Vadovo atleidimas iš pareigų yra reglamentuotas taip, kad bendrovės akcininkai galėtų efektyviai ginti savo interesus ir, kilus poreikiui, galėtų nedelsdami atriboti vadovą nuo įmonės ir jos turto. Visgi nereikėtų pamiršti, kad vadovo statusas yra dualistinis. Viena vertus, vadovas turėtų būti vertinamas kaip įmonės patikėtinis ir įgaliotas atstovas, kurį su įmone sieja pasitikėjimu grįsti pavedimo teisiniai santykiai. Iš kitos pusės, jis yra darbuotojas.
Jeigu nebelieka pasitikėjimo vadovu, kompetentingas bendrovės organas turi teisę bet kuriuo metu atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, kuris sudaro pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti. Tai yra savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas ir jokio papildomo pagrindo ieškoti nereikia. Tačiau yra tam tikrų aplinkybių, kai vadovo darbo sutarties nutraukimas nebeatrodo toks paprastas. Viena iš jų - išeitinės išmokos klausimas.
Darbo kodekso nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad vadovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka priklauso vadovui tik tuo atveju, kai sutartis yra terminuota, kadangi kalbama apie atšaukimą prieš darbo sutarties termino pabaigą. Tokia išvada patvirtinama ir p. Tomo Davulio Darbo kodekso komentare, publikuotame 2018 m. Tuo tarpu Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pozicija kiek kitokia. VDI akcentuoja, kad įmonės valdymo organo teisė atšaukti vadovą yra absoliutaus pobūdžio ir tam nereikia turėti vadovo darbo kokybės vertinimo ar kitų pagrindų. Visgi tai nepaneigia bendrovės vadovo teisės į socialines garantijas. Pavyzdžiui, VDI nurodo, jog kompetentingas organas turi teisę atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį net ir vaiko priežiūros ar kitų atostogų metu, tačiau jeigu atšaukimo dieną vadovas naudojasi jam suteiktomis tikslinėmis vaiko priežiūros atostogomis, darbo santykių pasibaigimo diena turi būti nukeliama iki šių atostogų pabaigos.
Apibendrinant, parenkant vadovo darbo sutarties rūšį, svarbu apsvarstyti terminuotos darbo sutarties privalumus ir trūkumus. Manytina, kad terminuota darbo sutartis su bendrovės vadovu sukelia neigiamų pasekmių bendrovėms, o pridėtinės vertės nesukuria. Sudarius terminuotą darbo sutartį su bendrovės vadovu, jam pabrėžiamas pažeidžiamas socialinis statusas, tačiau esmės tai nekeičia - vadovas gali būti atšaukiamas bet kuriuo metu ir be jokio įspėjimo, tačiau prisideda papildomas pagrindas išeitinės išmokos gavimui; be to, bendrovė turi mokėti didesnius mokesčius negu neterminuotos darbo sutarties atveju.
Darbo teisės apsauga nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms
Darbo teisė yra viena iš pagrindinių teisės šakų, kurios tikslas - užtikrinti sąžiningas, saugias ir teisėmis pagrįstas darbo sąlygas visiems darbuotojams. Ši teisės sritis reguliuoja darbo santykius, nustato darbo užmokesčio garantijas, darbo ir poilsio laiko ribojimus, darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Ypatingas dėmesys skiriamas moterų, ypač besilaukiančių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų, apsaugai. Joms taikomos specialios darbo sąlygų lengvatos, draudžiamos tam tikros darbo formos, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir užtikrinti palankią aplinką motinystei.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę reikalauti ne viso darbo laiko, o darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą. Tokia pati teisė suteikiama darbuotojams, auginantiems vaiką iki aštuonerių metų, bei vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sutrumpinant darbo dienos valandas, mažinant darbo dienų skaičių per savaitę ar mėnesį arba taikant abu būdus.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys, taip pat mamos, auginančios vaiką iki aštuonerių metų, ir vienišos mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, turi teisę reikalauti dirbti nuotoliniu būdu. Nuotolinio darbo laikotarpis įstatymu nėra ribojamas, todėl mamos gali prašyti šios darbo formos tiek laikinai, tiek neribotam laikui, taip pat derinti darbą nuotoliniu būdu su darbo vietoje atliekamomis pareigomis (mišrus darbas).
