Motinos pienas - tai pagrindinis ir nepakeičiamas kūdikių iki 12 mėnesių amžiaus maistas. Nėra abejonių, kad motinos piene gausu maisto medžiagų, kurios ne tik aprūpina kūdikį visomis būtinomis medžiagomis, bet ir apsaugo. Motinos pieno sudėtyje visų pirma aptinkama būtiniausių maisto medžiagų - angliavandenių, baltymų ir riebalų, taip pat vandens, patenkinančio mažylio skysčių poreikį, ir kt. Motinos piene aptinkamų komponentų sąrašas yra ilgas, be to, nuolat atrandama ir naujų sudedamųjų dalių.
Gamta milijonus metų kūrė ir tobulino natūralųjį kūdikių maistą - motinos pieną. Visiškai sveikos motinos pienas jos kūdikiui sukelti bėdų galėtų dėl dviejų priežasčių. Pirma - jeigu vaiko organizmas visai neturi arba pasigamina per mažai tam tikroms pieno medžiagoms pasisavinti būtinų fermentų. Tai vadinama netoleravimu. Antra - jeigu kūdikis liguistai jautrus kokioms nors motinos piene esančioms medžiagoms. Tai vadinama alergija.
Pieno netoleravimas paprastai siejamas su kūdikio nesugebėjimu pasisavinti pieno cukraus - laktozės. Laktozė - pagrindinis pieno angliavandenis - yra greitai panaudojamos energijos nešėja, ypač svarbi sparčiai besivystančių ir intensyviai veikiančių kūdikio smegenų mitybai. Normaliai laktozė pradedama virškinti ir pasisavinti plonajame žarnyne, kai kiekviena laktozės molekulė suskyla į ją sudariusias galaktozės ir gliukozės molekules. Jeigu fermento laktazės nėra arba trūksta, nesuardytos laktozės molekulės nukeliauja į storąją žarną. Ten yra bakterijų, kurios geba suskaldyti laktozę fermentacijos būdu. Dėl to vyksta angliavandenių rūgimas ir išsiskiria daug dujų, dėl kurių kūdikis kenčia pilvelio pūtimą ir dieglinius skausmus. Tikrąjį laktozės netoleravimą kūdikystėje lemia įgimtas - genetiškai paveldimas - fermento laktazės trūkumas. Tokie kūdikiai negali vartoti ne tik motinos pieno, bet ir kitų žinduolių rūšių pieno, kuriame yra laktozės. Taigi jiems netinka ir karvės bei ožkos pienas. Laktazės įgimto trūkumo atvejais kūdikiai turėtų būti maitinami laktozės neturinčiais pieno produktais arba augalinės kilmės mišiniais, pvz., pagamintais iš sojos pupelių. Tik nereikėtų skubėti nujunkyti žindomą kūdikį, vos pastebėjus pirmuosius laktozės netoleravimui būdingus simptomus. Įgimto fermento laktazės trūkumo pasitaiko labai retai.
Dažniausiai kūdikiai, taip pat ir žindomi, būna alergiški karvės pieno baltymui beta-laktaglobulinui. Jis yra vandenyje tirpus, todėl gali nesunkiai patekti iš motinos žarnyno į jos kraują ir paskui - į pieną. Ypač daug alergijos ir žindomiems kūdikiams pasitaikydavo tais laikais, kai buvo tikima, jog tam, kad mamos turėtų pakankamai savo pieno, jos pačios privalo gerti daug karvės pieno. Išties tai nebūtina, visų motinos pieno gamybai reikalingų medžiagų galima gauti pilnavertiškai maitinantis kitokiu maistu. Žindomų kūdikių alergija pienui kartais painiojama su laktozės netoleravimu, nes greta alergijai charakteringų egzeminių bėrimų ant odos, pasireiškia ir netoleravimui būdingi pilvo simptomai: viduriavimas, pūtimas, diegliai, atpylimai. Ir tikrai, abi šios būklės susijusios priežasties-pasekmės ryšiu. Viena, alergenų sudirgintoje plonojoje žarnoje sustiprėja peristaltika, ir pienas, kartu su nespėta suvirškinti ir pasisavinti laktoze, greičiau nustumiamas tolyn, į storąją žarną. Antra, laktazė yra išskiriama pačiose žarnos gleivinės gaurelių viršūnėlėse, todėl visa, kas pažeidžia žarnos gleivinę (taip pat ir alergijos ar infekcijos sukelti uždegiminiai pokyčiai), gali sutrikdyti ir šio fermento produkciją. Toks antrinis laktozės netoleravimas būna laikinas, užtrunka tik iki žarnos gleivinės užgijimo.
