Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas tampa visuotiniu vaikams nuo 2 metų amžiaus. Toks priimtas sprendimas reiškia, kad kiekvienam ikimokyklinukui turės būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje, jei tik to pageidautų tėvai (globėjai).
Viliamasi, kad šią nuostatą pavyks įgyvendinti palaipsniui - jau nuo 2023 metų visuotinis ikimokyklinis ugdymas bus taikomas keturmečiams, o 2024 metais - ir trimečiams.
Pokyčių įgyvendinimas ir iššūkiai
Konferencijoje buvo diskutuojama, kuo remdamasi LR Prezidentūra pasiūlė šį Švietimo įstatymo pakeitimą, kaip LR Vyriausybė ruošiasi jį įgyvendinti, su kokiais iššūkiais susidurs savivaldybės ir kokią įtaką šis sprendimas turės ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų ekonominėms, socialinėms ir darbo sąlygoms.
Pranešimą tema „Lygiateisio starto galimybė kiekvienam vaikui“ perskaitė LR Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Vilma Bačkiūtė. Apie tai, kaip LR Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti minėtą Švietimo įstatymo pakeitimą, kalbėjo LR švietimo, mokslo ir sporto viceministras profesorius Ramūnas Skaudžius. Probleminius klausimus „Kas aktualu savivaldai pasitinkant visuotinį ikimokyklinį ugdymą?“ kėlė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus.
Iš pasisakymų išryškėjo pagrindinės šio sprendimo įgyvendinimo laukiančios problemos. Prognozuojant, kad 2024-2025 m. į ikimokyklinio ugdymo įstaigas būtų atvesta 80 proc. šiandien darželių nelankančių vaikų, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, reikėtų įrengti papildomai 6,5 tūkst. vietų, per 300 grupių.
Darbuotojų darbo sąlygos ir požiūrio keitimas
LŠMPS pirmininkas pabrėžė, kad nepadarytų darbų dar labai daug. „Tačiau pradėti reikia nuo paties svarbiausio ir esminio - požiūrio keitimo į švietimo sistemą. Kol politikai ir visuomenė savo galvose nuoširdžiai nepradės tikėti ir suvokti, kad švietimo sistema nuo pirmų žingsnių ankstyvajame ugdyme lemia žmogaus ateities galimybes, tol jokie įstatymai situacijos nepakeis.
Vis dėlto aš tikiu, kad mes galime nesusimauti dirbdami kartu“, - sakė E. Jis pabrėžė, kad per paskutinius penkerius metus buvo priimti keli svarbūs sprendimai, gana ženkliai pagerinę ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų ekonomines darbo sąlygas: ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo užmokestis buvo sulygintas su bendrojo ugdymo mokytojų (šiuo aspektu Lietuva tapo viena iš lyderių visoje ES), pradėti įgyvendinti ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo krūvio sandaros pokyčiai, kai kasmet viena kontaktinė valanda keičiama nekontaktine, kol 2024 m. etatą sudarys 30 kontaktinių ir 6 nekontaktinės valandos. Dar vienas susitarimas - pasiekti, kad 2024 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc.
Vis dėlto E. Anot pranešėjo, LŠMPS turi narių daugiau kaip 150 Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Apibendrinus jų keliamas problemas, ryškėja štai toks vaizdas. „Daugybę metų neatsiranda politinės valios ikimokyklinį ugdymą savivaldybėms padaryti deleguota funkcija, skiriant pilną finansavimą, o ne taip, kaip dabar yra savarankiška savivaldybių funkcija su „hibridiniu“ finansavimo modeliu“, - sakė E.
