus vaistus.
Inkstų Ligos Vaikams
Vaikams ankstyva diagnostika yra ypač svarbi. Net apie 70 proc. įgimtų ir paveldimų ligų prasideda vaikystėje, todėl laiku pastebėtos inkstų ligos leidžia išsaugoti inkstų funkciją iki pilnametystės ir vėliau. Vaikų inkstų ligos ne visada pasireiškia skausmu ar aiškiais simptomais. Kartais pirmasis signalas būna sulėtėjęs vaiko augimas, nepaaiškinamas nuovargis ir pakitęs šlapimo tyrimas.
VUL Santaros klinikų vaikų ir suaugusiųjų nefrologai dalyvauja Europos retų inkstų ligų tinklo (European Reference Network for Rare Kidney Diseases, ERKnet) veikloje. ERKNet - tai Europos retų inkstų ligų referencijos tinklas, vienijantis 24 Europos šalių 72 ekspertinius vaikų ir suaugusiųjų nefrologijos centrus. VUL Santaros klinikų vaikų ir suaugusiųjų nefrologai kartu su šio tinklo ekspertais yra parengę tarptautines retų inkstų ligų, sutrikdančių inkstų funkciją - tokių kaip cistinurija, hiperoksalurija, cistinės inkstų ligos ir Alporto sindromas - diagnostikos ir ilgalaikės priežiūros rekomendacijas.
Vokietijos genetikų ir vaikų nefrologų atliekami biomedicininiai tyrimai prisidėjo prie modernių diagnostikos ir gydymo metodų diegimo, leidžiančių tiksliau nustatyti retas ir paveldimas inkstų ligas bei individualizuoti gydymą. Tarptautinis bendradarbiavimas leidžia mūsų pacientams taikyti pažangiausią priežiūrą čia, Lietuvoje.
Viena iš dažniausių paveldimų retų inkstų ligų yra Alporto sindromas. Tai genetinė, progresuojanti inkstų liga, galinti sukelti klausos sutrikimus ir specifinius pokyčius akyse. Alporto sindromas dažnai prasideda nuo mikroskopinės hematurijos - kraujo pėdsakų šlapime, nustatomų atliekant šlapimo tyrimą dar vaikystėje. Ilgą laiką tai gali būti vienintelis ligos požymis, todėl liga neretai nustatoma tik tuomet, kai inkstų funkcija jau būna labai sutrikusi. Tai genetinė liga, todėl svarbu įvertinti šeiminę anamnezę ir laiku atlikti genetinius tyrimus, kurie leidžia patvirtinti diagnozę, įvertinti riziką šeimos nariams ir yra svarbūs planuojant nėštumą. Ankstyva diagnostika leidžia: pradėti inkstus apsaugantį gydymą, sumažinti inkstų ligos progresavimo riziką, planuoti ilgalaikę paciento ir jo šeimos priežiūrą.
Retos Ligos ir Jų Diagnostika
Nors šių ligų priežiūra kasmet vis gerėja, o retomis ligomis segančius pacientus koordinuojantys centrai plečia savo veiklą, pacientų artimieji pripažįsta, jog tokia patirtis primena pasakojimą apie Odisėją: retų ligų specialistai yra tarsi vedliai, padedantys surasti kelią. Retos genetinės ligos diagnozę nustatyti nelengva, dažnu atveju mūsų darbas panašus į detektyvinės istorijos narpliojimą. Nepaisant to, nauda didelė ir mes visuomet turime stengtis iš visų jėgų, kad padėtume pacientams užbaigti ligos diagnostikos odisėją.
Mama Greta, kurios dukrytei diagnozuota iš tėčio paveldėta reta genetinė liga, sako, jog kelias iki diagnozės užtruko pusantrų metų ir buvo labai sunkus. Buvo metas, kai į priėmimo-skubios pagalbos skyrių važinėdavome kasdien, kad ne tik mes, bet ir gydytojai įsitikintų, jog kažkas išties yra negerai. Vaikui buvo neteisingai nustatyta liga, dėl klaidingos diagnozės atsirado kitų ligų. Kai patekome į Santaros klinikas, pajutome, kad mūsų vaiko būklė išties rūpi medikams. Pusantro mėnesio dukrytė, paguldyta į Santaros klinikas, buvo tiriama labai išsamiai ir liga nustatinėjama tarsi atmetimo būdu. Gydytoja dr. Birutė Tumienė ir gydytoja neurologė Rūta Samaitienė-Aleknienė nenuleido rankų, rūpestingai dirbo ir po genetikų konsultacijos dukrytės tyrimai buvo išsiųsti į Jungtines Amerikos Valstijas. Patvirtinus diagnozę, mums tapo žymiai aiškiau ir ramiau, nes dabar žinome, ką daryti.
Močiutė Liudmila su 3 anūkais į Lietuvą atvyko karo Ukrainoje pradžioje. Siųsdama dėkingumo žodius juos priglaudusiai ir jais besirūpinančiai šaliai, ponia Liudmila pasakoja jauniausio anūko ligos paieškų istoriją. Jaunėliui dabar 3 metai ir 9 mėn. Išvykdami iš Ukrainos, nežinojome ligos diagnozės, nors matėme, kad berniukas kitoks nei jo bendraamžiai. Atvykę į Vilnių, kreipėmės į medikus ir buvome nukreipti į Santaros klinikas. Su medikais savo šalyje bendravę vaiko artimieji jau turėjo diagnozę - laktozės netoleravimas, tačiau tai buvo tik pradžia ilgame vaiko ligų sąraše. Močiutė Liudmila pasakoja, kad VUL Santaros klinikose anūkui buvo atlikta galybė tyrimų, konsultavo genetikai, neurologai, psichiatras - nustatytos 3 ligos, atlikta ir širdies ydos operacija. Esame dėkingi, kad ilgų tyrimų rezultatas - aiškios diagnozės ir reali pagalba mūsų vaikui. Džiaugiamės, kad turėjome galimybę gauti medicininės reabilitacijos paslaugas: dabar su kalbos suvokimo problemų turinčiu vaiku galime bendrauti. To išmokė pagalbą mums teikiantys specialistai, patarę naudoti korteles.
