Socialinės globos namų veikla ir gyventojų teisės yra kruopščiai reglamentuojamos įvairių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Šie dokumentai užtikrina, kad senyvo amžiaus asmenys ir suaugę asmenys su negalia, gyvenantys socialinės globos įstaigose, gautų kokybiškas paslaugas ir jų žmogaus teisės būtų gerbiamos. Viena iš svarbiausių tokių įstaigų veiklą reglamentuojančių dokumentų yra Socialinių paslaugų įstatymas (2006-01-19 Nr. 2).
Siekiant užtikrinti paslaugų kokybę ir standartus, yra patvirtinti Socialinių paslaugų katalogas (2006-04-05 Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministro įsakymas Nr. 3) ir Socialinės globos normos (2007-02-20 Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministro įsakymas Nr. 5). Gyventojų poreikių nustatymą ir paslaugų skyrimą reglamentuoja Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas (2006-04-05 Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministro įsakymas Nr. 4).
Sveikatos saugos reikalavimai stacionariose socialinės globos įstaigose yra numatyti Higienos normoje HN 125:2019 “Suaugusiųjų asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (2011-02-10 Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro įsakymas Nr. 5). Taip pat svarbus yra Suaugusiųjų asmenų maitinimo organizavimo socialinės gobos įstaigose tvarkos aprašas (2023 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 14).
Finansiniai aspektai yra reglamentuojami Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos apraše (2024-06-11 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. 6) ir Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje (2024-06-25 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. 7).
Be bendrųjų socialinių paslaugų reglamentavimo, svarbūs ir konkretūs įstatymai, ginantys pažeidžiamų grupių teises. Tai Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas (1991-11-28 Nr. 8) ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo (2010-05-27 Nr. 9). Taip pat svarbus yra Tikslinių kompensacijų įstatymas (2016-06-29 Nr. 10) ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (2011-05-26 Nr. 11).
Veiklos organizavimą ir valdymą reglamentuoja ir bendrieji teisės aktai, tokie kaip Biudžetinių įstaigų įstatymas Nr. I-1113 ir Viešųjų pirkimų įstatymas Nr. I-1491.
Konkrečių socialinės globos įstaigų veiklą reglamentuoja ir jų vidiniai dokumentai. Pavyzdžiui, Viliaus Gaigalaičio globos namų darbo reglamentas (2021-05-04 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymas Nr. 15), Viliaus Gaigalaičio globos namų vidaus tvarkos taisyklės (2021-05-04 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymas Nr. 16), Viliaus Gaigalaičio globos namų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos aprašas (2024-12-23 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymas Nr. 17), Viliaus Gaigalaičio globos namų vidaus kontrolės politika (2021-10-28 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymas Nr. 18), Viliaus Gaigalaičio globos namų etikos kodeksas (2021-09-03 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymas Nr. 19), Viliaus Gaigalaičio globos namų antikorupcinio elgesio kodeksas (2023-01-24 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymas Nr. 20), Viliaus Gaigalaičio globos namų kokybės politika (2021-09-08 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymu Nr. 21), Įstaigos darbuotojų veiklos vertinimo ir socialinio darbuotojo profesinių kompetencijų įsivertinimo tvarkos aprašas (2023-01-04 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymu Nr. 22), Viliaus Gaigalaičio globos namų paslaugų gavėjų teisių chartija (2022-07-22 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymas Nr. 23), Viliaus Gaigalaičio globos namų konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (2021-02-23 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymas Nr. 24) ir Viliaus Gaigalaičio globos namų pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašas (patvirtintas 2021-02-23 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymu Nr. 25).
Salako socialinės globos namų (toliau - Globos namai) gyventojų teisių chartijos tikslas - suteikti gyventojams galimybę išnaudoti savo potencialą, didinant arba išlaikant jų savarankiškumą, kad jie galėtų gyventi orų, pilnavertį gyvenimą. Teisių chartija papildo Globos namų direktoriaus patvirtintas Salako socialinės globos namų gyventojų vidaus tvarkos taisykles.
Teisės aktų, kuriuose reglamentuojamos žmogaus teisės, paskirtis - užtikrinti, kad visi asmenys turėtų teisę pasirinkti ir dalyvauti priimant visus jų gyvenimą veikiančius sprendimus, o jų norus privalu gerbti.
