Vaikų širdies ligos - tai didelė ligų grupė, kurią sudaro įgimtos širdies ydos, uždegiminės širdies ligos, širdies ritmo ir laidumo sutrikimai, kardiomiopatijos.
Dažniausiai tai būna įgimti negalavimai - širdies vožtuvų, pertvarų defektai, širdies ritmo, laidumo sutrikimai. Kai kurios ligos pavojingos, kitos priskiriamos ypatybėms ir ne visada jas reikia gydyti. Tačiau dažnai įgimtų širdies ydų priežastys lieka nežinomos.
Apie tai, kad vaikas gali sirgti širdies liga, galima įtarti iš tokių išorinių požymių kaip netikėti išblyškimo priepuoliai, odos mėlynavimas, alpimas ir sąmonės praradimas, skausmai krūtinėje. Tokie vaikai greitai pavargsta lipdami laiptais, sparčiai eidami.
Kritiškiausias periodas, kai išryškėja gyvybei grėsmingos ydos - pirmieji mėnesiai. Dalis širdies ligų nuo vaiko gimimo gali būti nepastebimos ir išryškėja vėliau, jam augant.
Įgimtos širdies ydos
Įgimtos širdies ydos (ĮŠY) apima širdies struktūrų ir stambiųjų kraujagyslių defektus, kurie išsivysto dar prieš gimstant. Šie sutrikimai gali būti labai įvairūs, pradedant nedideliais defektais, kurie gali būti stebimi ir koreguojami, jei atsiranda tam indikacijų, dinamikoje ir baigiant labai rimtais sutrikimais, reikalaujančiais medicininių intervencijų.
Kai kurios įgimtos širdies ydos siejamos su chromosomų patologija arba vieno geno mutacija. Veiksniai sukeliantys šias mutacijas, vadinami mutagenais. Jie skirstomi į fizinius, cheminius ir biologinius. Tiesioginį apsigimimą sukeliantį (teratogeninį) poveikį ypač turi alkoholis.
Apsigimsta 6 - 8% naujagimių. Išsivysčiusiose šalyse sergančiųjų įgimtos širdies ydomis yra daugiau negu įgytomis (reumatinėmis).
Dažniausios įgimtos širdies ydos ir jų dažnis:
- Skilvelių pertvaros defektas - 30,5%
- Prieširdžių pertvaros defektas - 9,8%
- Atviras arterinis (Botalo) latakas - 9,7%
- Plaučių arterijos angos susiaurėjimas - 6,9%
- Aortos lanko susiaurėjimas (koarktacija) - 6,8%
- Aortos angos susiaurėjimas - 6,1%
- Falo tetrada - 5,8 %
- Stambiųjų kraujagyslių transpozicija - 4,2%
- Išlikęs arterinis kamienas - 2,2%
- Triburio vožtuvo neišsivystymas - 1,3%
- Kitos - 16,5%
- Iš viso - 100,0 %
Priklausomai nuo įgimtos širdies ydos rūšies ir sunkumo, simptomai gali pasireikšti netrukus po gimimo, vaikystėje ar net vėliau, jau suaugus. Ankstyva širdies ydų diagnozė vaikams yra svarbi tam, kad būtų galima kuo greičiau pradėti gydymą ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.
Įgimtos širdies ydos gydymas gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo, taip pat nuo vaiko bendros sveikatos būklės. Nors ankstyva įgimtos širdies ydos (ĮŠY) diagnozė gali kelti nerimą vaiko tėvams, svarbu paminėti, kad dauguma šių ligų šiandien gali būti veiksmingai gydomos.
Atviras arterinis latakas (AAL)
Tai širdies yda, kai naujagimiui išlieka atvira funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos, apeinant mažąjį kraujo apytakos ratą (vaisius gimdoje „nekvėpuoja“ plaučiais: visą deguonį su krauju teikia motinos kraujas). Po gimimo latakas turi susitraukti, o per kelias savaites - visiškai užakti.
Atviras arterinis latakas yra įgimtas. Dažnai būna neišnešiotiems kūdikiams bei tiems, kurių motina nėštumo metu sirgo raudonuke.
