Ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius yra ypatingas laikotarpis vaiko gyvenime, kuomet jis sparčiai auga, vystosi ir įgyja pagrindinius gebėjimus, kurie turės įtakos visam jo tolesniam gyvenimui.
Kūrybiškumo lavinimas
Vaikystėje vaizduotė neturi ribų, ir meninis ugdymas yra puiki priemonė ją lavinti. Meninis ugdymas suteikia vaikams galimybę išreikšti save per įvairias meno formas: piešimą, tapybą, muziką, judesį, teatrą. Kūrybinės veiklos metu vaikai mokosi mąstyti laisvai, originaliai ir ieškoti naujų sprendimų.
Emocinis intelektas
Per meninę veiklą vaikai gali lengviau išreikšti savo jausmus ir emocijas. Muzika, teatras, judesys ar dailė leidžia vaikui atsiverti ir pasidalinti tuo, ką jis jaučia. Tai padeda ugdyti emocinį intelektą - gebėjimą atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas.
Socialiniai įgūdžiai
Meninė veikla dažnai vyksta grupėse, kuriose vaikai mokosi bendradarbiauti, dalintis ir dirbti kartu. Tai ugdo socialinius įgūdžius, kurie yra būtini bendraujant su bendraamžiais ir suaugusiais. Vaikai mokosi klausytis kitų, gerbti jų nuomonę, kartu kurti bendrą kūrinį, kartu siekti bendrų tikslų.
Kognityvinis vystymasis
Meninis ugdymas taip pat prisideda prie kognityvinio vystymosi. Per menines veiklas vaikai lavina savo dėmesio koncentraciją, atmintį ir problemų sprendimo gebėjimus. Muzikos klausymas ir grojimas muzikos instrumentais gerina klausos suvokimą, atmintį, dėmesio koncentraciją ir loginį mąstymą.
Kultūrinis suvokimas
Meninis ugdymas leidžia vaikams susipažinti su įvairiomis kultūromis ir jų meninėmis tradicijomis. Tai padeda ugdyti jų kultūrinį suvokimą, toleranciją ir pagarbą kitoms kultūroms.
Pasitikėjimo savimi stiprinimas
Kai vaikai mato savo kūrinius ir patiria teigiamą atsiliepimą apie savo darbą, tai stiprina jų pasitikėjimą savimi.
Pasiruošimas mokyklai
Meninis ugdymas taip pat padeda vaikams pasiruošti mokyklai. Kaip jau ir buvo minėta, kūrybinės veiklos skatina smulkiosios motorikos gebėjimų lavinimą, kas yra būtini gebėjimai pradedant mokytis rašyti.
Meninis ugdymas svarbus, tad kokia problema? | Laura Mack | TEDxSalem
Meninis ugdymas yra esminė vaikų ugdymo dalis, kuri padeda lavinti jų kūrybiškumą, emocinį intelektą, socialinius įgūdžius, kognityvinį vystymąsi, kultūrinį suvokimą ir pasitikėjimą savimi. Ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius yra laikotarpis, kuomet vaikai yra ypač imlūs ir atviri naujoms patirtims. Todėl svarbu, kad meninis ugdymas būtų integruotas į jų kasdienę veiklą, padedant jiems augti ir vystytis visapusiškai.
Sparčiai keičiantis visuomenei bei technologijoms kinta ir požiūris į vaiką, jo ugdymąsi ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šiandien vaikai, jų poreikiai ir patirtis yra kitokie. Šeimų lūkesčiai ikimokykliniam vaiko ugdymui taip pat nevienodi. Vieniems aktualu tėvams, kad vaikas būtų kokybiškai ugdomas, kad būtų plėtojami jo gabumai ir talentai.
Vaiko muzikinė aplinka- tai pasaulis su kuriuo vaikas susiduria darželyje (muzikos salėje, grupėje, įstaigos renginiuose, namuose, o taip pat ir visuomenėje). Muzikinė veikla apibūdinama kaip būdas padėti vaikui išreikšti savo jausmus, išlaisvina užslopintas emocijas, patyrimus aktyvioje kūrybinėje veikloje, skatina asmenybės augimą, lavina kalbą. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad muzika lavina vaikų girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina mažylių kūrybiškumą.
Kartais pasigirsta nuomonė, kad neturintiems talento neverta net pradėti muzikuoti. Bet pradėti muzikuoti visada verta. Darželyje vaikai įgauna: muzikinių estetinių žinių, įgyja tam tikrų muzikinių įgūdžių, susipažįsta su kai kuriais muzikos žanrais. Muzikos pamokėlėse vaikai mokosi: suvokti muziką, dainuoti, eiti rateliu, šokti, groti vaikiškais muzikos instrumentais, bando kurti muziką, improvizuoti. Įstaigoje organizuojamos: vaikų šventės, pramogos, vakaronės, individualus darbas su gabiais muzikai vaikais. Lavinami muzikiniai gabumai, dalyvaujama įvairiuose konkursuose, festivaliuose.
Šiuo sudėtingu laikotarpiu gyvename didelėje įtampoje bei nežinomybėje. Per trumpą laiką teko išmokti daug naujų dalykų: išanalizuoti kaip veikia internetinės platformos; „ZOOM“, „Messenger“, „Padlet“. Būtent šios programos tapo pirmąja pagalba organizuojant nuotolinį mokymą. Siekiant, kad vaiko diena namuose būtų įdomesnė, spalvingesnė, įsimintinesnė, kad mažųjų žinios gilėtų, akiratis plėstųsi, kad išsiskyrimas su darželiu nebūtų labai ilgesingas. Ugdymo veiklos savaitės plano užduotys realiai primena vaikui apie darželio rutiną ir emocinį pasiruošimą grįžti. Paskelbus karantiną dėl koronosviruso ir sustabdžius ugdymo procesą sukurtos nuotolines muzikos pamokėles youtube.com. Idėja atkurti realias pagal savaitinė temą. Parengti 15-20 min. tematiniai video vaikams su tam tikromis užduotėlėmis, dainelėmis, mankštelėmis balso ir judesių lavinimui atitinkančiomis vaikų amžių. Nuotolinės pamokėlės skelbiamos El. dienyne musudarzelis.lt ir tinklapyje Youtube.com.
Gairėse parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Taip pat svarbus vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
Reflektyvaus ugdymo(si) principas numato, kad mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Svarbus ir šeimos ir mokyklos partnerystės principas, kuomet mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.
Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Realų ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį.
tags: #meninis #ugdymas #ikimokyklinis #ugdymas
