Vanduo, kurį naudojame kasdien, yra gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, o jo kokybė tampa ypač svarbi jautriausioms visuomenės grupėms - nėščiosioms ir kūdikiams. Jei tenka naudoti šulinių ar gręžinių vandenį, jį vartojantieji ne visuomet jaučiasi saugūs.
Viena jautriausių vandens kokybei visuomenės grupių - nėščiosios ir kūdikiai. Jiems rekomenduojama vartoti tik laboratorijoje ištirtą šulinių vandenį bei visiškai įsitikinus, jog jis nėra užterštas. Nėščioms moterims, taip pat šeimoms, kuriose auga kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, šulinių vandens tyrimai atliekami nemokamai. Jie organizuojami įgyvendinant 2011 m. liepos 7 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 250 ,,Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos".
Nuo 2023 m. lapkričio 1d. nėščioji ar kūdikio iki 6 mėn. amžiaus tėvai (globėjai) turi patys kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) dėl nitratų ir nitritų ištyrimo geriamajame vandenyje, jeigu nėščioji ar kūdikis iki 6 mėn. Pasiteirauti papildomai galima telefonu +370 5 264 9676, el.
Jei norite, kad šachtinio šulinio vanduo būtų ištirtas, informuokite apie tai savo šeimos ar nėštumą prižiūrintį gydytoją. Jis pateiks pranešimą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, organizuojančiam šią paslaugą.
Kiti namų ūkiai, kuriems aktuali šulinių vandens kokybė, gali savarankiškai kreiptis į vandens tyrimus atliekančias laboratorijas. Vandenį tirti rekomenduojama bent kartą per metus, pavasarį, kai sniegui tirpstant į gruntinį vandenį gali prasiskverbti ir daugiau teršalų.
Pavojai, slypintys vandenyje
Pagrindinis šulinių „maitintojas“ - gruntinis vanduo, o į jį nesunkiai patenka teršalai. Vandens kokybė pakinta dėl netinkamo tręšimo, vandens nutekėjimų iš sąvartynų, fermų ir kt. Geriamojo vandens kokybė aktuali visoje Europoje. Dėl mikrobais, nitratais, pesticidais ir kitais chemikalais užteršto geriamojo vandens kyla ūmių ligų protrūkiai. Šios problemos aktualios didesnėje rytinėje Europos regiono dalyje.
Nitratų į organizmą patenka su vandeniu ir maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą. Jis pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. Kenksmingi chemikalai iš vandens nepašalinami nei virinant, nei filtruojant paprastais buitiniais vandens filtrais (nitratus ir nitritus pašalina tik kokybiški filtrai).
Nitratų į organizmą patenka su vandeniu ir maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą. Jis pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. Kenksmingi chemikalai iš vandens nepašalinami nei virinant, nei filtruojant paprastais buitiniais vandens filtrais (nitratus ir nitritus pašalina tik kokybiški filtrai).
Nėščioms moterims, taip pat šeimoms, kuriose auga kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, šulinių vandens tyrimai atliekami nemokamai.
Nitratų į organizmą patenka su vandeniu ir maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą. Jis pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. Kenksmingi chemikalai iš vandens nepašalinami nei virinant, nei filtruojant paprastais buitiniais vandens filtrais (nitratus ir nitritus pašalina tik kokybiški filtrai).
Nitratų į organizmą patenka su vandeniu ir maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą. Jis pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. Kenksmingi chemikalai iš vandens nepašalinami nei virinant, nei filtruojant paprastais buitiniais vandens filtrais (nitratus ir nitritus pašalina tik kokybiški filtrai).
Nitratų į organizmą patenka su vandeniu ir maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą. Jis pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. Kenksmingi chemikalai iš vandens nepašalinami nei virinant, nei filtruojant paprastais buitiniais vandens filtrais (nitratus ir nitritus pašalina tik kokybiški filtrai).
Nitratų į organizmą patenka su vandeniu ir maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą. Jis pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. Kenksmingi chemikalai iš vandens nepašalinami nei virinant, nei filtruojant paprastais buitiniais vandens filtrais (nitratus ir nitritus pašalina tik kokybiški filtrai).
Kūdikių jautrumas nitratams nevienodas. Jautriausi yra kūdikiai iki 3 mėnesių amžiaus. Gerti nitratais ar nitritais užterštą vandenį pavojinga ir nėščiosioms. Nitratai organizme virsta nitritais, kurie susijungia su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius deguonies, todėl audiniuose vystosi deguonies badas. Kūdikių apsinuodijimas nitratais ir nitritais vadinamas methemoglobinemija arba „pamėlusių kūdikių“ sindromu. Kūdikiams atsiranda pykinimas, vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali mirti. „Pamėlusių kūdikių“ sindromas dažniausiai atsiranda vaikams, kurių mamos kūdikių nemaitina krūtimi ir maistui ruošti naudoja nitratais užterštą šachtinių šulinių vandenį.
Būtina žinoti ir prisiminti, kad virinant vandenį, nitratai nesunaikinami, o priešingai - jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virimo metu išgaruoja dalis vandens. Jei šulinio vanduo nesaugus, mamos, gaminančios kūdikiams maistą iš sausų mišinių, turėtų maisto ruošimui pirkti fasuotą vandenį ar naudoti vandentiekio tiekiamą vandenį.
Šachtinio šulinio vanduo visada bus užterštas, jeigu šalia šulinio yra tvartas ir tręšiami daržai. Todėl kasti šulinį reikia aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo.
Tyrimų rezultatai ir prevencija
Įgyvendinant LR sveikatos apsaugos ministro 2002 m. įsakymo Nr. 250 ,,Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos" (Žin., 2002, 58-2361) nuostatas, šiais metais Kėdainių rajone ištirta 19 šulinių vanduo (2010 m. - 63 šulinių vanduo), kurį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. Cheminei taršai nustatyti buvo tiriama nitritų, nitratų ir amonio kiekis. Padidintas nitratų kiekis, viršijantis 50,0 mg/l normą buvo nustatytas 12 šulinių (63 proc.): šešiuose Krakių seniūnijos šuliniuose ir po vieną -Surviliškio, Gudžiūnų, Pelėdnagių, Josvainių, Dotnuvos ir Kėdainių seniūnijose. Mikrobiologinei taršai įvertinti buvo tiriama žarninių lazdelių ir enterokokų kiekiai. Mikrobiologiniai rodikliai neatitiko normos 10-ies tirtų šulinių vandenyje (52,6 proc.), 2010 m. padidinta mikrobinė tarša nustatyta 67 proc.
| Teršalas | Nustatytas virš normos (proc.) | Ankstesni metai (proc.) |
|---|---|---|
| Nitratų kiekis | 63% | N/A |
| Mikrobiologiniai rodikliai | 52,6% | 67% |
Visos besilaukiančios kūdikių moterys, apsilankiusios gydytojo akušerio, bendrosios praktikos gydytojo kabinete turi informuoti specialistus jei naudoja maisto ruošimui šachtinio šulinio vandenį.
Kokio dydžio šulinio siurblio jums reikia? Kaip teisingai sumontuoti siurblį
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam). Slapukų naudojimo parinktys: Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti. Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius - tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą.
tags: #sulinio #vandens #tyrimas #nesciosioms