Visa ydos eiga ir simptomatika priklauso nuo defekto dydžio. Jei defektas mažas, gali nebūti jokių simptomų. Jei vidutinio dydžio - ligos simptomų atsiranda po dvidešimtųjų gyvenimo metų. Jaučiamas greitas nuovargis, dusulys, dažnesnis širdies plakimas (nuo pavienių permušimų iki prieširdžių virpėjimo), dažnos kvėpavimo takų ligos (dažni peršalimai), menka kūno sandara, išblykšta oda. Ligoniui dažnai šąla rankos, šiltame vandenyje mėlynuoja nagai, sutrumpėja kairė ranka.
Aortoje yra daug didesnis spaudimas nei plaučių arterijoje, kuria į plaučius teka kraujas. Esant atvirai aortos ir plaučių arterijos jungčiai, dalis arterinio kraujo iš aortos nuolat patenka į plaučių arteriją, kur maišosi su veniniu. Daugiau kraujo priteka į plaučius, didėja spaudimas plaučių arterijoje, vystosi negrįžtami pokyčiai plaučių kraujagyslėse (plautinė hipertenzija). Daugiau kraujo priteka ir į kairįjį prieširdį bei skilvelį, išsiplečia šios širdies dalys. Ilgainiui išsivysto širdies nepakankamumas.
75 proc. prieš laiką gimusių naujagimių AAL užanka savaime. Po trečiojo gyvenimo dešimtmečio užanka retai. Jei operuojama laiku, gyvenimo trukmė normali. Operacinis. Operacija turi būti atliekama visiems be išlygų, kol nėra negrįžtamų pakitimų plaučių kraujagyslėse. Tinkamiausias amžius - vieneri metai. Jei nėra sunkios plautinės hipertenzijos, galima operuoti ir suaugusiuosius. Operacijos metu AAL perrišamas ir perpjaunamas. Rizika vaikams labai maža. Ilgą, siaurą AAL pavyksta uždaryti kateterizacijos metodu (skylutė užlopoma specialu vamzdeliu, įvestu į širdį per šlaunies arteriją). Suaugusiesiems dėl audinių trapumo toks AAL uždarymas pavojingas. Kai AAL mažas, pacientui netaikomi jokie apribojimai. Priemonių ydai išvengti nėra.
Skilvelių pertvaros defektas (SPD)
Tai skylutė tarpskilvelinėje pertvaroje, tarp kairiojo ir dešiniojo širdies skilvelių. Ši yda lemia greitą širdies nepakankamumo išsivystymą. įgimtas kūdikio vystymosi sutrikimas. Visa ydos eiga ir simptomatika priklauso nuo skylutės dydžio. Atsiranda greitas nuovargis, dusulys, dažnesni širdies plakimai (nuo pavienių permušimų iki prieširdžių virpėjimo), dažnos kvėpavimo takų ligos (dažni peršalimai), menka kūno sandara, išblykšta oda. 30-50 proc. ligonių nedidelė skylutė užsidaro pirmaisiais gyvenimo metais. Jei defektas didelis, širdies nepakankamumas gali atsirasti jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Neoperuojant vystosi kitos komplikacijos, galima ankstyva mirtis. Gydymas tik operacinis. Tinkamiausias operacijai amžius - 3-5 metai. Jei yda yra didelė, turi būti išoperuota pirmaisiais gyvenimo metais. Galimas kateterinis ydos gydymas. Jei yda ilgai negydoma, yra atsiradusių ryškių negrįžtamų pakitimai plaučių kraujagyslėse, nebeoperuojama. Priemonių, ydai išvengti, nėra.
Prieširdžių pertvaros defektas (PPD)
Tai dažniausia įgimta širdies yda. PPD - tai tarpprieširdinėje pertvaroje esanti skylutė, per kurią kraujas patenka iš kairiojo prieširdio į dešinįjį prieširdį. Gimdami mes visi turime skylutę tarp kairiojo ir dešiniojo prieširdio, vadinamą ovaline anga - tai vaisiaus kraujotakos ypatybė. Per pirmas dienas ji užsidaro.