Darbdavys privalo patenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma atsižvelgiant į nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki trejų metų, interesus. Mamos, vienos auginančios vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į ilgesnes kasmetines atostogas.
Mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščiosios, yra ypatingai saugomos darbo teisės srityje, todėl jų atleidimo iš darbo įspėjimo terminai yra trigubai ilgesni nei įprasti. Tai reiškia, kad vietoje standartinio vieno mėnesio įspėjimo terminas tokioms mamoms pratęsiamas iki trijų mėnesių, o jei darbo santykiai trunka trumpiau nei vienus metus, vietoje dviejų savaičių jos įspėjamos prieš šešias savaites.
Darbo teisė užtikrina stiprią nėščių moterų ir mamų apsaugą nuo atleidimo. Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia darbuotoja nėštumo laikotarpiu ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Darbo sutartis su nėščia moterimi gali būti nutraukiama tik šiais pagrindais: šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios (pvz., dėl sveikatos būklės), kai baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Svarbu pažymėti, kad ši apsauga įsigalioja tik tada, kai darbuotoja pateikia darbdaviui gydytojo pažymą apie nėštumą. Todėl, siekiant garantijų taikymo, nėščiosios turėtų pasirūpinti tinkamu darbdavio informavimu.
Jeigu nėštumo laikotarpiu arba iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai atsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie atleidimą arba sprendimas nutraukti darbo santykius gali būti priimtas tik pasibaigus šiam laikotarpiui. Be to, darbuotojos, auginančios vaiką iki trejų metų, negali būti atleidžiamos darbdavio iniciatyva be jų kaltės dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis sąlygomis.
Darbo teisė nustato aiškias apsaugos priemones nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir gerovę darbo vietoje. Jeigu nėščiosios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos darbo vietoje yra kenksmingų veiksnių, kurių neįmanoma pašalinti keičiant darbo sąlygas, darbdavys privalo perkelti darbuotoją į kitą, saugią darbo vietą toje pačioje įmonėje, organizacijoje ar įstaigoje, paliekant jai ne mažesnį darbo užmokestį. Jeigu nėra galimybės nėščiosios perkelti į kitą darbą, jai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, mokant jai priklausantį mėnesinį darbo užmokestį. Tokia pati apsauga taikoma ir neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms po nėštumo ir gimdymo atostogų. Jei jų darbo sąlygos išlieka pavojingos, o kito tinkamo darbo nėra, jos gali būti išleidžiamos į vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis vieni metai.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti viršvalandžių be jų rašytinio sutikimo. Taip pat jų sutikimas yra būtinas, jei darbdavys nori jas paskirti budėti, dirbti naktį, poilsio ar švenčių dienomis bei išsiųsti į komandiruotes. Jeigu nėščia ar neseniai pagimdžiusi moteris atsisako dirbti naktį arba pateikia gydytojo pažymą, kad toks darbas gali pakenkti jos sveikatai ar saugai, darbdavys privalo perkelti ją į dieninį darbą. Jei dėl objektyvių priežasčių to neįmanoma padaryti, darbuotojai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba, o jei ji neseniai pagimdžiusi ar maitina krūtimi - vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis vieni metai.
Krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę į specialias pertraukas kūdikiui maitinti, kurios suteikiamos ne rečiau kaip kas tris valandas ir trunka ne mažiau kaip pusę valandos. Darbuotojos pageidavimu šias pertraukas galima sujungti, pridėti prie bendros poilsio ir pietų pertraukos arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Svarbu tai, kad pertraukos kūdikiui maitinti yra apmokamos darbuotojos darbo užmokesčiu, todėl šios moterų teisės užtikrina ne tik jų ir kūdikio gerovę, bet ir apsaugo nuo finansinių nuostolių.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, jei tai būtina jų sveikatos būklei stebėti ar užtikrinti. Tokiais atvejais darbdavys privalo atleisti darbuotoją nuo darbo, o už praleistą laiką mokamas jos darbo užmokestis. Šią garantiją reglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.
Vaiko priežiūros atostogos ir su jomis susijusios garantijos
Į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką, - motina, įmotė, tėvas, įtėvis, netgi senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Pabrėžtina tai, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda.