Globos namai, teikdami ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia, įsipareigoja saugoti ir puoselėti žmogaus teises.
Žmogaus teisių standartai ir jų įgyvendinimas globos namuose
Globos namų veikla grindžiama žmogaus teisių principais, kurie yra apibrėžti tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Šie principai užtikrina gyventojų orų ir orų gyvenimą.
1. Teisė į kokybiškas socialinės globos paslaugas
Ši teisė įtvirtinta JT tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte (9, 12 str.), Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje (19 str.), Europos socialinėje chartijoje (I d. 23 str.) bei Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (4, 15 str.). Globos namuose apgyvendinami senyvo amžiaus asmenys ir suaugę asmenys su negalia, kurie dėl senatvės, negalios ar tam tikrų socialinių aplinkybių negali savarankiškai gyventi savo namuose, vadovaujantis savivaldybės institucijos nustatyta tvarka, priimtu sprendimu dėl socialinės globos asmeniui skyrimo globos namuose. Asmuo turi teisę pasirinkti socialinės globos namus ir jam ar artimiesiems giminaičiams pageidaujant sudaromos sąlygos apsilankyti globos namuose prieš pradedant asmeniui teikti socialinę globą ir susipažinti su įstaigos teikiamomis paslaugomis, personalu ir kita.
2. Teisė į gyvybę
Konstitucijos 19 str., Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (3 str.), Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (6 str.), Europos Žmogaus Teisių konvencija (2 str.), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (2 str.) užtikrina teisę į gyvybę. Globos namuose užtikrinama saugi gyventojų asmeninė priežiūra. Globos namų bendro naudojimo patalpos, gyvenamieji kambariai atitinka technines, sanitarines-higienines, darbų ir priešgaisrinės saugos normas ir reikalavimus. Taip pat sudaryta galimybė bet kuriuo metu pasinaudoti pagalbos kvietimo sistema ir gauti būtinąją bei tuo metu reikalingą pagalbą.
3. Teisė į sprendimų priėmimą
Ši teisė garantuojama Europos Žmogaus Teisių konvencijos (11 str.), LR Konstitucijos, JT Neįgaliųjų teisių konvencijos (12 str.), Europos socialinės chartijos (23 str.), Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (14 str. I d. ir 5 str. 3 d.) bei Globos normų aprašo (4 priedo - 3.3 ir 9.1-9.5 p.) nuostatomis. Gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes yra įtraukiamas į visų sprendimų, susijusių su jo gyvenimu globos namuose priėmimą, išklausoma, vertinama jo nuomonė, gyvenimiška patirtis, siekiama tarpusavio supratimo. Kiekvienas Globos namų gyventojas turi teisę savarankiškai priimti sprendimus svarbiais savo gyvenimo klausimais: dėl paslaugų atsisakymo, dėl teisės dalyvauti rinkimuose, gyventojų apklausose, susirinkimuose, skundų, prašymų pateikime (Skundų ir prašymų pateikimo bei nagrinėjimo tvarka), asmeninių finansų tvarkyme (Globos namų gyventojų asmeninių pinigų ir kitų materialinių vertybių saugojimo, naudojimo ir apskaitos tvarka). Sveikatos priežiūros paslaugos pagal gyventojų poreikius organizuojamos ir teikiamos gyventojų sutikimu, gyventojai gali atsisakyti gydymo, turi teisę priimti sprendimus dėl savo gydymo, o taip pat atsisakyti gydytojo paskirto gydymo. Gyventojo valia, patvirtinama jo parašu med. dokumentuose. Gyventojas, pagal savo gebėjimus ir galimybes yra įtraukiamas į visų sprendimų priėmimą, susijusių su jo gyvenimu Globos namuose.