Darbo organizavimo ir specialistų trūkumo problemos
Pranešėjas paaiškino, kokių netinkamų darbo organizavimo pavyzdžių nurodo ikimokyklinių įstaigų darbuotojai: įstaigose taikoma suminė darbo laiko apskaita, kuri yra nustatoma į procesą neįtraukiant profesinių sąjungų ir kitų darbuotojų atstovų. Mokytojos didelę laiko dalį dirba viršydamos maksimalų 36 val. savaitės darbo valandų skaičių, ne retais atvejais dirbdamos vien tik kontaktines valandas; neatsižvelgiant į šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, reikalaujama nekontaktines valandas dirbti įstaigose, kuriose dažnai nėra tam sudarytų net tinkamų darbo sąlygų; nekontaktinių valandų netinkamas skyrimas, ypatingai vasaros laikotarpiu; grupėse dirba tik vienas pedagogas, kuris neturi galimybės pasinaudoti jam priklausančiomis pertraukomis, kadangi priešingu atveju nebus užtikrinamas vaikų saugumas; nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimui ir padidinus nekontaktinių valandų skaičių iki 4, didelėje dalyje įstaigų vadovai niekaip nespėjo pasiruošti įstatymo įsigaliojimui ir rugsėjo mėn.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai nurodo dar daugiau spręstinų ir keistinų dalykų. Pedagogų nuomone, reikėtų peržvelgti ydingą mokytojų etato struktūrą, daugiau laiko skirti nekontaktiniams darbams atlikti. Keičiantis laikmečiui ir reikalavimams, būtina išspręsti mokytojų padėjėjų klausimą: mokytojų padėjėjos („auklytės“) turi daug daugiau funkcijų nei mokytojų padėjėjos, padedančios dirbti mokytojoms su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių (dažniausiai jos grupėse dirba su vienu dviem vaikasi). Kita bėda, kuri tampa vis aktualesnė, tai pagalbos mokiniui specialistų trūkumas: įstaigose labai trūksta logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų, socialinių pedagogų, mokytojų padėjėjų. Dažnai nutinka taip, kad, nesant specialistų, mokytojos paliekamos dirbti be jokios pagalbos.
„Nerimą kelia tai, kad socialinis dialogas ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra daug prastesnis nei bendrojo ugdymo įstaigose, o jų vadovai dažnai socialinį dialogą imituoja sukurdami kišenines darbo tarybas, ignoruodami teisės aktų nuostatas dėl informavimo - konsultavimosi procedūrų, priiminėjant lokalinius teisės aktus, keldami perdėtus dokumentavimo reikalavimus („lentalizacija“).
Konferencijos temos ir seminarai
Nacionalinė švietimo agentūra parengė metodinę vaizdo medžiagą „Kaip kurti ir atnaujinti ikimokyklinio ugdymo programą?“. Konferencijos temos apėmė įvairius aktualius klausimus:
- „STEAM ugdymas: robotika, matematika, inžinerija“: STEAM ugdymo ir informatinio mąstymo įgūdžių svarba, matematiniai gabumai yra ypač aktualūs darbo rinkoje.
- „Sveikatą stiprinančios mokyklos vizija ikimokyklinėse įstaigose“: Sveikatą stiprinančios mokyklos Lietuvoje veikia jau 30 m. ir šie metai yra jubiliejiniai.
- „Ikimokyklinis ugdymas tampa visuotiniu - kaip pasiruošti?“: Nuo 2023-ųjų prasideda ikimokyklinio ugdymo ankstinimas.
- „Priešmokyklinio ugdymo įgyvendinant atnaujintas programas planavimas“: Atnaujinus „Priešmokyklinio ugdymo programą“ pedagogams kyla daug klausimų.
- „Įtraukties švietime plėtros vizija ir kryptys“: Oficialiai 2024-ieji - tai metai, kada į švietimo įstaigas bus pilnai integruojami skirtingų poreikių turintys vaikai.
Taip pat vyko diskusijos ir seminarai, pavyzdžiui, Naujosios Akmenės ikimokyklinio ugdymo mokykla vykdo projektą „Judėjimo džiaugsmas gamtos prieglobstyje“. Nuo š. m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinio ugdymo pedagogai pradėjo darbą su atnaujinta Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa.
2022 m. rugsėjo mėnesį UAB „Efektyvi vadyba“ direktorius Rokas Milovanovas pakvietė Naujosios Akmenės ikimokyklinio ugdymo mokyklos direktorę Neringą Vaičiūtę-Gabalienę pasidalinti Lean vadybos metodų diegimo praktika.
tags: #ikimokyklinis #ugdymas #naujienos
