Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, šlapimo ir išmatų nelaikymui skirtomis medicinos pagalbos priemonėmis Lietuvoje naudojasi vis daugiau žmonių. Nors ši būklė kamuoja daugelį, tačiau dažnas apie ją nedrįsta kalbėti nei su artimaisiais, nei apsilankęs pas gydantį gydytoją. Šlapimo ir išmatų nelaikymas - Lietuvoje vis dar tabu.
Kas gali gauti kompensuojamas priemones?
Pagal egzistuojančią sistemą, valstybė kompensuoja sumą, kuri atitinka pigiausią medicinos pagalbos priemonę grupėje. Pagalba prasideda nuo atviro pokalbio. Šeimos gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę, nustato šlapimo ar išmatų nelaikymo laipsnį ir, jei reikia, paskiria kompensuojamąsias priemones. Tuomet vaistinėje jos kainuoja kur kas mažiau, o vyresniems nei 75 metų pacientams, pensininkams, mažas pajamas gaunantiems ar asmenims su negalia - jos išduodamos nemokamai.
Jeigu reikia nuodugnesnio ištyrimo, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas gydytoją specialistą.
Kam skiriamos kompensuojamos priemonės?
- Vaikams: Esant šlapimo nelaikymui, kai nustatyta negalia: 60 sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių. Esant išmatų nelaikymui: 45 sauskelnės.
- Suaugusiesiems: Esant vidutiniam šlapimo nelaikymui 60 įklotų, kurių sugeriamumas nuo 300 ml. Esant sunkiam šlapimo nelaikymui: 60 sauskelnių arba įklotų ir vienkartinių paklodžių. Esant tik išmatų nelaikymui: 45 sauskelnės. Esant šlapimo ir išmatų nelaikymui: 90 sauskelnių.
Kam kompensuojama?
- Vaikams, kuriems nustatyta negalia.
- Suaugusiesiems, kenčiantiems nuo vidutinio ar sunkaus šlapimo nelaikymo.
- Asmenims, turintiems išmatų nelaikymą.
- Pacientams, patiriantiems tiek šlapimo, tiek išmatų nelaikymą.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. Lietuvoje pasikeitė medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarka. Nuo 2021 m. vaikams, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir tokio sprendimo galiojimas nėra pasibaigęs, arba vaikams, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatyta negalia, gali būti skiriamos kompensuojamos priemonės.
VLK duomenimis, šiais metais Lietuvoje kompensuojamąsias šlapimą ir (ar) išmatas sulaikančias priemones naudojo 87,3 tūkst. pacientų. Tai yra 17 tūkst. daugiau žmonių nei pernai iki gruodžio.
Kaip gauti kompensuojamąsias priemones?
Norėdamas gauti kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių, pacientas pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins simptomus, gretutines ligas, atliks reikiamus tyrimus. Įvertinęs šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį, šeimos gydytojas diagnozuoja sutrikimą ir gali išrašyti receptą kompensuojamoms priemonėms gauti. Prireikus nuodugnesnio ištyrimo, jis gali pacientą siųsti patvirtinti diagnozę pas ginekologą ar urologą.
Pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių receptą išrašo gydytojas, nes jis diagnozuoja paciento ligą, dėl kurios jam gali būti paskirtos kompensuojamosios priemonės.
Vėliau šiuos receptus turi teisę išrašyti ir slaugytojai. Be to, slaugytojai, lankantys neįgalius pacientus namuose, taip pat gali išrašyti kompensuojamųjų priemonių receptus. „Slaugytojams suteikta teisė išrašyti kompensuojamųjų priemonių receptus leidžia greičiau ir patogiau gauti reikiamą pagalbą, kartu mažinamas gydytojų darbo krūvis. Svarbu, kad tiek pacientai, tiek slaugytojai aktyviai naudotųsi šia galimybe“, - pabrėžia E. Stropus.
Kaip tinkamai uždėti sauskelnes su reguliuojamu juosmeniu gulinčiam ligoniui?
Keitimo galimybės ir finansavimas
Žmonėms, naudojantiems kompensuojamąsias sauskelnes, svarbu žinoti, kad nustatytą sauskelnių kiekį galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau.
Kai skiriamos sauskelnės nelaikantiems šlapimo žmonėms, jų kiekiui pakeisti vadovaujamasi santykiu: 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 įklotus arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.
Kai skiriamos sauskelnės pacientams nelaikantiems išmatų, vadovaujamasi santykiu: 3 vienetai sauskelnių atitinka 4 universalius įklotus, skirtus nelaikantiesiems išmatų ir šlapimo, arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.
Praeitais metais šlapimo ir išmatų sulaikymui skirtoms medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti prireikė 24,4 mln. eurų fondo lėšų - tai 8 mln. eurų daugiau nei 2023-aisiais. Papildomai 8,6 mln. eurų buvo skirta iš valstybės biudžeto, kad beveik 83 tūkst. pacientų nereikėtų mokėti priemokų už šias priemones. Taigi net 81,4 proc. visų pacientų, naudojančių kompensuojamas šlapimą ir išmatas sulaikančias priemones, jas gavo visiškai nemokamai.
Priemonės žaizdų priežiūrai
POLA apklausos duomenimis, 25 proc. apklaustų gydomų nuo onkologinių ligų pacientų susiduria su žaizdų priežiūros poreikiu. Net 70 proc. respondentų teigia, kad jų naudojamų priemonių niekas nekompensuoja.
VLK primena, kad įvairių tipų žaizdoms gydyti per mėnesį ligonių kasos kompensuoja po 15 vienetų dengiamųjų arba sugeriamųjų tvarsčių kiekvienai žaizdai ar opai. Gydomieji tvarsčiai pacientams kompensuojami pūslinės epidermolizės žaizdoms, praguloms gydyti, iki 5 mm gylio trofinėms opoms bei opoms po spindulinio gydymo (dėl piktybinio naviko), taip pat vaikų nudegimams gydyti.
Gilesnėms nei 5 mm žaizdoms gydyti per mėnesį išrašomi 2 vienetai po 15 gramų hidrogelio ir po 15 vienetų gydomųjų tvarsčių kiekvienai žaizdai. Pacientams, kuriems negali būti skiriami gydomieji tvarsčiai, per mėnesį išrašoma ne daugiau kaip 3 kg alignino ir 5 m marlės arba ne daugiau kaip 20 marlės tvarsčių ir ne daugiau kaip po 5 pleistrų ritinėlius kiekvienai žaizdai.
Svarbu žinoti, kad vienu kartu gydomųjų tvarsčių pacientui gali būti išrašoma ne ilgesniam kaip 1 mėnesio gydymo kursui. Pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų priemonių receptą gali išrašyti šeimos gydytojas ar gydytojas specialistais. Vėliau juos gali išrašyti ir slaugytojai.
tags: #kam #skiriamos #kompensuojamos #sauskelnes
