Institucinės globos pertvarka siekiama, kad tėvų globos netekusiems vaikams netektų augti vaikų globos namuose. Nuostata, kad infrastruktūros, kuriose teikiama institucinė globa, turi būti mažos ir kuriamos remiantis vaiko teisių reikalavimais bei vaiko poreikiais, ir tokiose aplinkose, kurios atitinka šeimos ar mažos grupės aplinką tiek, kiek tai įmanoma, yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų Vaiko alternatyvios globos gairėse. Kaip akcentuoja užsienio ir Lietuvos ekspertai, tiek išorinė, tiek vidinė aplinka, kurioje gyvena vaikas, turi didelę reikšmę vaiko sėkmingai raidai ir tolimesniam įsitvirtinimui gyvenime. Vienas iš svarbiausių tokio pobūdžio paslaugų komponentas - specialistų, kurie tokias paslaugas teikia, tinkamas pasiruošimas.
Nuo 2014 m. Lietuvoje vykdoma Institucinės globos pertvarka - perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams. Institucinė vaikų globa daro poveikį (žalą) ne tik konkrečiam vaikui, bet ir visai visuomenei. Institucionalizacijos kaštai visuomenei yra tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai. Tiesioginiai kaštai suprantami, kaip išlaidos, kurias valstybė skiria vienam globos namų gyventojui per metus. Lyginant tai su kaštais, kai vaikas auga savo šeimoje ar su globėjais, galima teigti, jog institucinė globa valstybei kainuoja daugiau nei porą kartų. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis be tėvų priežiūros augusių vaikų neišnaudoja savo potencialo, kalbant apie išsilavinimą ir praktinius įgūdžius. Dėl šios priežasties mažėja šių individų indėlis į ekonomiką. Be to, iš globos institucijų „atsineštos“ suaugusio žmogaus problemos dažnai pareikalauja brangiai kainuojančių valstybės intervencijų. Todėl galima apibendrinti, jog asmenys, vaikystę praleidę globos institucijoje, žymiai dažniau tampa priklausomi nuo valstybės ir kitų paslaugų teikėjų, užuot savarankiškai rūpinęsi savo išlikimu ir gerove.
20-ojo amžiaus pabaigoje visuomenė suprato, kad emocinė ir socialinė aplinka yra reikšmingas žmogaus psichinės sveikatos, raidos ir asmenybės vystymosi komponentas. O gyvendamas institucijoje žmogus ar vaikas, užuot artimai bendravęs su tėvais, šeimos nariais ar globėjais, jaučia individualizuoto emocinio prieraišumo stoką. Globos įstaigos dažnai būna uždaros, jose gyvenantys ar gyvenę vaikai neturi galimybės suformuoti įprastų socialinių tinklų, kurie labai praverstų vėlesniuose jų gyvenimo etapuose. Prie viso to dar galima pridurti ir stigmą, siejamą su faktu, kad vaikystė ar dalis gyvenimo buvo praleista globos įstaigoje. Visos šios problemos smarkiai susiaurina šių vaikų gyvenimo galimybes, ypač jei žmogus globos įstaigoje praleido savo ankstyvąją vaikystę.
Institucinės globos pertvarka vykdoma pagal Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų planą, ji įgyvendinama panaudojant ES investicijas, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšas. Be kita ko, teisės aktuose įteisintos ir išbandomos naujos paslaugos: budinčių globotojų, globos centrų veikla; apgyvendinimo apsaugotame būste paslauga jaunuoliams; darbas su jaunimu gatvėje; laikino „atokvėpio“ paslauga šeimoms; atvejo vadyba; bendruomeniniai vaikų globos namai. Deja, to nepakanka. Pasitarime pabrėžta, kad turi būti skiriama daugiau dėmesio darbui su šeimomis, žmonės raginami tapti nuolatiniais globėjais ir taip kelti šio statuso prestižą.
