Vaiko psichologinė raida: svarbiausi etapai, ypatumai ir kaip juos atpažinti

Žmogaus asmenybė yra sudėtinga ir daugiasluoksnė, o jos formavimasis - tai nuolatinis procesas, trunkantis visą gyvenimą. Kiekvienas vystymosi etapas kelia vaiko laukiančius raidos uždavinius ir vystymosi krizes. Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologinės vaiko raidos etapai, remiantis įvairiomis teorijomis ir perspektyvomis, aptariami vaiko raidos ypatumai fizinėje, pažintinėje, emocinėje bei socialinėje srityse skirtingais raidos etapais.

Įvadas į vaiko raidą

Žmogaus branda - tai nuolatinis ir kintantis procesas, kurio metu vyksta tiek fiziniai, tiek psichologiniai pokyčiai. Nėra aiškios ribos, kada žmogus tampa subrendęs, nes asmenybė vystosi nuolat. Ši raida pereina iš kiekybinės į kokybinę dimensiją, kur asmuo tobulėja be apribojimų. Psichosocialinė raida skirstoma etapais, kurių kiekvienas kelia specifinius uždavinius.

Norint išsamiau suprasti vaiko raidą, svarbu atsižvelgti į jo gabumus, individualumą, pomėgius ir emocijas. Vaiko individualumą lemia daugybė faktorių: šeimos, kultūros tradicijos, išsivystymo lygis, charakteris, temperamentas, lytis, intelektas, pažinimo būdas, pomėgiai, savivaizdis. Raidos vertinimui apimami įvairūs jos etapai: motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis ir kt. Vaikų vystymosi seka yra vienoda, skiriasi tik tam tikrų įgūdžių įgijimo laikas.

Erik Erikson Psichosocialinės Raidos Etapai

Erik Erikson (1950) asmenybės raidą apibrėžia kaip visuomenei svarbių uždavinių sprendimą tam tikrais amžiaus tarpsniais. Jo teorijoje teigiama, kad žmogaus ego turi priimti konkrečius uždavinius ir juos spręsti, o sėkmingas krizės išsprendimas sustiprina ego ir paruošia tolimesniems iššūkiams.

Pasitikėjimas vs. Nepasitikėjimas (0-1 metai)

Naujagimystės laikotarpiu (nuo gimimo iki maždaug 1 metų) formuojasi pasitikėjimas kitais. Šiuo laikotarpiu lemiamas yra vaiką prižiūrinčių asmenų vaidmuo - kaip jie geba atliepti į vaiko poreikius. Vaikas, kuriuo rūpinamasi ir kurio poreikiai tinkamai patenkinami, jaučiasi saugus ir pasitikintis kitais. Jei vaiko poreikiai nėra patenkinami, jis gali jausti baimę ir nepasitikėjimą aplinka.

Kaip formuojasi pasitikėjimas: Tinkamas rūpinimasis, poreikių patenkinimas.
Pasekmės nesant pasitikėjimo: Baimė, įtarumas.

Autonomiškumas vs. Gėda ir Abejonės (1-3 metai)

Vaikas nuo 1 iki 3 metų išsiugdo autonomiškumą, kuris vystosi suteikiant jam erdvę bandyti "aš pats". Tai yra mokymosi valgyti, savarankiškai rengtis, reguliuoti tuštinimosi procesą amžius. Taip formuojasi valia ir pojūtis, kad galiu kontroliuoti tai, kas vyksta su manimi. Šiuos kasdieninio gyvenimo uždavinius tinkamai įsisavinus, jaučiama autonomija ir pasitikėjimas savo jėgomis. Nesuteikus vaikui autonomiško, jam tampa sunku tapti savarankišku.

Autonomiškumo ugdymas: Suteikti erdvę bandyti "aš pats".
Pasekmės nesant autonomijos: Gėda, abejonės.

Iniciatyvumas vs. Kaltė (3-6 metai)

Nuo 3 iki 6 metų - tai žaidimų amžius. Vaikas ugdosi iniciatyvumą - aš kažką bandau, imuosi iniciatyvos ir man tai pavyksta. Vaikas formuojasi tikslingumą, mokosi tikslo siekimo. Formuojasi suvokimas "aš pats - galiu!". Priešingu atveju susiduriama su kaltės krize, kur vaikas nugalinamas, "vistiek nepavyks". Jei vaiko iniciatyvos yra skatinamos, jis ugdo tikslingumą ir mokosi siekti tikslo. Tačiau, jei vaikas nuolat baudžiamas už savo iniciatyvas, jis gali jausti kaltę ir vengti imtis naujų dalykų.