Įstatymai nenumato termino, per kurį darbuotojas turėtų įspėti darbdavį apie nėštumą ir planuojamas vaiko priežiūros atostogas. Tačiau, derėtų pastebėti, kad darbuotojas turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų. Apie šias atostogas darbdavys turi būti informuotas. Šios atostogos skaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.
Nėštumo ir gimdymo atostogų atveju, įspėjimo terminas, per kurį turėtų būti darbdavys įspėtas apie būsimas tikslines atostogas, nėra reglamentuojamas. Tačiau darbuotoja turėtų darbdavį įspėti per protingą laikotarpį. Elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo) išduodami moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių. Darbuotoja nėštumo ir gimdymo atostogomis naudojasi elektroninio nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo numatytais terminais.
Apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažesnes palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas. Privalo išsaugoti darbo vietą ir darbo sąlygas.
Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise. Darbdavys privalo saugoti darbuotojo vietą. Tai - bene svarbiausia jo užduotis. O štai keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo. Todėl, grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.
Nesutarus dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai nenutraukiami DK 59 ar DK 54 straipsnio pagrindais, tuomet darbuotojo darbo santykiai tęsiasi darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis.
Kai darbuotojo vaikui sueina 3 metai, o darbdavys nori nutraukti darbo santykius, darbuotoją jis turi įspėti prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Darbo, pamainų grafiko pokyčiai ir nuotolinis darbas
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai.
Asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, - jeigu yra tokia galimybė. Darbo, pamainų grafiko sąvoka suprantama kaip numatomas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo, pamainos pradžia ir pabaiga. Darbo, pamainų grafikai sudaromi savaitei, mėnesiui ar ilgesniam laikotarpiui, nurodant, kiek valandų, kokioje pamainoje ir kokią dieną darbuotojas dirbs - darbo dienos pradžia ir darbo dienos pabaiga. Darbo pamainų grafikuose galima kiekvienam darbuotojui, jų grupei nustatyti skirtingą darbo dienų, pamainų per savaitę ar valandų per darbo dieną skaičių, tačiau darbo grafikai nėra darbo laiko apskaitos dokumentai.
Jeigu pamainos nustatomos mėnesiui ir darbuotojui nustatoma dirbti visą mėnesį naktinėse pamainose, tai darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų, turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo ir, pavyzdžiui, pereiti iš naktinės pamainos į dieninę ir atvirkščiai, arba jeigu nustatyta dirbti rytinėse pamainose, pereiti iš rytinės pamainos į vakarinę ir atvirkščiai. Darbuotojas galėtų išreikšti norą pakeisti jam nustatytą pamainą tiek vienetiniu atveju, vieną kartą pakeitus jam nustatytą pamainą, tiek pakeičiant viso mėnesio grafiką, perkeliant jį į kitą šio mėnesio pamainą. Tiesa, jeigu darbas organizuojamas neišskiriant pamainų, t. y. vienas darbo laikas visiems, tuomet darbuotojas negali pasirinkti pamainos, nepaisant to, kad augina vaiką iki trejų metų.
Tam tikros išlygos numatomos valstybinėms įstaigoms. Jų darbuotojams, „kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai“.
Keičiantis laikams, vis daugiau darbdavių siūlo mišrų darbo pobūdį, kada darbuotojai gali dirbti ne tik fiziškai būdami darbo vietoje, bet ir nuotoliu. Vis dėlto, auginant mažamečius vaikus, toks darbo pobūdis gali būti sunkiai įgyvendinamas. Tad jei nutiktų tokia situacija, kad darbdavys reikalautų darbuotojo tam tikrą kiekį valandų ar visą darbo laiką dirbti iš namų, darbuotojas gali nesutikti. Tai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Be to, tam tikros išlygos galioja ir darbuotojams, auginantiems vaikus ar laukiantiems šeimos pagausėjimo, pageidaujantiems dirbti iš namų, net jei tokia praktika darbovietėje nėra įprasta.
Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, nebent darbdavys įrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, gali prašyti dirbti nuotoliniu būdu.