4. Teisė nebūti kankinamam, nepatirti žiauraus elgesio ir smurto (įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą)
Ši teisė įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (5 str.), Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (7 str.), Europos Žmogaus Teisių konvencijos (3 str.), Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (15 str.) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (4 str.). Personalo ir globojamų asmenų skaičiaus santykis garantuoja tinkamą įstaigos veiklos organizavimą ir gyventojų poreikių tenkinimą laiku. Didelis dėmesys skiriamas tinkamam darbo krūvio paskirstymui ir darbuotojų kompetencijai. Darbuotojai turi tinkamas asmenines savybes dirbti su senyvo amžiaus asmenimis ar suaugusiais asmenimis su negalia bei teisės aktuose nustatytą reikiamą profesinį išsilavinimą, išklausę mokymus, įgiję licencijas. Darbuotojai tobulina įgūdžius, mokydamiesi valdyti agresyvų elgesį, konfliktų psichologijos bei smurto prevencijos. Tinkamos apgyvendinimo sąlygos globos namuose yra pagrindinis garantas, užtikrinantis gyventojų teisę nebūti kankinamam ir nepatirti žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio. Gyventojams užtikrinama aplinka, pagrįsta abipusiu gyventojų ir darbuotojų pasitikėjimu, pagarba, tarpusavio supratimo ir susitarimo principais. Gyventojai supažindinami su savo teise kreiptis į globos namų administraciją, personalą ar institucijas už įstaigos ribų dėl įvykusios ar galimos fizinės, psichologinės, materialinės ar finansinės, seksualinės prievartos, diskriminacijos ar kitų asmens teisių pažeidimų.
5. Teisė į judėjimo laisvę, įskaitant laisvę nuo suvaržymų
Ši teisė reglamentuojama Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (9, 12 str.), Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (14, 18 str.), Konstitucijos 20 str. ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (6 str.). Užtikrinama gyventojų specialiesiems poreikiams pritaikyta aplinka, reikalinga kasdieniniam gyvenimui bei paslaugoms gauti. Asmens higienos patalpos lengvai ir greitai pasiekiamos, patogios naudotis, garantuojančios privatumą ir saugumą. Globos namuose netaikomi suvaržymai. Darbuotojai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, vadovaujasi žmogaus laisvės neliečiamumo principu. Veiksniasm asmeniui taikyti bet kokią priežiūrą ar apribojimus galima tik paties asmens sutikimu. Gyventojo sveikatos priežiūrai sutikimas nereikalingas, jeigu jo gyvybei gresia realus pavojus arba būtina jį guldyti į stacionarią sveikatos priežiūros įstaigą, taip siekiant apsaugoti kitus globos namų gyventojus. Gyventojams užtikrintos palankios sąlygos ir galimybės netrukdomai išvykti iš įstaigos laikinai ar visam laiku, jeigu jis to pageidauja, laikantis gyventojo geriausio intereso principo pagal patvirtintą Globos namų gyventojų laikino išvykimo tvarką.
6. Teisė į orumą
Konstitucijos 21 str. 3 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (1 ir 25 str.), Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (1 str.), Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (7, 16 str.), Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (3, 12 (2-3 d.), 13, 17 str.) užtikrina teisę į orumą. Darbuotojai gerbia gyventojų orumą kaip ypatingą vertybę. Gyventojas turi teisę išsakyti savo nuomonę, pageidavimus dėl globos namuose dirbančio personalo atliekamų funkcijų, elgesio, paslaugų teikimo, gyvenamojo kambario kaimyno pasirinkimo ir kita. Užtikrinta galimybė viešai reikšti savo nuomonę, praktikuoti pageidaujamą religiją, neribojamos galimybės dalyvauti visuomeninėje veikloje. Slaugomam asmeniui užtikriname oraus gyvenimo sąlygas pagal individualius poreikius - maitinimosi, kasdieninės higienos ar kita reikalinga pagalba, sudarome sąlygos bendrauti su kitais asmenimis.
7. Teisė į privatumą
Ši teisė garantuojama Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (12 str.), Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (17, 23 str.), Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (22, 23 str.), Europos Žmogaus Teisių konvencijos (8 str.), Europos socialinės chartijos (16 str.) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (7 str.). Gerbiama kiekvieno gyventojo teisė į asmens tapatumą ir privačią erdvę. Gyvenamojoje aplinkoje kiek įmanoma garantuojamas privatumas, personalas į kambarį įeina tik pasibeldęs, gyvenamosiose patalpose nenaudojamos stebėjimo kameros ar kiti stebėjimo būdai. Gyventojams sudaroma galimybė saugiai laikyti savo asmeninius daiktus, užsirakinti savo asmenines gyvenamąsias patalpas, spintelę. Globos namų darbuotojai vadovaujasi įstaigos direktoriaus patvirtintomis Salako socialinės globos namų privatumo užtikrinimo taisyklėmis. Taip pat įstaigoje yra patvirtinta Salako socialinės globos namų gyventojų asmens duomenų privatumo politika.
8. Teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas
Konstitucijos 52 str., Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (25 str.), Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (17, 23 str.), Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto (11 str.), Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (28 str.) užtikrina teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas. Globos namų pareiga - užtikrinti, kad gyventojai turėtų saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas bei galėtų gyventi jiems įprastą kasdienį gyvenimą. Pagal nustatytas normas kiekvienam gyventojui suteiktas privatumą užtikrinantis gyvenamasis plotas, atitinkantis teisės aktų nustatytus higienos reikalavimus ir derinant kambaryje gyvenančiųjų interesus bei poreikius. Kiekvienam gyventojui siekiama sudaryti jam patogias gyvenimo sąlygas jas pritaikant prie gyventojo fizinių galimybių. Kuriama jauki, namų aplinkai artima aplinka, sudarant galimybę gyventojams tvarkytis pagal savo poreikius ir pomėgius.
9. Teisė į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą
Ši teisė įtvirtinta Konstitucijos 53 str. 1 d., Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto (12 str.), Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (25 str.), Europos socialinės chartijos (I d. 11 str.) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (35 str.). Įstaigoje tinkamai ir laiku organizuojamos bei teikiamos licencijuotos bendrosios asmens sveikatos priežiūros - slaugos, masažo paslaugos. Sveikatos priežiūros paslauga yra koncentruota į asmens sveikatos palaikymą, profilaktiką, slaugą ir kokybišką nuolatinę priežiūrą, aprūpinimą reikalingomis slaugos ir techninės pagalbos priemonėmis. Gyventojams sudaryta galimybė pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją, užtikrinamas jo dalyvavimas priimant visus sprendimus, gerbiama jo teisė atsisakyti gydymo.
10. Teisė į informaciją (saviraiškos laisvė)
Konstitucijos 25 str., Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (18, 19 str.), Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (21, 29 str.), Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (18, 19 str.), Europos Žmogaus Teisių konvencijos (9, 10 str.), JT tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto (6, 7, 13 str.), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (11 str.) užtikrina teisę į informaciją ir saviraiškos laisvę. Kiekvienas gyventojas turi teisę turėti savo įsitikinimus, nuomonę ir juos laisvai reikšti. Jokiomis priemonėmis nėra varžoma asmens laisvė išsakyti savo nuomonę, pageidavimus ar kritines pastabas dėl problemų, iškilusių teikiant socialinę globą. Gyventojams nekliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Gyventojai turi teisę, gauti visą informaciją apie save (žodžiu, raštu ir kt.). Teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinamas laisvas politinių pažiūrų pasirinkimas, galimybė viešai reikšti savo nuomonę, praktikuoti pageidaujamą religiją, neribojamos galimybės dalyvauti visuomeninėje veikloje. Globos namuose sudaromos sąlygos gyventojų sielovadai. Globos namai tarpininkauja, kad gyventojai atliktų pilietines pareigas teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Teisė skųstis (teisė į veiksmingą teisinę gynybą)
Ši teisė įtvirtinta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (13 str.), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (6, 13 str.) ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (8 str.). Gyventojai supažindinami su savo teise kreiptis į globos namų administraciją, personalą ar institucijas už globos namų ribų dėl įvykusios ar galimos fizinės, psichologinės, materialinės ar finansinės, seksualinės prievartos, diskriminacijos ar kitų asmens teisių pažeidimų. Gyventojo kreipimosi teisė nėra varžoma. Gyventojai supažindinami su skundų ir prašymų pateikimo bei nagrinėjimo globos namuose tvarka ir žino, kad, baigus nagrinėti skundą ar prašymą, jam priimtina forma jis bus supažindintas su gautomis išvadomis bei sprendimais. Raštu pateikti skundai ir prašymai bei priimti sprendimai registruojami atskirame žurnale. Sudarytos sąlygos globos namų gyventojams ir lankytojams atsiliepimus teikti anonimiškai.
12. Teisė į lygybę (nediskriminavimas)
Ši teisė garantuojama Europos Žmogaus Teisių konvencijos (14 str.), Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (5 str.), Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (3 str.), Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto (2 str.), Europos socialinės chartijos (V d. E str.) ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (7 str.). Gyventojų teisės įgyvendinamos be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Visi globos namų gyventojai yra lygūs ir turi teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą ir teisę vienodai naudotis įstatymo teikiamomis galimybėmis be jokio diskriminavimo.
