Pensija yra finansinė parama, kuri skirta užtikrinti pajamas asmenims, pasiekusiems tam tikrą amžių arba atitinkantiems tam tikras sąlygas ir nebevykdantiems aktyvios darbo veiklos. Tai yra svarbus socialinio saugumo elementas, leidžiantis žmonėms išlaikyti oriai gyventi, palikus savo darbo vietą. Pensijos sistema yra įvairi ir gali apimti valstybines, privačias bei darbuotojų pensijų fondų teikiamas išmokas. Skirtingose šalyse pensijų teikimo sąlygos ir dydis gali labai skirtis, todėl svarbu suprasti, kaip veikia šios sistemos ir, kokie yra jų privalumai bei iššūkiai. Juk pensija ne tik suteikia finansinį stabilumą, bet ir yra svarbi dalis, planuojant asmeninę ateitį bei užtikrinant orų gyvenimą sulaukus garbaus amžiaus.
Senatvės pensijos gavimo sąlygos
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie: Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.
Minimalus būtinasis stažas, norint gauti senatvės pensiją, šiuo metu yra 15 metų. 2025 metais būtinasis stažas senatvės pensijai sieks 34 metus, o nuo 2027 m. - 35 metus. Stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo buvo draustas socialiniu pensijų draudimu, mokėjo įmokas „Sodrai“ ir kaupė pensijai būtinus taškus. Kuo didesnis sukauptas stažas, tuo didesnė pensija.
Stažas apskaičiuojamas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Vieneri stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama įmokų ne mažiau nei nuo 12 minimalių mėnesio algų (MMA). Kad būtų galima gauti senatvės pensiją, būtina pasiekti pensinį amžių ir turėti minimalų darbo stažą, kuris šiuo metu siekia 15 metų. Žmogus, neturintis šio minimalaus stažo, netenka teisės į senatvės pensiją.
Taip pat egzistuoja būtinasis stažas, kuris yra reikalingas gauti pilną bendrąją pensijos dalį. Šis stažas palaipsniui didėja ir 2027 m. pasieks 35 metus. Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Nuo 2023 m. šis terminas ilgėja iki 33 metų. Apskritai stažo reikalavimas bus ilginamas dar bent ketverius metus, kol vyrams ir moterims jis bus 35 metai. Taigi, norint gauti visą pensiją 2027 m. reikės būti pradirbus 35 metus.
Senatvės pensijos amžius ir stažas 1961 metais gimusiems
Lietuvoje senatvės pensijos amžius palaipsniui didinamas, norint 2026 metais pasiekti 65 metų ribą tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Vyrų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.
Moterų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.
2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Pensijos dydis
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo 510 iki 575 eurų. Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais.
Minimalių vartojimo poreikių dydį pagal nustatytą metodiką kiekvienais metais iš naujo apskaičiuoja ir tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šiemet šis dydis yra 267 eurai. Atsižvelgiant į šį dydį, nuo kitų metų pradžios mažiausių pensijų gavėjai vidutiniškai gaus 31,17 eurų priemoką prie pensijos.
Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį. Paprastai kalbant, jeigu žmogus sukaupia bent minimalų stažą ar ne daugiau, nei būtinąjį, tuomet jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jeigu stažo yra daugiau, tuomet ir bendroji pensija didesnė.
Pavyzdžiui, kitais metais į pensiją išeina Jonas su 34,5 metų stažu ir Ona su 40 metų stažu. Jono pensijos bendroji dalis bus lygi bazinei pensijai, nes jo stažo ir būtinojo stažo santykis bus lygus 1 (34,5/34,5). Onos pensijos bendroji dalis bus atitinkamai didesnė ir sudarys didesnę sumą, nes jos stažas didesnis.
