Gargždų garbės piliečiu išrinktas filosofas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Alvydas Jokubaitis yra asmenybė, kurios intelektualinis indėlis į Lietuvos mokslo ir visuomenės raidą yra neabejotinai reikšmingas.
Nors profesorius Jokubaitis jau seniai gyvena sostinėje, jo šaknys tvirtai įleistos Gargžduose. Čia užaugęs, jis išlaikė glaudžius ryšius su savo tėvais, Janina ir Albertu Jokubaičiais, kurie mielai dalijosi prisiminimais apie sūnų, jo vaikystę ir formavimąsi kaip dorą žmogų.
Vaikystės Atspindžiai ir Tėvų Vertybės
Janina ir Albertas Jokubaičiai, patyrę tremties metą, savo vienturčiui sūnui Alvydui visada stengėsi perduoti svarbiausias vertybes. Tėvai prisimena Alvydą kaip paklusnų ir dorą vaiką, kuris nuo mažens pasižymėjo dideliu smalsumu. Mama Janina įsitikinusi, kad sūnaus moksliniai gebėjimai yra įgimti.
„Vieni gali kalti ir kalti informaciją, vis tiek mokslininkais nebūna. Čia reikia su tokia dūšia į pasaulį ateiti“, - pasakojo Alvydo mama Janina, pabrėždama, kad Alvydas nuo pat mažens domėjosi viskuo, ypač mėgo žurnalą „Mokslas ir gyvenimas“ ir atidžiai sekdavo žinias.
Didžiausia dovana sūnui, pasak tėvų, visada būdavo knyga. Jie prisimena Alvydą kaip vaiką, kuriam svarbu buvo tiesa ir principingumas. Kartą, kai visa klasė pabėgo į kino teatrą pasižiūrėti filmo „Briliantinė ranka“, Alvydas liko pamokose ir į filmą nėjo, sakydamas, kad nebūsiąs išdaviku.
Tėvams svarbiausia, kad išaugino sąžiningą žmogų. Nors Alvydas mokytojams nebuvo „dovanėlė“, nes dažnai užduodavo klausimus, į kuriuos jau pats žinojo atsakymus, tačiau tai liudijo jo gilų mąstymą ir norą gilintis.
Nors Alvydas jau seniai gyvena Vilniuje, kur baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, dvejus metus atitarnavo kariuomenėje, o vėliau dirbdamas studijavo filosofiją, tėvai džiaugiasi, kad sūnus bent dalį vasaros praleidžia pas juos, nors retas sutinka jį Gargždų gatvėse, nes jis dažnai sėdi prie savo darbų.
Alvydas su žmona Nomeda, vaikų ligų gydytoja, susilaukė dviejų vaikų. Tėvai džiaugiasi, kad sūnui bus suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas, ir patvirtina, kad jis tikrai atvyks į šventę.
Profesoriaus Karjera ir Intelektualinis Palikimas
Alvydo Jokubaičio akademinė ir profesinė karjera yra įspūdinga. 1982 m. jis baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Vėliau, 1991 m., stažavosi Krokuvos Jogailaičių universitete (Lenkija). 1992 m. lapkričio 17 d. Vilniaus universiteto filosofijos istorijos ir logikos katedroje apgynė disertaciją „Filosofijos mokslas Vilniaus Stepono Batoro universitete 1919-1939 metais“, už kurią jam buvo suteiktas daktaro vardas.
Nuo 1991 iki 1996 m. Alvydas Jokubaitis dėstė Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, o nuo 1996 m. - Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI). 2002 m. TSPMI studentų išrinktas geriausiu instituto dėstytoju. Nuo 2003 m. jis eina profesoriaus pareigas ir vadovauja TSPMI Politikos teorijos katedrai.
Jo mokslinės veiklos sritis apima politikos ir moralės filosofiją, o moksliniai interesai sutelkti į politikos filosofiją ir teoriją. Jis dėsto tokius dalykus kaip šiuolaikinė politinė teorija, šiuolaikinė politikos samprata, politika ir moralė.
2005 m. A. Jokubaičio monografija „Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas“ buvo pripažinta geriausia moksline publikacija. 2007 m. spalio 5 d. įvyko jo habilitacijos procedūra.
Jo kaip dėstytojo ir mąstytojo vertę patvirtina ir tai, kad 2002 m. TSPMI studentų buvo išrinktas geriausiu instituto dėstytoju. Jis yra aktyvus moksliniame ir akademiniame gyvenime, yra mokslinio periodinio leidinio „Politologija“ redakcinės kolegijos narys, Vilniaus universiteto Senato akademinės etikos komisijos narys, VU TSPMI Tarybos narys.