Iniciatyvumo ugdymas: Skatinti smalsumą, kūrybiškumą.
Pasekmės nesant iniciatyvumo: Kaltės jausmas, pasyvumas.

Meistriškumas vs. Menkavertiškumas (6-12 metai)

Mokyklinis amžius nuo 6 m. iki 12 m. - tai meistriškumo ugdymo laikas. Šiame amžiaus tarpsnyje formuojasi žmogaus kompetencija ir suvokimas "man - sekasi". Vaikas palieka namų aplinką ir tampa kitos aplinkos - kolektyvo dalimi. Atsiranda kiti ugdytojai - mokytojai, pedagogai ir kiti vertintojai - draugai. Vaikas mokosi, kad norint įgyti teigiamą įvertinimą, reikia atlikti tam tikrus uždavinius - pvz., išspręsti tinkamai matematikos uždavinį. Pavykus, stiprėja meistriškumo jausmas ir savo vertės pajutimas. Priešingu atveju vyksta menkavertiškumo krizė. Neišsprendus šios krizės gali tapti sunku pasirinkti profesiją. Jei vaikas sėkmingai įveikia mokyklinius uždavinius, jis jaučiasi kompetentingas ir pasitikintis savimi. Tačiau, jei jam nuolat nesiseka, jis gali jausti menkavertiškumą ir abejoti savo gebėjimais.

Meistriškumo ugdymas: Palaikymas mokykloje, padrąsinimas.
Pasekmės nesant meistriškumo: Menkavertiškumo jausmas, sunkumai renkantis profesiją.

Tapatumas vs. Vaidmenų Sumaištis (12-20 metai)

Jaunystė nuo 12 m. iki 20 m. Šiuo periodu formuojasi žmogaus identitetas. Jaunuolis šiame etape prisiima lyties vaidmenį, mokosi šio vaidmens atributų. Neišsprendus, žmogus susiduria su vaidmenų sumaišties krize. Šios krizės neįveikus, vėliau gali būti sunku priimti visuomenės moralę, etiką, neįprasmintas vertybės, kyla sunkumai su ištikimybe partnerystėje ir šeimoje. Paauglystėje jaunuoliai siekia suprasti, kas jie yra ir kokie jų vaidmenys visuomenėje. Jie eksperimentuoja su skirtingais vaidmenimis ir vertybėmis, kad susiformuotų savo identitetą. Jei paaugliui nepavyksta susiformuoti aiškaus identiteto, jis gali susidurti su vaidmenų sumaištimi ir nežinoti, kas jis yra.

Tapatumo ugdymas: Suteikti galimybę eksperimentuoti, palaikyti paieškose.
Pasekmės nesant tapatumo: Vaidmenų sumaištis, sunkumai priimant visuomenės normas.

Intymumas vs. Izoliacija (20-25 metai)

Ankstyvoji branda nuo 20 m. iki 25 m. Žmogus mokosi intymumo. Išmokstama nebijoti artimų, intymių santykių: aukojama "aš" dalelė, mokomasi atverti save visą ir priimti kitą. Formuojasi gebėjimas mylėti. Priešingu atveju susiduriama su izoliacijos krize - bijoma artimų santykių, kuriuose reikia atsiverti. Jaunystėje suaugusieji siekia užmegzti artimus santykius su kitais žmonėmis. Jie mokosi atsiverti ir pasidalinti savo mintimis bei jausmais su kitais. Jei žmogui nepavyksta užmegzti artimų santykių, jis gali jausti izoliaciją ir vienišumą.

Intymumo ugdymas: Skatinti atvirumą, empatiją.
Pasekmės nesant intymumo: Izoliacija, vienišumas.

Produktyvumas vs. Stagnacija (26-64 metai)

Vidurinio amžiaus branda nuo 26 m. iki 64 m. Produktyvumo - stagnacijos krizė. Formuojasi rūpestingumas. Laikas šeimai kurti su reikalinga atsakomybe. Žmogus yra veiklus, aktyvus, analizuodamas viską, ką sukaupė per gyvenimą (nematerialaus), reflektuodamas patirtį jis ima kurti ir savo patirtį dalinti, taip rūpindamasis kitais ir tapdamas našiu visuomenės/bendruomenės dalyviu. Nesidalindamas su aplinkiniais jis "stagnuoja". Vidutiniame amžiuje žmonės siekia būti produktyvūs ir prisidėti prie visuomenės gerovės. Jie kuria šeimas, dirba, užsiima kūrybine veikla ir rūpinasi kitais.