Motinos pieno sudėtis ir kintamumas
Motinos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Motinos pieno sudėtis skirtingu laikotarpiu yra skirtingas. Neišnešiotą naujagimį maitinančios motinos pieno sudėtis gerokai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį. Motinos pieno sudėtis kinta žindymo metu ir paros metu.
Po gimdymo krūtyse pradeda gamintis priešpienis. Šis tirštas, lipnus skystis dažnai vadinamas „skystuoju auksu“ - ne vien tik dėl gelsvos ar geltonos spalvos, bet ir dėl savo savybių: jis labai svarbus maitinant ir nuo neigiamo poveikio saugant trapius ir pažeidžiamus naujagimius. Pirmąją (pirmąsias) paras po gimdymo išsiskiria vos iki 40-50 ml priešpienio, dažnai - ir dar mažiau. Priešpienyje yra daugiau antikūnų, baltųjų kraujo kūnelių: jie svarbūs apsaugai nuo infekcijų, kai kūdikis iš beveik sterilios aplinkos patenka į terpę, kurioje gali būti patogeninių mikroorganizmų. Priešpienis tam tikra prasme veikia kaip vidurius laisvinantis maistas, padedantis iš žarnyno greičiau pasišalinti mekonijui - pirmosioms naujagimio išmatoms, sudarytoms iš kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų ir kt.
Priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), iš gelsvos į vis baltesnę kinta ir jo spalva. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečiąją gyvenimo parą jau yra maždaug graikinio riešuto dydžio, o vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno. Pereinamajame piene daugiau riebalų, kalorijų ir laktozės (natūralaus cukraus), todėl tai idealus maistas greitai augančiam naujagimiui. Praėjus apie dviem savaitėms nuo gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas. Taigi, svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik atsigertų, bet gautų ir riebesnio, sotesnio pieno.
Motinos piene yra 400 medžiagų, kurių nėra jokiame jo pakaitale. Epitelio augimo faktorius skatina epitelio ląstelių, dengiančių žarnų gleivinę, augimą ir jų sugebėjimą išskirti virškinimo fermentus. Įvairūs hormonai gerina naujagimio adaptaciją, reguliuoja gyvybiškai svarbių organų darbą. Nukleotidai stiprina imunitetą, stimuliuoja žarnyno brendimą, gerina geležies įsisavinimą. Antioksidantai apsaugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Lizocimas, komplementas, interferonas, antistafilokokinis faktorius, sekrecinis IgA ir makrofagai saugo kūdikį nuo įvairių virusinių ir bakterinių infekcijų. Motinos piene yra fermento lipazės, kuri padeda suvirškinti riebalus. Ilgų grandinių polinesočiosios rūgštys užtikrina kūdikio centrinės nervų sistemos brendimą, turi teigiamos įtakos regos aštrumo formavimuisi. Motinos piene esančių mineralinių medžiagų ir vitaminų biologinė vertė yra didesnė ir jie daug geriau įsisavinami nei iš bet kokio kito dirbtinio maisto. Motinos pienas yra labai svarbus augančioms ir bręstančioms kūdikio smegenims.