Bendruomeniniai vaikų globos namai: naujas požiūris į vaikų globą
Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai trumpalaikę/ilgalaikę socialinę globą teikianti socialinės globos įstaiga, kurioje bendruomenėje, atskirose patalpose (name, bute, kotedže) pagal šeimai artimos aplinkos modelį namų aplinkoje gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai (rekomenduotina, kad šis skaičius būtų mažesnis). Nuo šių metų vaikams institucinė globa nebegali būti naujai pradedama teikti vaikų globos namuose, o nuo 2021 m. tokia globa vaikų globos namuose iš viso nebegalės būti teikiama (išskyrus įstaigas, gavusias Europos Sąjungos (ES) investicijų ar Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų lėšų, kuriose galės būti teikiama iki 2023 m. pabaigos).
Nors nuo 2017 m. vaikų institucinėje globoje sumažėjo daugiau nei perpus, t. y. 1 293 vaikais, tačiau 2020 m. pirmą pusmetį vaikų, globojamų vaikų globos namuose, dar buvo 1 205. Konstatuota, kad tokia padėtis daugiausia priklauso nuo savivaldybių požiūrio į likusių be tėvų globos vaikų gerovę.
Iš vienos pusės, bandydami užtikrinti, kad vaikai kuo rečiau patektų į vaikų namus, iš kitos pusės - pertvarkome pačias įstaigas, kad jos neprimintų ligoninių ir internatų, o taptų panašesnės į jaukius namus. Didelės įstaigos yra pertvarkomos į bendruomeninius vaikų globos namus. Gyvenimas juose vyksta visai kaip šeimoje: vaikai turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, vaikai eina į mokyklą, lanko būrelius, popamokinę veiklą. Visos paslaugos vaikams teikiamos ten, kaip ir kitiems vaikams, kurie neturi globos namų patirties. Kitaip tariant, tai mažas pasaulėlis, kuriame vaikams tenka daugiau individualaus dėmesio iš darbuotojų ir kur galima bendrauti su mažiau vaikų, bet kokybiškiau. Lankantis tokiuose bendruomeniniuose namuose vaikai sako: „Anksčiau aš gyvenau globnamyje ir negalėjau atsivesti savo draugų, dabar aš gyvenu namuose ir su draugais galiu išgerti arbatos su pyragu mūsų virtuvėlėje ir jaukiai paplepėti“.
Iššūkiai ir sprendimai: grupinio gyvenimo namų vaikams su autizmo spektro sutrikimais projektas
Vilijampolės socialinės globos namai yra biudžetinė įstaiga, kurioje ilgalaikė socialinė globa teikiama suaugusiems asmenims su proto ar psichikos negalia ir vaikams su proto ar psichikos negalia, likusiems be tėvų globos. Savo kelią pertvarkos link pradėjome dar 2016 metais, buvo daug klausimų, įtampos, neaiškumo, ekspertų pagalba atliktas įstaigos darbuotojų motyvacijos teikti paslaugas bendruomenėje vertinimas, gyventojų poreikių vertinimas ir parengtas įstaigos pertvarkos planas. Per visą tą laiką analizavome, diskutavome ir ieškojome sprendimų, kurie geriausiai atitiktų paslaugų gavėjų poreikius.
Šiame straipsnyje pristatysiu grupinio gyvenimo namų vaikams su autizmo spektro sutrikimais projektą, nes būtent šio namo steigime susidūrėme su didžiausiais iššūkiais ir baimėmis.