Pensijų sistemos reforma siekiama užtikrinti senatvės pensijų mokėjimą ateityje. Anot socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos, medikų pensijos neišsiskiria. „Kai kurios profesinės grupės gauna papildomai iš valstybės biudžeto per „Sodrą“ - tai prokurorai, teisėjai, kariškiai... O medikai nėra išskirti ir pensijas gauna kaip ir visi samdomi darbuotojai, priklausomai nuo algos dydžio ir nuo darbo stažo. Tarkime, kai slaugytojų atlyginimai maži, atitinkamai ir jų pensijos mažos. Tokia pati bėda ir su gydytojais.
Nuo kitų metų visos socialinio draudimo pensijos bus indeksuojamos kiekvienų metų pradžioje ir augs tiek, kiek vidutiniškai šalyje didės atlyginimų fondas.
Yra keletas pagrindinių faktorių, kurie lemia pensijos dydį Lietuvoje:
- Stažas: Kuo ilgesnis darbo stažas, tuo didesnė pensijos bendroji dalis.
- Įmokos: Kuo didesnės sumokėtos socialinio draudimo įmokos, tuo didesnė pensijos individualioji dalis.
- Pensinis amžius: Išėjus į pensiją vėliau, galima gauti didesnę pensiją dėl sukauptų papildomų įmokų ir didesnio taškų skaičiaus.
Šalpos senatvės pensija
Šalpos senatvės pensija mokama asmenims, kurie neturi teisės į senatvės pensiją dėl stažo stokos. Ši išmoka yra ženkliai mažesnė už vidutinę senatvės pensiją ir skirta padėti padengti būtiniausias išlaidas. Šalpos senatvės pensija yra mokama ne tik tiems, kurie neturi stažo, bet ir tiems, kurie dėl sveikatos negalėjo dirbti.
Jei asmuo neturi teisės į pensiją, jis gali pasinaudoti privačiomis pensijų kaupimo sistemomis. Bet šiuo atveju reikėtų gerai apgalvoti savo galimybes dalyvauti papildomame kaupime, juolab, kad šiuo metu svarstoma dėl II pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos, tad vertėtų palaukti šių pokyčių.
Jei jau pasiekėte pensinį amžių ir neturite stažo, kreipkitės dėl šalpos senatvės pensijos.
Išankstinė pensija
Taip, Lietuvoje yra galimybė išeiti į pensiją anksčiau, pasinaudojant išankstine senatvės pensija. Ši pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, jei atitinkate tam tikras sąlygas:
- Turite sukaupti būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, kuris priklauso nuo metų, kada sulauksite pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, 2025 metais būtinasis stažas yra 34 metai.
- Negalite gauti kitų socialinio draudimo, valstybinių ar šalpos pensijų, taip pat negalite dirbti ar gauti pajamų iš savarankiškos veiklos, būti ūkininku ar jo partneriu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad išankstinė senatvės pensija yra mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, jei nuspręstumėte išeiti į išankstinę pensiją likus 5 metams (60 mėnesių) iki pensinio amžiaus, jūsų pensija būtų sumažinta 19,2% (0,32% x 60 mėn.).
Be to, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, jūsų senatvės pensija taip pat bus mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, kuomet gavote išankstinę pensiją. Tačiau jei išankstinę pensiją gavote ne ilgiau kaip 3 metus ir turėjote ne mažesnį kaip 40 metų stažą (šis reikalavimas kasmet didėja 3 mėnesiais), senatvės pensija nebus mažinama.
Prieš priimant sprendimą dėl išankstinės pensijos, rekomenduojama įvertinti savo finansinę situaciją ir pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais, kad gautumėte išsamią informaciją apie galimus pensijos dydžio sumažinimus ir jų įtaką jūsų ateities pajamoms. Kartu su pensiniu amžiumi ilgėja pensijos išankstinio skyrimo laikas, nes išankstinė pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus ir turint sukaupus būtinąjį stažą.
Išimtys
Išimtis taikoma, jei turite bent pusę būtinojo stažo senatvės pensijai ir atitinkate bent vieną iš šių sąlygų:
- Esate motina, pagimdžiusi ir išauginusi iki 8-erių metų 5 ir daugiau vaikų.
