Po gimdymo moters organizme vyksta intensyvūs procesai, siekiant atkurti normalią savijautą ir sveikatą. Vienas iš tokių procesų yra gimdos išsivalymas, kurio metu iš jos teka išskyros, vadinamos lochijomis. Gimda valosi maždaug iki 6 savaičių po gimdymo.
Pirmosiomis 3-4 dienomis po gimdymo lochijos yra raudonos spalvos dėl jose esančio kraujo. Šiuo laikotarpiu gimda valosi intensyviausiai, todėl per parą gali būti pašalinama apie 150-300 ml išskyrų. Vėliau išskyros palaipsniui šviesėja, tampa rausvesnės. Maždaug nuo trečiosios savaitės lochijų kiekis sumažėja, lieka lengvas kraujavimas ar patepliojimas, kuris gali tęstis iki šešių savaičių. Šiuo laikotarpiu išskyros tampa panašios į tas, kurios būna mėnesinių pabaigoje.
Svarbu atkreipti dėmesį į higieną šiuo jautriu laikotarpiu. Po gimdymo makštyje dėl gimdos ertmės išskyrų dominuoja šarminis pH, kuris sudaro palankią terpę daugintis mikroorganizmams. Todėl būtina rinktis tinkamus higieninius paketus. Ginekologai rekomenduoja pirmosioms 3-4 dienoms, kuomet išskyros yra intensyviausios, rinktis specialius paketus, pritaikytus laikotarpiui po gimdymo. Siekiant išvengti uždegimo, paketus reikia keisti ne rečiau nei kas 2-3 valandas.
Pogimdyminio kraujavimo rizika ir kiekis
Pogimdyminio kraujavimo rizika, remiantis mokslinės literatūros duomenimis, gali siekti nuo 3 iki 5 % gimdymų. Natūraliais gimdymo takais gimdanti moteris vidutiniškai netenka iki pusės litro kraujo. Atliekant cezario pjūvio operaciją, gimdyvė dažniausiai netenka iki 1 litro kraujo. Gausus kraujavimas laikomas, kai netenkama daugiau nei 1 litro ar iki 1,5 litro kraujo. Jei moteris netenka daugiau nei 1,5 litro kraujo, tai jau yra masyvus kraujavimas, kuomet kinta gyvybiniai rodikliai (pulsas, kraujospūdis, atsiranda vegetacinės reakcijos) ir gali kilti grėsmė gimdyvės gyvybei.
Nėštumo metu moters organizme kraujo kiekis padidėja apie 30 %, taip organizmas apsisaugo nuo galimo didesnio kraujo netekimo po gimdymo. Grėsmė gimdyvės gyvybei atsiranda tada, kai ji netenka daugiau nei 30 % cirkuliuojančio kraujo. Vidutinio kūno sudėjimo ir svorio moteriai tai sudaro maždaug 1,5 litro kraujo.
Gausaus ir gyvybei pavojingo kraujavimo priežastys
Pogimdyminio kraujavimo priežastys yra kelios:
- Gimdos tonusas: Viena iš dažniausių priežasčių yra ta, kai gimda po gimdymo nesusitraukia. Tokiu atveju kraujavimas būna labai intensyvus, nes kraujuojama iš placentos dydžio ploto, ir kyla didelė grėsmė moters gyvybei.
- Gimdymo takų plyšimai: Tai gali būti gimdos, gimdos kaklelio, makšties, tarpvietės plyšimai arba kraujavimas įkirpimų vietose.
- Netaisyklingas placentos įsitvirtinimas: Tai gali būti placentos atsiskyrimas nuo gimdos sienelės arba placentos likutis gimdoje.
- Kraujo krešėjimo sutrikimai: Tai yra pati rečiausia pogimdyminio kraujavimo priežastis. Dažniausiai medikai apie moters kraujo krešumo problemas žino iki gimdymo ir gali tam pasiruošti.
Gimdymo metu gimda patiria didelį stresą, o kraujagyslių tinklas, aprūpinantis gimdą krauju, gali būti pažeistas. Gimdymas, komplikuotas kraujavimo, neklasifikuojamo kitur, susijęs su moters reprodukcine sistema, ypač su gimda, placentos struktūra ir kraujagyslėmis. Ši liga apima komplikacijas, kurios gali pasireikšti gimdymo metu, kai moteris patiria kraujavimą, kurio negalima klasifikuoti kaip kitų žinomų ligų. Tai gali lemti rimtų pasekmių tiek motinos, tiek kūdikio sveikatai.