Ligos priežastys: 90 proc. - nustatyti priežasties nepavyksta, 8 proc. ydos susidarymo lemia genetinė patologija, 2 proc. įtakoja aplinkos veiksniai.
Visa ydos eiga ir simptomatika priklauso nuo skylutės dydžio. Iki 30 metų šis defektas niekuo nepasireiškia, vėliau būklė pradeda blogėti. Atsiranda greitas nuovargis, dusulys, dažnesni širdies plakimai (nuo pavienių permušimų iki prieširdžių virpėjimo), dažnos kvėpavimo takų ligos (dažni peršalimai), menka kūno sandara, išblykšta oda.
Per pertvaros defektą, dėl didesnio spaudimo, kairiajame prieširdyje dalis arterinio kraujo patenka į dešinįjį prieširdį ir maišosi su veniniu. Didėja kraujo tūris, kurį turi pervaryti dešinysis prieširdis, daugiau kraujo patenka ir į dešinįjį skilvelį ir į plaučius. Šios širdies ertmės plečiasi, intensyvėja kraujotaka plaučiuose. Ilgainiui didėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, kuriose atsiranda negrįžtamų procesų, pasunkėja dešiniojo skilvelio darbas: „nepratęs” prie didelių spaudimų jis ima plėstis, išsiplečia ir dešinysis prieširdis, blogiau užsidaro triburis vožtuvas (skiriantis dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio). Dalis kraujo sugrįžta į venas, atsiranda kraujo sąstovis jose, skysčių susilaikymas ir tinimai. Susilyginus spaudimams tarp prieširdžių bei pradėjus didėti spaudimui dešiniajame prieširdyje, gali atsirasti veninio kraujo nuosrūva iš dešiniojo prieširdio į kairįjį prieširdį.
4-39 proc. ligonių PPD gali susitvarkyti savaime, dažniausiai tai įvyksta iki 3 metų. Negydant, būklė blogėja. Vidutinė gyvenimo trukmė - trys-keturi dešimtmečiai, bet yra žmonių, sulaukiančių gilios senatvės. Laiku atlikus operaciją, garantuojama normali gyvenimo trukmė. Gydymas priklauso nuo skylutės dydžio: kai skylutė nedidelė, nėra simptomų, - gydyti nereikia. Nerekomenduojama profesionaliai sportuoti, ypač nardyti. Kardiologas ligonį pažiūri kas 2-3 metai. Kai skylė didelė, turi būti atliekama operacija (defektas užlopomas). Geriausia operuoti 2-4 metų vaikus. Kai kada atliekamas kateterinis defekto užlopymas, (skylutė užlopoma specialu vamzdeliu, įvestu į širdį per šlaunies arteriją).
Kardiomiopatijos
Kardiomiopatija yra bendras terminas, apibūdinantis širdies raumens ligas. Ankstyva kardiomiopatijos diagnostika yra labai svarbi, kad būtų galima išvengti galimų ligos komplikacijų.
Dilatacinė kardiomopatija yra viena dažniausiai pasitaikančių kardiomopatijos formų, kurioje širdies prieširdiai bei skilveliai plečiasi ir tampa silpnesni. ~50 proc. atvejų dilatacinė kardiomiopatija yra idiopatinė (sukelta neaiškios priežasties), iš žinomų priežasčių jos atsiradimą lemia miokarditas, neuroraumeninės ligos, genetinė predispozicija, rečiau - infekcijos, endokrininės-metabolinės ligos ir kt.
Tuo tarpu hipertrofinės kardiomiopatijos metu stebima įvairaus tipo masyvus kairiojo skilvelio sienelių sustorėjimas. Tai - dažniausia staigios kardialinės mirties priežastis paaugliams ir jauniems suaugusiems, ypač tarp sportininkų.
Taip pat yra ir kitų, tačiau daug rečiau sutinkamų kardiomopatijos formų: restrikcinė kardiomiopatija, aritmogeninė dešiniojo skilvelio kardiomopatija ar nekompaktinė kardiomiopatija.