Žindymo svarba ir nauda
Žindymas - tai ne tik maisto šaltinis, bet ir svarbus emocinis ryšys tarp mamos ir kūdikio. Dėl fizinio ir emocinio artumo su motina kūdikis jaučiasi saugus, o tai svarbu jo asmenybės vystymuisi bei harmoningiems motinos ir vaiko santykiams. Žindymas saugo ir motinos sveikatą nuo pat tos akimirkos, kai ką tik gimęs kūdikis paguldomas ant jos krūtinės. Maitinančiosios krūtimi daug rečiau patiria pogimdyminę depresiją, nes žindymas ramina ir motiną, o reikalingumo savo kūdikiui suvokimas suteikia didelę gyvenimo prasmę. Žindymo laikotarpiu geriau pasisavinamas kalcis, todėl ilgai žindžiusioms vyresniame amžiuje būna retesni kaulų lūžiai dėl jų trapumo - osteoporozės. Gydytojų pastebėta ir mokslininkų įrodyta, jog neturėjusios abortų, gimdžiusios ir kūdikius ilgai žindžiusios moterys daug rečiau serga kiaušidžių ir gimdos bei krūties vėžiu. Refleksiniu-hormoniniu būdu stabdydamas ovuliaciją, žindymas padeda išvengti pastojimo ir naujo nėštumo: po gimdymo motinos organizmas gali pailsėti ir atsistatyti.
Nemažai žindančių mamų kyla klausimas, ar pienas išliks toks pat vertingas žindant 6 mėn. ir ilgiau. Tačiau medikų bendruomenė ragina nenuvertinti motinos pieno reikšmės, kaip ir Pasaulio sveikatos organizacija, pateikianti rekomendaciją žindyti iki 24 mėn. Tiesa, kūdikiai kietu maistu padedami primaitinti nuo 6 mėn. Tyrimai rodo, kad motinos pienas išlaiko savo maistinę kokybę ir vertę visą žindymo laikotarpį, o nuo 12-ojo mėn. neretai tampa net šiek tiek kaloringesnis: jis teikia daugiau energijos, jame aptinkama daugiau riebalų, o tai gali teikti dar didesnę naudą sparčiai augančiam organizmui. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad motinos pieno maistinė vertė vaiko antraisiais gyvenimo metais dažniausiai išlieka tokia pati. Cinko ir kalio motinos piene šiek tiek sumažėja, tačiau padidėja bendras baltymų kiekis.
Tinkamas pieno laikymas ir paruošimas
Natūralu, kad mama su kūdikiu negali būti 24 val. per parą, todėl kartais mažylį tenka trumpam palikti su artimaisiais. Pats paprasčiausias ir greičiausias būdas tą padaryti - naudoti pientraukį - pagrindinį mamos pagalbininką, kai reikia sukaupti pieno atsargų.
Kiekvieną priemonę, kuri bus naudojama pienui ištraukti, - pientraukius, indelius ir kt., - būtina kruopščiai išplauti karštu vandeniu. Saugiau plauti indelius ne rankomis, bet indaplovėje, kuo karštesniame vandenyje. Atkreipkite dėmesį, kad plastikiniai maišeliai tiks tik trumpam užšaldyti pieną, t. y. kai pieną kūdikiui planuojate sumaitinti po kelių parų. Plastikiniai maišeliai lengvai plyšta, pienas iš jų lengvai išteka, be to, riebiosios medžiagos prilimpa prie maišelio sienelių, todėl pienas gali būti šiek tiek mažiau vertingas.
Jeigu mama nori sumaišyti tą pačią dieną per kelis kartus nutrauktą pieną, reikėtų, kad jis būtų panašios temperatūros, t. y. nepatariama maišyti ką tik nutraukto dar šilto ir ilgokai šaldytuve buvusio pieno.
Tinkamos porcijos. Naujagimiams paprastai motinos pieno šaldoma nedidelėmis porcijomis - 30-60 ml. Optimali pieno porcija - apie 60-120 ml, todėl būtent tokio dydžio indelių ar šaldymo maišelių reikėtų įsigyti. Būtinai pažymėkite indelius.
Jeigu aplinkos temperatūra - aukštesnė nei 25 °C, tačiau nėra galimybės pieno laikyti šaldytuve, tuomet indelį reikėtų laikyti vėsiai, pavyzdžiui, pamerkus į šaltą vandenį. Pieno indelį galima ir įsukti į šaltame vandenyje sudrėkintą rankšluostį ar kitą audinį.
Šaldytuve, kuriame palaikoma įprasta +4 °C temperatūra, pieną galima laikyti iki 5 parų.
Šaldytuve. Iš vakaro indelį ar maišelį su pienu tiesiog perkelkite į šaldytuvą: jis lėtai atitirps.
Šiltame vandenyje. Galima atšildyti pieną indelį įstačius į atskirą indą su šiltu vandeniu.