- Ne mažiau kaip 15 metų slaugėte namuose savo neįgalius vaikus ar vaikus, netekusius 60 proc. ir daugiau darbingumo.
- Ne mažiau kaip 15 metų slaugėte namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Papildomos išmokos ir kompensacijos
Jeigu žmogus norėtų gauti socialinę pašalpą, jo vidutinės pajamos per mėnesį neturi viršyti 193,6 Eur. Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio, kas yra 193,6 Eur. VRP šiuo metu siekia 176 Eur.
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (352 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (528 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymi, kad auga ne tik senatvės, bet ir negalios, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens išmoka, ir išmokos vaikams. Bazinė socialinė išmoka (BSI) nuo kitų metų sieks 74 eurus. Atitinkamai auga nuo jos priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, išmoka vaikui (vaiko pinigai), vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai ir kai kurios kitos.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. padidinus šalpos pensijų bazės dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m.). Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų. Nuo 2025 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 70 eurų.
Pensijos dirbusiems Lietuvoje ir užsienyje
Vis daugiau Lietuvos gyventojų dirba ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse, taip pat Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijoje. Kiekviena valstybė, kurioje žmogus dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, skirs pensiją tik už tą laikotarpį, kuris buvo praleistas jos teritorijoje. Jeigu dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Jeigu šiuo metu gyvenate Lietuvoje ir esate sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, turėtumėte pateikti prašymą teritoriniame „Sodros“ skyriuje arba prisijungę prie savo paskyros portale www.sodra.lt/gyventojui. Tai galima padaryti ir likus trims mėnesiams iki pensinio amžiaus. Jei gyvenate kitoje Europos valstybėje, prašymą turėtumėte pateikti tos šalies kompetentingai institucijai. Svarbu nurodyti, kad turite stažo Lietuvoje. Tada ta institucija per EESSI sistemą susisieks su „Sodros“ Užsienio išmokų skyriumi ir perduos reikiamą informaciją.
Užsienio įstaiga gaus iš Lietuvos atsakymą, o pats žmogus paštu gaus oficialų sprendimą dėl pensijos skyrimo Lietuvoje. Tuo tarpu kiekviena šalis skirs pensiją atskirai - tik už tuos metus, kuriuos dirbote jos teritorijoje. Visa informacija tarp šalių institucijų perduodama elektroniniu būdu per EESSI sistemą. Tačiau „Sodra“ neturi jokios įtakos tam, kaip greitai kita valstybė pateiks atsakymą. Jei atsakymo ilgai nėra, „Sodra“ priminimus siunčia vidutiniškai kas du mėnesius. Vis dėlto ES teisėje nenustatyta, per kiek laiko kita valstybė turi atsakyti, todėl kai kuriais atvejais sprendimų laukimas gali užtrukti ir metus ar ilgiau.
Svarbu nepamiršti, kad skirtingose šalyse pensinis amžius gali būti nevienodas. Tai reiškia, kad jei Lietuvoje jau galite gauti pensiją, kitoje šalyje jos dar negalėsite gauti dėl didesnio pensinio amžiaus. Pensija visada apskaičiuojama pagal tos šalies teisės aktus, kurioje buvo dirbta. Dar viena svarbi detalė - jei žmogus dirbo iki 1994 metų, jis turi pats pateikti dokumentus, įrodančius stažą. Tai galima padaryti bet kada, nelaukiant pensinio amžiaus.
II pakopa. Kam ir kodėl geriau atsisakyti, stabdyti kaupimą? (Svarbus sprendimas)
Duomenys apie pensijas
Prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros, kiekvienas žmogus gali pasitikrinti, kokį pensijų socialinį draudimą jis yra sukaupęs. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vidutinė senatvės pensija yra 483,2 euro. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą yra 512,7 euro, o tokio stažo neturint - 308,9 euro.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Minimalus stažas | 15 metų |
| Būtinasis stažas 2025 m. | 34 metai |
| Būtinasis stažas 2027 m. | 35 metai |
| Pensinis amžius 2026 m. | 65 metai |