Pagrindiniai diagnostikos metodai apima išsamų nusiskundimų, anamnezės surinkimą, objektyvųjį tyrimą, EKG, širdies ultragarso tyrimą, kartais atliekamas rentgeno tyrimas, magnetinio rezonanso (MRT) tyrimas, kiti tyrimai - pagal indikacijas ir poreikį.
Magnetinio rezonanso (MRT) tyrimas gali būti naudojamas detaliam širdies struktūros ir funkcijos įvertinimui, ypač tais atvejais, kai širdies ultragarso tyrimas nesuteikia pakankamai informacijos.
Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai
Gydytoja akcentuoja, kad širdies ritmo sutrikimai pasireiškia visų amžiaus grupių vaikams, o tarp jų ir 1-5 proc. kūdikių per pirmąjį jų gyvenimo mėnesį, tačiau to priežastys ne visada žinomos.
Kartais aritmija gali būti sukeliama organizmo atsako į patiriamą fizinį krūvį, padidėjusio nerimo, apsinuodijimo medikamentais ar vartojamų psichoaktyvių medžiagų, pavyzdžiui, alkoholio, tabako ar narkotikų. Kitais atvejais širdies ritmo sutrikimų priežastis gali būti atsiradęs karščiavimas, infekcinis susirgimas, atlikta širdies operacija ar dėl per mažo vandens suvartojimo ir padidėjusio prakaitavimo sutrikusi elektrolitų - kalcio, magnio, chloro, fosforo, kalio ir natrio jonų - pusiausvyra organizme.
„Aritmiją gali sukelti paveldėjimas, persirgtos ligos, chirurginės širdies ydų korekcijos ar kiti išoriniai veiksniai. Širdies ritmo sutrikimas gali išsivystyti dėl įgimtų struktūrinių širdies raumens ar laidžiosios sistemos pakitimų bei tokių sindromų kaip WPW, QT sindromas, brugada, polimorfinė katecholaminerginė supraventrikulinė tachikardija ar ankstyvas repoliarizacijos sutrikimas. Paveldėti širdies ritmo sutrikimai dažniausiai pasireiškia mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams arba dėl brendimo metu vykstančių hormoninių pokyčių išryškėja paauglystėje“, - sako vaikų kardiologė.
L. Kilaitės teigimu, svarbu pažymėti, kad aritmiją gali sukelti ir COVID-19 infekcija, dalis pacientų simptomus jaučia iš karto ar praėjus kelioms savaitėms po persirgimo. Kita pavojinga būklė dažniausiai pasireiškia per mėnesį po persirgimo, tai - daugiasisteminis uždegiminis sindromas (DUS), kuris dažnai pažeidžia ir širdį, sukelia per dažną jos plakimą ar permušimus. Tikimybė, kad persirgus pasireikš šis uždegiminis sindromas, yra vienoda tiek sveikiems, tiek širdies problemų turintiems vaikams.
Apie aritmiją išduoda simptomai
Dažniausiai aritmija pasireiškia staiga atsiradusiu silpnumu, juntamais širdies permušimais, blyškumu ir skausmu krūtinės plote ar alpimu.
„Apie kūdikiams atsiradusius širdies ritmo sutrikimus dažniausiai galima spręsti iš pasikeitusios jų veido odos spalvos, pasunkėjusio kvėpavimo, atpylinėjimo ir padidėjusio vangumo, pavyzdžiui, kai trūksta jėgų žįsti. Be to, vaikai iki 3 metų amžiaus gali greičiau pavargti ir tapti ne tokie smalsūs, ypač bendraudami su bendraamžiais“, - teigia L. Kilaitė.
Mokyklinio amžiaus vaikų (iki 18 metų) tėvams reiktų sunerimti, jeigu jų atžalos pradeda alpti, dusti, prakaituoja daugiau nei įprastai, skundžiasi dažnu širdies plakimu ramybės būsenoje ar po fizinio krūvio, kuris anksčiau buvo įprastas, ima skųstis galvos svaigimu.