Po šilto vandens srove. Atšildytą pieną būtina suvartoti per 1 parą.
Nepatariama pieno šildyti nei ant viryklės, nei tuo labiau mikrobangų krosnelėje, nes, veikiant aukštai temperatūrai, žūsta naudingosios medžiagos, tarp jų - ir piene esantys antikūnai. Be to, sunku pastebėti, kada pienas sušilo iki reikiamos temperatūros, todėl kūdikis gali nusideginti burnytę ir liežuvį. Jei pašildyto pieno liko buteliuke ar indelyje, jį suvartoti reikėtų per 2 val.
RETAS VIDEO kuris privers susimąstyti
Taisyklingas žindymas ir dažniausios problemos
Kiekvienos mamos ir vaiko žindymo patirtis yra unikali. Sėkmingam žindymui labai svarbu tai, kas vyksta su mama ir kūdikiu po gimdymo. Reikia siekti kiek galima ankstesnio oda prie odos kontakto. Ankstyvas oda prie odos kontaktas turi teigiamą poveikį pirmojo žindymo sėkmei, taip pat žindymo sėkmei 3-ią parą, 1-4 mėnesį po gimimo ir bendrai žindymo trukmei.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teikia tokias rekomendacijas: iki 6 mėn. idealiausias kūdikiui maistas - motinos pienas, 6 mėnesių amžiaus kūdikiams turi būti pradedama duoti vertingo papildomas maisto ir jie toliau žindomi iki 2 metų ar ilgiau.
Taisyklingas maitinimas - tai svarbiausias sėkmingo žindymo veiksnys. Dauguma žindymo problemų atsiranda dėl mamos nepatyrimo žindyti ir kūdikio žįsti. Žindoma tik pagal kūdikio poreikį. Iš pradžių kas 1,5-2-3val., retais atvejais kas 4 val.; maitinama apie 20-30 min. Prieš duodama krūtį kūdikiui, visada palaukite, kol jis išsižios (perbraukite pirštu per skruostą lūpų link, speneliu perbraukite lūpų kontūrą), tada priglauskite kūdikį prie krūties (o ne kiškite krūtį kūdikiui į burną). Atsipalaiduokite. Maitinti pagal poreikį. Šis poreikis arba maitinimo dažnis yra individualus kiekvienam kūdikiui. Leisti žįsti, iki kūdikis paleis krūtį pats arba kietai užmigs, aktyviai žindęs 20-30 min.
Dažnos žindymo problemos ir kaip jas spręsti. Dauguma anksti baigusių žindyti mamų nurodo, kad priežastis yra „pieno trūkumas“. Motinos pieno gamybos tikslas ir prasmė - augantį kūdikį aprūpinti geriausiu, pačios gamtos sukurtu maistu. Todėl svarbiau žinoti ne tai, kiek pieno gali pasigaminti mamos krūtyse, o kiek pieno iš jų gauna vaikas. Tikras pieno trūkumas būna tada, kai jo nepakanka normaliam kūdikio augimui ir vystymuisi.
Pasitaiko „patyrusių patarėjų“, kurie žindančioms mamoms pasiūlo pasitikrinti savo pieno kiekį ištraukiant jį rankomis ar pientraukiu. Žinokite - tokie žmonės tikrai mažai išmano. Moters pieno liauka nėra nei maišas, nei butelis, į kurį įpilama ir išpilama. Neįgudusiai mamytei galbūt pavyks išspausti tai, kas yra susirinkę už spenelio esančiose latakų praplatėjimuose - talpyklėlėse, vadinamose pieno ančiais. Tačiau ten sutelpa toli gražu ne visas pienas, kurį kūdikis gauna pats žįsdamas krūtį. Gal trečdalis - ketvirtadalis ar net dar mažiau.
Objektyvesnis būdas sužinoti, kiek vaikas suvalgo, galbūt galėtų būti kūdikio kontroliniai svėrimai. Tuomet žindant kūdikio gauto pieno kiekis apskaičiuojamas pagal svorių prieš ir po žindymo skirtumą. Anksčiau, kai naujagimiai buvo laikomi atskirai nuo mamų ir maitinami pagal tvarkaraštį, tai buvo įprasta kasdienė praktika gimdymo ligoninėse.