1 etapas: darbuotojų pasirengimas darbui bendruomenėje
Vienas iš pradinių pertvarkos etapų - darbuotojų pasirengimas dirbti kitomis sąlygomis, nei jie buvo pratę iki šiol. Vykstant pokyčių procesams nesugebantys veikti darbuotojai turi būti tikslingai ugdomi vykdyti naujus uždavinius. Prasidėjus pertvarkos procesui įstaigoje buvo daug nežinios, nerimo, darbuotojai nebuvo pasirengę pokyčiams, nerodė entuziazmo ir motyvacijos dirbti grupinio gyvenimo namuose. Todėl suformavus komandą (2 socialiniai darbuotojai, 6 socialinio darbuotojo padėjėjai), kuri galėtų dirbti bendruomenėje, pirmiausia su jais buvo kalbama apie pokyčius, kurie laukia pereinant prie bendruomenėje teikiamų paslaugų. Mokymų metu aptartas emocinis darbuotojų pasirengimas autonomiškam bendruomeninių paslaugų teikimui, pasirengimas teikti kasdienes paslaugas grupinio gyvenimo namuose, kompetencijos veikti neapibrėžtoje aplinkoje ir krizių metu, kompetencijos dirbti su kaimynystės bendruomene, komandinio darbo kompetencijos ir gebėjimas telkti savo komandą. Mokymų metu aptartos pasirengimo sritys, darbuotojų motyvacija, nerimas ir darbuotojams aktualūs klausimai. Paaiškėjo, kad darbuotojams didžiausią nerimą kelia, kaip individualiame name, atskirai nuo įstaigos, reikės gyventi ir dirbti su 5 vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą - ir čia buvo didžiausias iššūkis, kurį turėjome įveikti. Svarbu paminėti, kad globos namuose šie 5 vaikai gyveno skirtingose grupėse, su skirtingų negalių vaikais, todėl organizuoti kryptingą pagalbą jiems buvo pakankamai sudėtinga, trūko pasirengimo, žinių ir įgūdžių. Esminis pertvarkos akcentas - tai ne tik gyvenamosios (fizinės) vietos pakeitimas, bet ir paslaugų turinio pokytis, orientuotas į vaiko poreikių atliepimą, nuoseklų įgūdžių ugdymą, ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime.
2 etapas: darbuotojų rengimas dirbti su vaikais turinčiais autizmo spektro sutrikimus
Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Lietuvoje vis daugiau kalbama apie pagalbą, taikomus darbo metodus dirbant su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų (ASS) ir specialistų poreikį. Kuomet pradėjome galvoti, kad būtina steigti atskirus grupinio gyvenimo namus vaikams su ASS, Lietuvoje mokytis neturėjome iš ko - tai pirmas, analogų Lietuvoje neturintis projektas, todėl praktikų teko ieškoti užsienyje. Kaip jau minėjau, pertvarkoje nuolat pabrėžiama ir akcentuojama, kad persikėlimas į bendruomenę neturi būti vien tik fizinės vietos pakeitimas, iš esmės turi keistis paslaugų turinys.
Pirmuosius mokymus pradėjome su VšĮ „Abos centras“ taikomosios elgesio terapijos specialistė Egle Kairelyte - Sauliūniene. Intensyviuose 5 dienų mokymuose darbuotojai analizavo autizmo ypatumus, aplinkos pritaikymo galimybes, bendravimo su vaikais, turinčiais ASS ypatumus, probleminio elgesio priežastis ir keitimo metodus (ABA terapija), mokėsi alternatyvios komunikacijos (PECS) būdų. Darbuotojai turėjo galimybę diskutuoti, klausti ir aptarti realius atvejus. Pokyčiams rengiama komanda dar prieš išsikeliant į atskirą namą pradėjo kartu dirbti, tam, kad susipažintų su vaikais, jų poreikiais, elgesio ypatumais, užmegztų ryšį su vaikais.
Bendradarbiaujant su VšĮ „ISADD[1] Lietuva“ pasikvietėme tarptautiniu mastu pripažintą autizmo sutrikimų specialistę iš Australijos - Jurą Tender. Jura Tender daugiau kaip prieš 30 metų dalyvavo įgyvendinant globos namų pertvarką Australijoje, todėl turi vertingos patirties ir įžvalgų, pereinant nuo globos institucijoje, prie paslaugų teikimo ir gyvenimo bendruomenėje. Su Jura Tender bendradarbiauti pradėjome dar prieš jai atvykstant į Lietuvą - ji teikė rekomendacijas dėl gyvenamosios aplinkos pritaikymo, klausimynų pagalba rinko duomenis apie vaikų elgesio ypatumus, savybes, turimus įgūdžius. Jura Tender su mūsų darbuotojais ir vaikais praleido 3 savaites. Per tą laiką konsultavo darbuotojus, atliko vaikų vertinimus, padėjo paruošti priemones informacijos rinkimui ir analizei, mokė alternatyvios komunikacijos būdų, elgesio keitimo.