„Jeigu pastebėjote, kad jūsų vaikui pasireiškė aritmijai būdingi simptomai ar jums kelia nerimą jo būklė - nedelskite ir kreipkitės į vaikų kardiologą. Jis atliks elektrokardiogramą ir širdies echoskopiją, o prireikus paskirs papildomus tyrimus - visa tai leis nuodugniai įvertinti vaiko sveikatos būklę ir nustatyti tikslią diagnozę“, - pataria L. Kilaitė.
Diagnostika ir gydymas
Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu*, patikra išnešiotiems naujagimiams dėl kritinių įgimtų širdies ydų prasideda jau antrąją naujagimio gyvenimo parą (ar prieš išrašant pacientą į namus), kai neinvaziniu metodu (fotometrinis metodas ir pulsoksimetrija) išmatuojamas kraujyje esantis deguonies kiekis (SpO2) ir širdies susitraukimų dažnis. Šis tyrimo metodas svarbus, nes padeda diagnozuoti širdies ydą, kai dar nespėjo pasireikšti klinikiniai jos simptomai.
Naujagimiams, kuriems įtariama ir/ar diagnozuojama širdies yda, svarbu ne tik matuoti SpO2, bet ir auskultuoti širdį (dėl ūžesio), vertinti šlauninės arterijos pulsus, matuoti arterinį kraujo spaudimą visose galūnėse, nukreipti gyd. vaikų kardiologo konsultacijai, širdies echoskopijos atlikimui bei atlikti kitus svarbius tyrimus. Jei kritinės širdies ydos naujagimystės metu neįtariamos, pacientą turi stebėti šeimos gydytojas ir, esant reikalui, nukreipti laiku specialiajam ištyrimui pas gyd.
6-7 metų vaikams šeimos gydytojas privalo atlikti ir įvertinti elektrokardiogramą (EKG)**. Elektrokardiografija - tai neinvazinis ir neskausmingas tyrimas bei vienas dažniausiai naudojamų tyrimo metodų gydytojo kardiologo darbe. Tyrimo metu registruojami širdies bioelektriniai potencialai - užrašoma elektrokardiograma (EKG). Elektrokardiograma (EKG) suteikia nemažai informacijos apie mūsų širdies darbą: parodo širdies susitraukimų dažnį, leidžia diagnozuoti širdies ritmo, laidumo sutrikimus, koronarinę ligą, kai kurias kitas patologijas. Tačiau nereiktų pamiršti, kad nepatologinė elektrokardiograma (EKG) dar nereiškia, kad nėra širdies ydos, nes ne visos širdies ydos (ypač pradinėse jų stadijose) stebimos EKG.
Vis dėlto, yra ir kitų priežasčių, kodėl pasirenkamas EKG tyrimas: pacientai gali skųstis krūtinės skausmu, dusuliu, juntamu nereguliariu širdies darbu, silpnumu, prastai toleruoti fizinį krūvį. Elektrokardiograma (EKG) taip pat registruojama, jei buvusi sinkopė (alpimas) anamnezėje.
Kuo anksčiau diagnozuojamas širdies ritmo ir laidumo sutrikimas, tuo anksčiau gali būti pasirenkama tolimesnė paciento stebėjimo ir/ar gydymo taktika. Ritmo ir laidumo sutrikimai gali būti gydomi medikamentinėmis priemonėmis, tačiau kartais pasitelkiami ir kiti gydymo metodai, tokie kaip chirurginė intervencija. Pradedant gydymą kuo anksčiau, sumažėja komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, ankstyvoji kardialinė mirtis ar kitos, rizika.
Paciento priežiūros, gydymo grandyje vyksta komandinis šeimos gydytojo, gydytojo vaikų kardiologo, slaugytojo, kartais - gydytojo kardiochirurgo bei kitų medikų darbas.
Kai įtariama širdies liga, pacientui ir jo tėvams ar globėjams iškyla daug klausimų, todėl aiškiai suprantamos informacijos pateikimas yra labai svarbus. Taip pat svarbu paaiškinti ir galimas širdies ligų atsiradimo priežastis, kurios gali būti genetinės, įgytos, įgimtos, kartais - net ir idiopatinės (neaiškios etiologijos).