Produktyvumo ugdymas: Skatinti kūrybiškumą, altruizmą.
Pasekmės nesant produktyvumo: Stagnacija, beprasmybės jausmas.

Integralumas vs. Neviltis (65+ metai)

Vėlyvoji branda nuo 65 m. iki gyvenimo pabaigos. Integracijos etapas arba nevilties krizė. Permąstant prabėgusį gyvenimą formuojasi gyvenimo išmintis. Vyresnio amžiaus žmogų gali apimti nerimas, gailestis, beprasmybės jausmas gyventame laike. Svarbu pamatyti kas per gyvenimą nuveikta. Kalbant apie asmenybės integralumo uždavinį, reikia pabrėžti, kad integralumas - tai dvasinė nepriklausomybė ir taikus mirties laukimas. Išmokstama elgtis išmintingai; nepretenduojama į savo reikšmingumą; žmogus sugeba būti vienas; nebijo artėjančios mirties, suvokia ją kaip natūralią gyvenimo baigtį. Integralumo krizės atveju, neišsprendęs šio uždavinio, senas žmogus išgyvena neviltį ir gilią depresiją. Senatvėje žmonės permąsto savo gyvenimą ir vertina, ar jis buvo prasmingas. Jei žmogus jaučiasi patenkintas savo gyvenimu ir pasiekimais, jis jaučia integralumą ir išmintį. Tačiau, jei jis jaučiasi nepatenkintas savo gyvenimu ir jaučia gailestį, jis gali jausti neviltį ir depresiją.

Integralumo ugdymas: Padėti įvertinti gyvenimą, skatinti pozityvų požiūrį.
Pasekmės nesant integralumo: Neviltis, depresija.

Kalbos Raidos Etapai

Vienas iš svarbiausių vaiko vystymosi procesų yra kalbos raida. Kalbos įgūdžiai formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir ikimokykliniame amžiuje. Vaiko kalbos raidai įtakos turi sveikatos būklė, aplinka, auklėjimo šeimoje ar ugdymo įstaigoje ypatumai.

Verkimo Etapas (0-6 mėnesiai)

Pirmosiomis gyvenimo dienomis ir savaitėmis kūdikis komunikuoja tik verkdamas.

Gugu Etapas (6-12 mėnesiai)

Iki maždaug 6 mėnesių kūdikis bendrauja tardamas tam tikrus garsus.

Burbuliavimo Etapas (12+ mėnesių)

Arčiau metų vaikas pradeda formuoti visavertę kalbą.

Ankstyvasis Kalbos Formavimosi Etapas (1-3 metai)

Šiuo metu vaikas ištaria kai kuriuos žodžius, kurie yra bendro pobūdžio. Pavyzdžiui, išreikšdamas savo norą, ko nors prašydamas vaikas gali pasakyti tą patį žodį - „duok“. Ir tik artimiausi žmonės gali išsiaiškinti, ko jis tiksliai nori. Maždaug 1,5-3 metų vaiko žodyne pasirodo žodžiai, iš kurių jis gali susidėlioti trumpas frazes, pavyzdžiui, „duok man gerti“, „gerti mama“ ir pan. Arčiau 3 metų jis išmoksta užduoti klausimus „Kur?“, „Kada?“, „Kodėl?“. Kai kurie vaikai praturtina savo kalbą prielinksniais. 3 metų vaikas jau bando kurti ilgesnius teiginius.

Ikimokyklinis Etapas (3-6 metai)

Šis etapas trunka nuo 4 iki 6 metų. Būdamas 4 metų vaikas gali kalbėti paprastais sakiniais, 5 metų amžiaus, aktyviai vartoti sudėtingus sakinius. Ketverių metų vaiko kalboje turi būti taisyklingai tariami šie garsai: s, z, c, dz. Jis nebeturėtų jų tarti suminkštintai ar iškištu tarp dantų liežuvių. Ketvirtų gyvenimo metų pabaigoje garsas r gali pasirodyti, bet gali ir nepasirodyti - tai yra norma. 5 metų vaikas turi aiškiai tarti garsus š, č, ž, dž. Penkerių metų vaiko kalba turėtų būti visiškai suprantama aplinkai. Jis vis geriau susidoroja su garsais š, č, ž, dž, nors rišlioje kalboje jie gali juos iškreipti ir tarti kaip s, z, c, dz. Kalbos raida paprastai vystosi iki šešerių metų.