Pirmi rezultatai ir ateities perspektyvos
Reikia pripažinti, kad pradžia nebuvo lengva, tačiau dabar jau turime pirmuosius rezultatus, kuriais galime džiaugtis, nors teko patirti ir klaidų bei nusivylimo. Ne visiems vaikams pavyko adaptuotis naujame name. Progresas užsiėmimų ir įgūdžių srityje: vaikai name naudoja paveikslėlius bendraujant prie stalo, prašant maisto, visi nori bendrauti ir ką nors veikti kartu su darbuotojais (nors kai kurių dėmesys ir trumpas). Vienas iš vaikų padaręs didelę pažangą atpažindamas paveikslėlius (reprezentacinis mąstymas). Namo atmosfera: namas atrodo daugiau šeimyniškas, kieme žaidimo priemones naudoja visi.
Darbuotojų pasisakymas (klausimyno ir diskusijų santrauka)
Dauguma namo darbuotojų bijojo, kad naujovės sukels elgesio problemas, ir patys abejojo dėl naujovių, bet buvo optimistiški - tikėjo, kad vaikai sugebės elgtis geriau, daugiau pasiekti. Dauguma buvo nustebinti mažiausio vaiko progresu. Net ir „sunkiausias“ vaikas prisitaikė prie naujų taisyklių. Visi vaikai prisitaikė prie naujos aplinkos. Darbuotojai įvardina ir atpažįsta, kad įgiję žinių ir įgūdžių pradėjo elgtis kitaip: ramiau reaguoti į elgesį, ramesniu balsu ir gestais, skyrė dėmesį ugdymui, ne slaugymui, sumažino nereikalingą pagalbą vaikui, kas padėjo vaikams įgyti daugiau savarankiškumo. Darbuotojai pastebėjo, kad vaikai geba išmokti. Darbuotojai įvardina, kad kolektyvo nuotaika sukūrė pozityvią atmosferą bei naminę aplinką. Viena darbuotoja pripažino, kad jai dabar malonu eiti į darbą iš ryto, nors anksčiau ji to vengė, nes jausmai buvo negatyvūs.
Kai pradėjome įgyvendinti grupinio gyvenimo namų vaikams su ASS idėją, net nesvajojome, kad vieną dieną šis projektas taps pavyzdžiu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Siekiant susipažinti su Lietuvoje vykstančiais pertvarkos procesais, name lankėsi Europos Komisijos atstovai, Latvijos vyriausybės delegacija. Svarbiausia, kad šiame name iš esmės pasikeitė paslaugų turinys, darbuotojų požiūris ir darbo metodika. Pradedame naują praktiką, o pirmieji rezultatai džiugina - vaikai ugdomi taikant tikslingą metodiką, aplinka jauki, primenanti namų aplinką ir pritaikyta individualiems vaikų poreikiams, darbuotojai paruošti darbui su ASS turinčiais vaikais. Visi nuėjome nelengvą kelią, vis dar ieškome, mokomės ir tikimės, kad mūsų patirtis bus naudinga ir kitiems, kad tokio tipo paslaugos atsirastų ir kituose Lietuvos miestuose.
Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena apie 1,7 tūkst. vaikų, iš kurių apie 1,2 tūkst. Iš viso Lietuvoje tėvų globos yra netekę apie 7 tūkst. vaikų: 66,7 proc. vaikų gyvena šeimose, 3,4 proc. pas budinčius globotojus, 4,9 proc. šeimynose ir 25 proc.
tags: #institucines #globos #pertvarka #pagalba #vaikams