Vaikų širdies ūžesiai
Dažnai mažiesiems pacientams diagnozuojami širdies ūžesiai. Jie skirstomi į dvi klases: funkcinius ir organinius. Ūžesiai gali būti girdimi iki 90 proc. vaikų įvairiais amžiaus tarpsniais.
- Sveikoje širdyje ūžesiai girdimi dėl pakitusio kraujo klampumo, pagreitėjusio širdies ritmo.
- Nesveikoje širdyje ūžesiai girdimi dėl širdies struktūrinių defektų.
Geriausiai širdies ūžesius gali įvertinti specialistas - vaikų kardiologas. Paklausęs vaiko širdį stetoskopu (fonendoskopu), gydytojas kardiologas sprendžia, ar ūžesys patologinis, t. y. organinis, ar funkcinis − gerybinis.
EKG rodo širdies elektrinį aktyvumą ir tik netiesiogiai − širdies struktūrą ir funkciją. EKG gali padėti diagnozuoti: prieširdžių ir skilvelių hipertrofiją, aritmijas, vaistų poveikį širdiai, elektrolitų, ypač kalio, apykaitos sutrikimus.
Širdies tyrimą ultragarsu atlieka vaikų kardiologas. Šis tyrimas įgalina įvertinti širdies struktūrą bei kraujotaką širdyje ir stambiose kraujagyslėse. Tai neskausmingas, neinvazinis (atliekamas krūtinės ląstos išorėje) tyrimo metodas: prie krūtinės ląstos pridedamas daviklis siunčia ultragarso signalus link širdies struktūrų, o šių signalų atspindys suteikia informaciją apie širdies struktūrą.
Pasirenkami gydymo metodai priklauso nuo tyrimais nustatytų aplinkybių, pvz., įsitikinus, kad ūžesiai funkcinės kilmės, gydymo nereikės, o nustačius, kad ūžesiai organinės kilmės, t. y. dėl struktūrinių širdies pokyčių, galimas, o kai kuriais atvejais − ir būtinas širdies ydų chirurginis gydymas. Atsisakius širdies ydų chirurginio gydymo, galima sulaukti skaudžių padarinių - staigios mirties, lėtinio širdies nepakankamumo, neįgalumo, sunkių širdies ritmo ir laidumo sutrikimų.
Gydymo metu gali būti naudojami medikamentai, kurie padeda reguliuoti širdies ritmą, mažina kraujo spaudimą, pagerina kraujo tekėjimą ar stiprina širdies raumenis.
Tėvų linija: visiems tėvams kartais reikia pasitarti
Prevencija ir sveika gyvensena
Anot L. Kilaitės, nors nėra stebuklingos vienos formulės, leidžiančios išvengti vaikams diagnozuojamų aritmijų, tačiau laikantis bendrųjų principų jų pasireiškimo rizika gali sumažėti.
„Svarbu užtikrinti tai, kad jūsų vaikas per dieną gautų lengvą ar vidutinį dinaminį fizinį krūvį - vaikščiotų spartesniu tempu, plaukiotų, bėgiotų ar važinėtų dviračiu. Taip pat reikia sudaryti tinkamą darbo ir poilsio režimą arba leisti tai padaryti pačiam ir pasirūpinti, kad prie ekranų per dieną jis praleistų tik ribotą laiką: 2-5 metų vaikų suminis ekranų laikas neturėtų viršyti 2 valandų, o mokyklinio amžiaus - 3-4 valandų. Be to, tėvai turėtų kalbėtis su vaikais apie rūkymo, psichoaktyvių medžiagų žalą jų organizmui ir padėti jiems suprasti, kokią naudą sukuria sveika gyvensena bei sąmoningai ją pasirinkti“, - sako vaikų kardiologė L. Kilaitė.
Gydytoja priduria, kad labai svarbu paminėti profesionaliai sportuojančius vaikus ir paauglius, nes jie dėl nuolat patiriamo intensyvaus fizinio krūvio turi būti prižiūrimi pagal specialią programą, kurioje labai svarbią vietą užima širdies ligų profilaktika.