Tėvų Vaidmuo Vaiko Raidoje

Tėvai atlieka svarbų vaidmenį visuose vaiko raidos etapuose. Jie turi užtikrinti vaiko saugumą, patenkinti jo poreikius, skatinti autonomiją, iniciatyvumą, meistriškumą, tapatumo paieškas, intymumo ugdymą, produktyvumą ir integralumą. Svarbu atliepti į vaiko poreikius, suprasti jo jausmus ir padėti jam įveikti sunkumus. Net pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio.

Mokymasis kalbėti trečiaisiais gyvenimo metais vaikui suteikia galimybę bendrauti su suaugusiaisiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Vaikai gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus. Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų. Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga, labai priklauso jo žodyno turtingumas. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelių iliustracijomis. Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Jie patys apsirengia ir nusirengia, geba laikytis taisyklių. O būdami šešerių vaikai jau moka planuoti, kai žaidžia, geba sugalvoti siužetus, įvertinti, komentuoti veiklos žingsnius. Šiuo gyvenimo laikotarpiu būtina palaikyti vaikų iniciatyvą, žaisti siužetinius vaidmeninius žaidimus, pamokyti, kaip tai daryti. Taip lavinama vaikų vaizduotė, atmintis, mąstymas, plėtojama kalba, todėl svarbu su vaikais bendrauti taisyklinga, aiškia ir turtinga kalba. Stebimas ir vaikų susidomėjimas knygomis, noras deklamuoti eilėraščius, minti mįsles, sekti pasakas. Dažnai jie turi savo įsivaizduojamus draugus/drauges, mėgsta suaugusiems parodyti savo sugebėjimus, įsitraukia su jais į diskusijas.

EMBO Terapija Kaip Pagalba Auginant Vaiką

Geštalto krypties psichoterapeutės, kūno terapeutės Inga Barakūnienė ir Laura Ragulskytė - Pavliuk yra EMBO terapijos Lietuvoje įkūrėjos. Savo užsiėmimuose specialistės naudoja meditacijos, jogos, psichoterapijos pratimus, tai pat remiasi „Bodynamic“ idėjomis. Su EMBO terapijos įkūrėjomis Inga Barakūniene ir Laura Ragulskyte - Pavliuk galima susisiekti pakalbėti apie sąmoningą ir pozityvų vaiko auginimą, remiantis jo 7 raidos etapais nuo gimimo iki 12 metų. Šie septyni raidos tarpsniai atėjo iš „Bodynamic“ metodo („Bodynamic“- tai kūno terapijos kryptis, kurios autorė - danė Lisbeth Marcher). Laura Ragulskytė-Pavliuk ir Inga Barakūnienė užsiėmimų metu didelį dėmesį skiria pratimams ir užduotims atitinkamoms kūno dalims, taip pat pokalbiams su moterimis.

Septyni EMBO Terapijos Etapai

Saugumas (nuo vaisiaus užsimezgimo iki 3 mėnesių): Formuojasi saugumo jausmas. Svarbu kalbėtis su vaiku, siųsti žinutes: "Aš tavęs laukiu/ Pasaulis tavęs laukia/ Tu esi saugus/ Pasaulis tave priima tokį, koks tu esi/ Pasaulyje gera“.
Poreikiai (nuo 1 mėnesio iki 1,5 metų): Vaikas siekia pasaulio, tėvai turi suteikti kuo daugiau laisvės šliaužioti, kad vaikas suprastų, kas yra jo kūnas ir ką jis gali.
Autonomija/Ribos (nuo 8 mėnesių iki 2,5 metų): Šis amžiaus tarpsnis skirtas pajausti savo ir kito ribas, nes vaikas pradeda suprasti, kad kažkas yra galima, o kažkas - ne.
Valia (nuo 2 iki 4 metų): Tai amžius, kai vaiką galima mokyti pabaigti darbus ir pasiekti tikslą.
Meilė ir seksualumas (nuo 3 iki 6 metų): Vaikai atranda savo kūną, svarbu negėdinti, neišsigąsti ir priimti šį vaiko raidos tarpsnį.
Nuomonė (nuo 5 iki 9 metų): Vaikas pradeda eiti į mokyklą, jam tampa svarbu išreikšti savo nuomonę, žinoti, kad jis išgirstas.
Solidarumas (nuo 7 iki 12 metų): Vaikai daug laiko praleidžia grupėje. Vaikas stengiasi suprasti: "Koks aš esu klasėje?