2005 m. A. Jokubaičio monografija „Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas“ buvo apdovanota kaip geriausia mokslinė publikacija. 2007 m. spalio 5 d. profesorius sėkmingai apsigynė habilitaciją.
Viena iš svarbiausių jo publikacijų yra monografija „Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas“ (2005 m.), kuri buvo pripažinta geriausia moksline publikacija. Jis taip pat yra daugelio kitų knygų ir straipsnių autorius, nagrinėjantis sudėtingus politikos, moralės ir filosofijos klausimus.
Intelektualinis Indėlis ir Mąstymo Gilumas
Profesorius Alvydas Jokubaitis yra žinomas dėl savo gebėjimo sudėtingus filosofinius klausimus perteikti suprantamai ir originaliai. Jo kolega, žinoma istorikė Janina Valančiūtė, su kuria Alvydą sieja bendros šaknys ir studijų metai, apibūdina jį kaip kuklią, gilaus mąstymo asmenybę, kuri to niekada neafišuodavo.
„Su Alvydu vienija keletas dalykų. Pirmiausia bendros šaknys: jo tėtis yra iš Kvietinių kaip ir aš“, - sakė J. Valančiūtė, pridurdama, kad Alvydas išliko toks pat, koks buvo studijų metais: „Koks buvo, toks ir išliko iki šiol. Jo charakterio savybės nepasikeitė.“
Pasak J. Valančiūtės, profesorius turi unikalią filosofams nebūdingą savybę - sudėtingus dalykus pasakoti ir aiškinti labai paprastais, trumpais sakiniais, taikliai formuluodamas savo mintis ir taip patraukdamas auditoriją.
„Jei būtų mano valia, jau prieš penkerius metus jam būčiau davusi akademiko vardą. Jis to vertas, tokia nuomonė vyrauja ir akademiniuose sluoksniuose“, - teigė J. Valančiūtė.
Alvydas Jokubaitis yra liberalizmo politinės filosofijos kritikas. Jo nuomone, „liberalios demokratijos“ terminas slepia dviejų skirtingų politinių filosofijų konfliktą. Jis pabrėžia, kad politika nenurodo į kokį nors nekintamų politinių vertybių rinkinį, bet gali būti apibūdinamas kaip skirtingų sričių vertybių supolitinimo ir nupolitinimo veiksmas.
Profesorius analizuoja tris skirtingus politinio patyrimo konstravimo būdus - praktiką, teoriją, meną. Jo nuomone, tie patys politiniai reiškiniai atrodo skirtingai, kai į juos žvelgiame per praktikos, teorijos ir meno prizmę. Jis kritikuoja dabartinio politinio gyvenimo estetinimą ir suvokimą kaip spektaklį ar viešųjų ryšių specialistų rankomis kuriamas manipuliacijas.
Gargždų Miesto Garbės Piliečio Vardas
Suteikti Alvydui Jokubaičiui Gargždų miesto garbės piliečio vardą yra ne tik ženklas jo asmenybės ir pasiekimų įvertinimo, bet ir svarbus akcentas, pabrėžiantis jo ryšį su gimtuoju miestu.
Profesorius A. Jokubaitis pats išreiškė nuoširdžią padėką ir nustebimą dėl šios garbės: „Esu maloniai nustebintas ir jaučiuosi įpareigotas didelės man suteiktos garbės. Sužinojus apie Gargždų garbės piliečio nominaciją, pirmiausiai į galvą atėjo visiems žinomos maldos žodžiai „Viešpatie, nesu vertas…“. Visą laiką buvau skolingas Gargždams, bet dabar ši skola tapo milžiniška.“
Jis taip pat pabrėžia, kad Gargždai, kaip ir kiti pasaulio miestai, susiduria su techninės pažangos ir kartu su ja kylančiais dvasiniais iššūkiais, tokiais kaip didėjantis žmogaus gyvenimo beprasmybės suvokimas, autoritetų, tradicijos, auklėjimo ir religijos krizė. Profesorius ragina nebijoti spręsti svarbias, net filosofines temas, nes globalizacijos laikais net ir vietinės problemos yra neatsiejamos nuo platesnio pasaulio konteksto.
A. Jokubaitis siūlo Gargždų tapatybę statyti ant tvirtesnio pagrindo nei masinės kultūros siūlomi atributai, pavyzdžiui, cepelinai ar futbolas. Jo manymu, svarbiausia turėtų būti Bažnyčia, mokykla ir kultūra, kurios sudaro pamatą padoriai visuomenei kurti.
Prof. Alvydas Jokubaitis, būdamas vienas ryškiausių ir intelektualiai provokuojančių nūdienos Lietuvos mąstytojų, savo pavyzdžiu ir darbais prisideda prie Lietuvos intelektinio ir kultūrinio kraštovaizdžio formavimo.
tags: #alvydo #jokubaicio #vaikai