13. Teisė į dalyvavimą ir socialinę įtrauktį
Ši teisė įtvirtinta Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (25, 26 str.), Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto (15 str.), Europos socialinės chartijos (I d. 15 str.), Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (19, 26, 29, 30 str.), Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (27 str.) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (25 str.). Gyventojams užtikrinama galimybė savarankiškai dalyvauti bendruomenės kultūriniame, politiniame ir visuomenės gyvenime. Sudarytos sąlygos dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus, balsuoti ir savarankiškai priimti sprendimus. Stengiamasi gyventojus įtraukti į globos namų veiklą, užtikrinant jų dalyvavimą įvairiose globos namų veiklos srityse. Planuojant ir teikiant pagalbą, paslaugas, priemones ar naudojant įvairius darbo metodus ugdomas gyventojo savarankiškumas, motyvacija pačiam atlikti įvairias veiklas palaikymas, skatinimas, didinimas. Gyventojai įtraukiami dalyvauti poreikių vertinime, išsikeliant tikslą/us, bei sudarant individualų socialinės globos planą bei teikiamų paslaugų kokybės vertinimo procese, išreiškiant savo nuomonę apklausos anketose. Gyventojai skatinami aktyviau įsitraukti, priimant jų gyvenimą ir priežiūrą veikiančius sprendimus. Kolektyvinei gyventojų nuomonei bei pageidavimams, sprendžiant iškilusias problemas, atstovauja Globos namų taryba. Jos veikla organizuojama pagal įstaigoje paruoštus ir patvirtintus Globos namų tarybos nuostatus. Gyventojai turi teisę gauti kokybiškas mobilumą palengvinančias priemones, įrenginius.
Gyventojų pareigos ir vidaus tvarka
Be teisių, gyventojai turi ir pareigas, kurios užtikrina darnų tarpusavio santykį ir tvarkingą aplinką. Gyventojų pareigos apima:
- 8.1. Gerbti visus šalia esančius ir kito žmogaus nuomonę;
- 8.2. Su darbuotojais bendrauti ir bendradarbiauti geranoriškai, mandagiai;
- 8.3. Laikytis konfidencialumo principų;
- 8.4. Siekti savarankiškumo;
- 8.5. Gerbti kitų gyventojų privatumą;
- 8.6. Informuoti apie nepagarbų elgesį ar patiriamą smurtą.
Gyventojams parengiamas teisių sąrašas jiems suprantama kalba (priedas Nr. 1, priedas Nr. 2) ir viešinami įstaigos stenduose. Gyventojų Teisių chartija įsigalioja nuo jos patvirtinimo dienos. Su Teisių chartija žodžiu supažindinami gyventojai.
Kuosinės socialinės globos namų nuostatai, patvirtinti 2025 m. sausio 17 d. Nr. T3-3(1.6 E) Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu, detaliai reglamentuoja įstaigos veiklą. Nuostatai apibrėžia teisinę formą, savininką, paskirtį, veiklos sritį, rūšis, tikslus, funkcijas, teises ir pareigas, veiklos organizavimą ir valdymą. Globos namai yra stacionari socialinių paslaugų įstaiga, teikianti ilgalaikę ir trumpalaikę socialinę globą senyvo amžiaus asmenims ir, esant galimybei, asmenims, kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra dėl tam tikrų susirgimų. Įstaigos veiklos tikslai apima socialinės globos teikimą, atitinkantį gyventojų poreikius ir geriausius interesus, psichologinių, socialinių, kultūrinių ir dvasinių reikmių tenkinimą, saviraiškos skatinimą ir integraciją į bendruomenę, bei saugios ir orios socialinės globos užtikrinimą, suderintą su asmens sveikatos priežiūra.
Globos namų vadovauja direktorius, skiriamas penkerių metų kadencijai. Direktorius atsako už įstaigos veiklą, darbuotojų valdymą, finansų ir turto naudojimą, viešuosius pirkimus, ataskaitų teikimą ir kitas funkcijas, numatytas teisės aktuose ir nuostatuose. Veiklos organizavimas vyksta pagal direktoriaus patvirtintą metinį veiklos planą.
Visi šie teisės aktai ir vidiniai dokumentai sudaro vientisą sistemą, kurios pagrindinis tikslas - užtikrinti socialinės globos namų gyventojų orumą, saugumą, kokybiškas paslaugas ir visų žmogaus teisių gerbimą.