Jei direktorė išeina nėštumo ir gimdymo atostogoms, svarbu tinkamai sutvarkyti dokumentaciją. Dažniausiai naują direktorių skiria akcininkai. Būtina parengti įsakymą dėl laikinojo direktoriaus paskyrimo, kuris gali būti terminuotas iki kol grįš pagrindinė direktorė, arba neterminuotas, jei akcininkai priims tokį sprendimą. Svarbu informuoti Sodrą apie pasikeitimus.
Jei direktorė (ne akcininkė) išeina į dekretines atostogas, o akcininkas nori būti priimtas kaip direktorius, tai įforminama atskiru sprendimu, kaip numatyta įmonės steigimo dokumentuose. Reikia užpildyti JAR-1 ir JAR-VO-V formas ir pateikti jas VĮ Registrų centrui.
Individualios veiklos pajamos ir socialinės garantijos
Darbas su individualios veiklos pažyma užtikrina tas pačias garantijas (išskyrus darbo netekimo) kaip ir darbuotojams pagal darbo sutartį. Tokiu atveju išmokų (ligos, motinystės, pensijos..) dydis priklauso nuo to, kokio dydžio įmokos bus padarytos.
Individuali veikla - tai savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Pajamos iš sandorių turi būti apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, jeigu gyventojo sudaromi sandoriai atitinka visus individualios veiklos požymius: veiklos savarankiškumą, tęstinumą ir tokios veiklos tikslą - pajamų ar kitokios ekonominės naudos siekį.
Norint, kad pajamos iš individualios veiklos būtų įtrauktos į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas - būtina kiekvienam mėnesiui mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas Sodrai ir pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį. Tai aktualu tiek tais atvejais, kai individuali veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, tiek kai ji vykdoma kaip papildoma veikla kartu su darbo santykiais. Vykdant IDV draudžiama pensijų, ligos bei motinystės socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu.
Jeigu asmuo dalyvauja kaupimo sistemoje, papildomai skaičiuojamos 3 proc. įmokos pensijų kaupimo bendrovei nuo tos pačios bazės kaip ir įprastinės įmokos Sodrai. Motinystės išmokos skaičiuojamos pagal vidutines asmens draudžiamąsias pajamas, kurios apskaičiuojamos pagal sumokėtas VSD įmokas per 12 mėnesių iki mėnesio, kuris eina prieš išmokos gavimo mėnesį. Taigi, jei asmuo moka įmokas kas mėnesį ir laiku pateikia SAV pranešimus - jo pajamos yra įskaičiuojamos į išmokų apskaičiavimą bei užtikrina didesnę paramą vaiko priežiūros metu.
Dirbančios pagal individualios veiklos pažymą, vykdančios individualią žemės ūkio veiklą, šeimynų dalyvės, individualių įmonių savininkės, mažųjų ar ūkinių bendrijų tikrosios narės laikomos apdraustosiomis, jeigu yra sumokėjusios motinystės socialinio draudimo įmokas už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į motinystės išmoką arba už einamąjį mėnesį, jei praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingos arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ar vaiko priežiūros išmokas ar teisė į motinytės išmoką atsirado veiklos vykdymo pradžios mėnesį.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, įgijusiems teisę gauti motinystės išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į jos laikotarpiu turėtas savarankiškos veiklos pajamas. Beje, moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama vienkartinė išmoka nėščiai moteriai pagal LR išmokų vaikams įstatymą.
VSD įmokos turi būti mokamos avansu - pavyzdžiui, jei norima, kad gegužės mėnesio pajamos būtų įtrauktos į išmokas - įmokos už gegužę turi būti sumokėtos iki gegužės 31 d. SAV pranešimas turi būti pateiktas iki kito mėnesio 15 d., pavyzdžiui už gegužės mėnesį SAV pranešimas turi būti pateiktas iki birželio 15 d. Įmokos negali būti mokamos atbuline tvarka už praėjusius metus, nes jos nebus įskaitytos kaip pajamos iš veiklos.
SAV pranešimą galima pateikti elektroniniu būdu - prisijungus prie Sodros asmeninės paskyros draudėjui, fiziškai - atvykus į teritorinį Sodros skyrių, arba paštu - siunčiant popierinį pranešimą.