Rizikos veiksniai ir profilaktika
Nors dažnai kraujavimas prasideda ir be aiškių rizikos veiksnių, kai kurie veiksniai gali padidinti jo tikimybę. Juos galima nustatyti tiek nėštumo metu, tiek gimdymo metu:
Rizikos veiksniai, nustatomi nėštumo metu:
- Buvusi cezario pjūvio operacija.
- Kraujavimai ankstesnių gimdymų metu.
- Placentos įsitvirtinimo gimdoje sutrikimai ar placentos įaugimas.
- Gimdos pertempimas (dėl stambaus vaisiaus ar daug vaisiaus vandenų).
- Daugiavaisis nėštumas.
Rizikos veiksniai, nustatomi gimdymo metu:
- Skubi cezario pjūvio operacija ar kitos medicininės intervencijos.
- Ilgai užsitęsęs gimdymas.
- Skiriami gimdą sutraukiantys medikamentai.
Lietuvoje naudojami tarptautinių sveikatos organizacijų patvirtinti efektyvūs būdai, galintys sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką. Nėštumo metu labai svarbu išsiaiškinti, ar moteris neserga mažakraujyste (anemija). Nustačius anemiją, turi būti skiriamas atitinkamas gydymas, kad moteris gimdymo metu kraujyje turėtų pakankamą kiekį eritrocitų. Gimdymo metu taikomos profilaktinės priemonės, pavyzdžiui, aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra, kurios metu moteriai suleidžiamas oksitocinas, atliekamas virkštelės perspaudimas ir nukirpimas, bei atliekamas gimdos masažas. Ankstyvas žindymas taip pat yra viena iš kraujavimą mažinančių profilaktinių priemonių. Pirmas dvi valandas po gimdymo akušeris reguliariai tikrina gimdos susitraukimą per pilvo sieną. Kai matoma didelė pogimdyminio kraujavimo rizika, skiriamas specialus gimdą sutraukiantis medikamentas.
Jei moters organizme vyksta būklės, didinančios krešėjimo riziką, gali būti skiriami kraują skystinantys medikamentai. Tačiau bent 12 valandų iki gimdymo stengiamasi sustabdyti šių vaistų skyrimą, o gydymą pratęsti 12 valandų po gimdymo.
Kada sunerimti ir kreiptis į gydytojus?
Pogimdyminis laikotarpis trunka nuo 6 iki 8 savaičių. Nors kiekvienos moters organizmas yra skirtingas, laikoma, jog pirmąją savaitę kraujingos išskyros yra normalu. Vėliau kraujavimas turėtų vis mažėti ir per 4-6 savaites turėtų atsirasti kitokio pobūdžio išskyros. Jei kraujingos išskyros buvo išnykę, tačiau po kurio laiko vėl atsirado, reikėtų prisiminti, ar nekėlėte sunkių daiktų ir neturėjote didesnio fizinio krūvio. Negausios kraujingos išskyros (kraujo krešuliai) yra galimos ir neturėtų kelti baimės.
Tačiau, jei kraujavimas buvo išnykęs ir po kurio laiko iš gimdos pradėjo lašėti ar tekėti kraujas, būtina nedelsiant kreiptis į prižiūrintį akušerį ar gydytoją akušerį ginekologą. Taip pat, jei po gimdymo jaučiate tokius simptomus kaip karščiavimas, stiprus pilvo skausmas, nemalonus makšties išskyrų kvapas, tai yra gimdos uždegimo požymiai, į kuriuos nereaguojant, atsiranda didelė tikimybė komplikacijoms, tokioms kaip nevaisingumas ar sepsis.
Svarbu: Jei po gimdymo jaučiate šiuos simptomus, nedelsdamos kreipkitės į gydytojus.
Nors kraujavimas nėštumo metu gali būti gana dažnas, ypač pirmąjį trimestrą, nereikėtų pulti į paniką. Tačiau pastebėjus tepliojimą ar kraują, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų išsiaiškinta priežastis ir laiku suteikta reikalinga pagalba. Kraujavimo nėštumo metu priežastys gali būti įvairios, pavyzdžiui, implantacinis kraujavimas, persileidimas, negimdinis nėštumas, placentos pirmeiga ar atšoka.
Jei pasirodė tik šiek tiek kraujo (t. y. neprireikė įklotų ar higieninių paketų jam sugerti), kreipkitės į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Gali prireikti nemažai laiko, kol gydytojas išsiaiškins tikslią kraujavimo priežastį, ir daugiau tyrimų, kartojant juos kas 1-2 savaites.