Kas daro didžiausią įtaką vaiko raidai | Tom Weisner | TEDxUCLA

Ypatingai Aktyvių ir Dėmesio Sunkumų Turinčių Vaikų Ypatumai

Apie 3 m. vietoj savęs įveda žaislą. Tai žaidimas - tyrimas. Žaidimai su vidiniais konfliktais. Apie 2 m. - žaidimai su kitais vaikais. Nesąveikauja. 10 mėn. - žaidimas priklauso nuo aplinkos. Šypsosi, keičiasi žaislais. 18 - 20mėn. Atsiranda žodis "Aš". Vaikas labai sugestyvi asmenybė. Šis sugestyvumas tolydžio silpnėja. Įkalbėti tai, ko jis nenori, nėra taip lengva. Amžiumi. Savo draugų sugestijoms. Suaugusiuosius.

Vaikas labai sugestyvi asmenybė. Šis sugestyvumas tolydžio silpnėja. Įkalbėti tai, ko jis nenori, nėra taip lengva. Amžiumi. Savo draugų sugestijoms. Suaugusiuosius.

Didėja sugebėjimas abstrakčiai mąstyti. Problemų iškėlimu ir sprendimu. Pereina į formalias operacijas, t.y. sąvokomis ir idėjomis. Jau 14 m.

Vaikas ima vartoti simbolius. Popieriaus lapelis yra maistas lėlei, pagaliukas - mašinytė. Nuo 2 m. kūdikiui puodelis - tai, iš ko geriama. Simboliai daugiau asmeninio pobūdžio. 3 m. gali suprasti tik artimas žmogus. 2 - 5 m. kalba.

Apie 3 m. objektai suvokiami erdvėje ir laike. Save laiko atskaitos tašku. Apie 5 m. klausimas, kodėl lyja lietus. Tikrovę. Žaidimo motyvai. 4 - 7 m. labai lavėja žodynas ir gramatika. 3 - 4 m. savo žodžius.

Tyrimas (Vygotskis). Funkcija. Trijų kalnelių maketas. Pasodina priešais lėlę ir klausiam ką mato lėlė. Sunku. Pasirinkti, ką lėlė matytų. 8 -10 m. padaryti (vaikai nesugeba decentruotis). Egocentrinės iliuzijos. Berniuką, kad jo nerastų policininkas. Tai jis padarydavo. Policininkus - rezultatas iš 30 vaikų nuo 3,5 iki 5 m. užduotį atliko teisingai. Policininkų, bet ir pasunkinus 60 proc. vaikai, 4 m. - 90 proc. Taigi vaikai sugeba decentruotis.

Kitam vaikui. Vietos perskaitomos du kartus. Klausytojas jį supranta, nes šis žino tiek pat, kiek jis. Nepersiduoda. Paimti). Supranta, ko vaikas nori, ir dar nepasakius išpildo norą.

Nebūtinai jas įsisavina. Loginius ryšius. Nesupranta, kaip jie galėjo susitikti. Sąvokomis.

Operacijų, išskirti klases, santykius. Pvz., kas yra jėga? Brolis? Kas yra anyta? Kas yra kairė? - Tu turi brolį? - Taip, Artūrą. - O Artūras turi brolį? - Ne. Šeimoje brolių? 4 - 5 m. Piešime - pirmiausiai piešia, po to kalba. "Na, nupiešiu namą…"

Vaikų, Turinčių Įvairiapusių Raidos Sutrikimų, Integracija

Vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, integracija bendraamžių grupėje reikalauja ypatingo dėmesio ir supratimo. Svarbu atkreipti dėmesį į ypatingai aktyvių ir dėmesio sunkumų turinčių vaikų ypatumus bei gaires, į ką atkreipti dėmesį bendraujant su šiais vaikais.

Prieštaravimas noriu - reikia užaštrina 3 m. Suaugusiųjų reikalavimus. Vertinimas. Vaikas nori būti pagirtas. Neprisipažins blogai padarę. Žodžius NORIU ir REIKIA.