Taip, vaiko priežiūros išmokos gavėjai gali dirbti pagal individualią veiklą ir tai neturės įtakos išmokos dydžiui. Tai reiškia, kad asmuo gali gauti tiek individualios veiklos pajamas, tiek valstybės išmoką už vaiką. Jei savarankiškai dirbantis asmuo planuoja gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas - būtina laiku mokėti VSD įmokas ir pateikti SAV pranešimus. Tik taip individualios veiklos pajamos bus įtrauktos į išmokų apskaičiavimą ir užtikrins didesnę finansinę paramą šeimai.
Savarankiškai dirbantiems asmenims (ūkininkai, šeimynos dalyviai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal pažymą, individualių įmonių savininkai, MB nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai) gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų iš savarankiškos veiklos.
Mokesčių mokėjimas ir išmokų apskaičiavimas
Norint, kad individualios veiklos pajamos būtų įtrauktos į Sodros išmokas - būtina kas mėnesį sumokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas ir pateikti SAV pranešimą. Šios įmokos priklauso nuo deklaruotų pajamų ir minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio. VSD įmokos sudaro 12,52% nuo 90% apmokestinamųjų pajamų (pajamos atėmus leidžiamus atskaitymus). Jei dalyvaujate papildomame pensijų kaupime - tarifas padidėja iki 15,52%. PSD įmokos sudaro 6,98% nuo minimalios mėnesinės algos (MMA).
Įmokų tarifai ir MMA dydis gali keistis kasmet, todėl svarbu sekti naujausią informaciją oficialiuose šaltiniuose, pvz., „Sodros“ svetainėje. Savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas moka ne nuo visų savo pajamų. Pavyzdžiui, dirbant su individualios veiklos pažyma įmokos mokamos nuo 90 proc. pajamų jau atskaičius leistinus atskaitymus, kurie įprastai siekia 30 proc. Taigi, jeigu gyventojas už metus deklaruos 10 000 eurų pajamų, atskaitys 30 proc. leistinų atskaitymų ir sumokės įmokas nuo 90 proc. likusių pajamų, jo vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį bus 525 eurai ir per metus, už kuriuos deklaruoja gautas pajamas, bus įgijęs 11 mėn. ir 11 d. motinystės socialinio draudimo stažą.
Ši sąlyga, kuri yra taikoma savarankiškai dirbantiems asmenims, nėra taikoma asmenims dirbantiems pagal darbo sutartį, taip pat asmenims, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla.
Vaiko priežiūros išmoka priklauso nuo pasirinkto atostogų laikotarpio ir jūsų deklaruotų pajamų vidurkio per 12 mėnesių iki išmokos gavimo mėnesio. Jei nusprendžiama prižiūrėti vaiką iki 18 mėnesių, išmoka sudaro 60 % nuo apskaičiuoto kompensuojamojo uždarbio. Jei pasirenkama vaiko priežiūra iki 24 mėnesių, tuomet pirmaisiais metais skiriama 45 % kompensuojamojo uždarbio, o antraisiais - 30 %.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, nėra ribojimų, kiek jie gali uždirbti iš savarankiškos veiklos išmokos gavimo metu.
Kadangi išmokų skaičiavimas priklauso nuo individualios situacijos - geriausia naudoti Sodros skaičiuoklę, kuri padeda tiksliai apskaičiuoti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros pašalpas. Ji leidžia įvesti savo pajamas ir įmokas bei matyti, kokią išmoką galite gauti. Padeda sužinoti - ar reikia papildomai sumokėti įmokų, kad gautumėte didesnę išmoką. Parodo - kiek GPM bus išskaičiuota iš išmokos.
Dirbant savarankiškai itin svarbu tinkamai vesti buhalterinę apskaitą, nes tai padeda sklandžiai deklaruoti pajamas, apskaičiuoti mokesčius ir išvengti nesusipratimų su VMI ar Sodra. Vienas paprasčiausių būdų tvarkyti apskaitą - naudotis buhalterinės apskaitos įrankiais, tokiais kaip Sąskaita123. Ši sistema leidžia lengvai išrašyti sąskaitas faktūras, stebėti gaunamas ir išleidžiamas lėšas bei užtikrinti, kad visi finansiniai duomenys būtų tikslūs ir laiku pateikti. Naudojant tokią sistemą - galima sutaupyti laiko ir sumažinti klaidų tikimybę, nes dauguma skaičiavimų atliekami automatiškai.
tags: #imones #direktoriaus #atleidimas #dekretines