Tomis dienomis, kai nerimaujate, ar vaikeliui užteko pieno, galite skaičiuoti šlapius vystyklus arba kelnytes (sauskelnės šiuo atveju blogiau atspindės tikrovę). Ne mažiau kaip šeši pasišlapinimai per parą - garantija, kad kūdikis per tą laiką pieno gavo pakankamai. Aišku, jei vaikelis yra tik žindomas ir negauna jokių kitų skysčių.
Ką daryti, jei skauda spenelius? Netaisyklingas apžiojimas - dažniausiai pasitaikanti spenelių skausmo priežastis. Todėl labai svarbu, kad kūdikis taisyklingai apžiotų spenelį. Įsitikinkite, kad jis guli prie pat jūsų kūno, kad jo nosytė yra tiesiai priešais spenelį, ir stebėkite, kad kūdikis pakeltų / atloštų atgal galvą siekdamas apžioti krūtį.
Išmėginkite įvairias padėtis. Klasikinė Madonos padėtis, kai laikome kūdikio galvelę alkūnės linkyje, patogesnė, kai žindymo technika įvaldyta, o kūdikis paaugęs. Pirmomis savaitėmis pabandykite prilaikyti kūdikio galvelę iš apačios ranka, esančia priešingoje pusėje, nei krūtis, iš kurios žindote. Pasiguldykite kūdikį ant pagalvėlių iš šono, po pažastimi arba išmėginkite tokią žindymo padėtį: įsitaisykite pusiaugula ant nugaros ant pagalvėlių taip, kad kiekvienas jūsų kūno lopinėlis būtų patogiai prilaikomas, ir pasiguldykite kūdikį pilvuku ant savo pilvo.
Po maitinimo spenelius galite trumpam įmerkti į fiziologinį druskos tirpalą (pusė arbatinio šaukštelio druskos į 240 ml vandens, kasdien gaminkitės šviežią) ir nusausinti popierine servetėle. Taip pat galima spenelius tepti savo pienu ir leisti jam nudžiūti. Mamos pienas turi antibakterinių savybių ir vitamino E, skatinančio žaizdų gijimą. Jeigu oda yra labai sausa, po maitinimo galima užtepti labai ploną sluoksnį tepalo, užtikrinančio vidinių odos sluoksnių drėgnumą. Tinkamiausias yra 100 proc.
Tarp žindymų stenkitės palikti spenelius kuo ilgiau atvirus - nepridengtus įdėkliukais, liemenėle ar drabužiais. Jeigu reikia vilkėti liemenėlę ar drabužius, rinkitės natūralius medvilninius audinius, taip pat popierinius įdėkliukus, neturinčius plastiko sluoksnio. Plastiko sluoksnis sulaiko drėgmę ir sukuria šiltą drėgną terpę, kurioje mirksta spenelis - taip gali padidėti odos jautrumas ir ji taps pažeidžiamesnė.
Jeigu yra įtrūkimų, kurie kraujuoja, susidarė šašai, skausmui malšinti galite uždėti į medžiagos skiautę suvynioto ledo kompresą: 20 min. šaldote spenelius, po to darote 20 min. Jeigu stengdamasi kūdikiui taisyklingai paduoti krūtį ir gydydama spenelius nejaučiate pagerėjimo ar situacija dar blogėja, gali būti, kad į žaizdą įsimetė grybelinė ar bakterinė infekcija. Dėl pienligės spenelius gali perštėti, jie gali būti rožiniai, gali atsirasti baltų dėmių ant spenelio, po žindymo krūtį gali kankinti gilus, badantis skausmas. Karščiavimas, pūlių išsiskyrimas iš spenelio, krūties patinimas yra infekcijos ženklai.
Motinos pienas negali pakenkti vaikui - žindymas tik padeda kovoti su infekcija, nes mažylių imunitetas dar ne toks stiprus kaip suaugusiųjų. Rizikinga žindyti tik vienu atveju - motinai sergant AIDS. Tyrimais nustatyta, kad žindomi kūdikiai daug lengviau pagydomi net nuo sunkių ligų, jie rečiau serga kvėpavimo, ausų infekcijomis ir kitomis dažnomis ligomis.
