Alergija - viena dažniausių lėtinių ligų Europoje, tačiau vis dar gajus požiūris, kad tai tėra prasimanymas, o nedidelis alergenų kiekis nepadarys žalos. Pritaikytas alergiškų vaikų maitinimas tampa iššūkiu tiek tėvams, tiek ugdymo įstaigoms, kuriose tenka derinti mitybą net kelioms skirtingoms alergijoms. Svarbu suprasti, kad alergija maistui yra organizmo imuninės sistemos atsakas į tam tikrą maistą, kuris gali sukelti įvairius simptomus, nuo lengvų iki gyvybei pavojingų.
Pirmasis žingsnis: dokumentacija ir bendradarbiavimas
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis, kurį turi atlikti alergiško vaiko tėvai, jam pradedant lankyti ugdymo įstaigą, yra pateikti raštiškus gydytojo nurodymus, kaip turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas (Forma Nr. E027-1). „Vis dar pasitaiko atvejų, kai tėvai pasako žodžiu, kam vaikas yra alergiškas, arba atneša į darželį atlikto alergologinio tyrimo atsakymą. Nutinka ir taip, kad laikui bėgant vaikui atsiranda naujos alergijos - visais atvejais turi būti pateikiama minėta pažyma ir atnaujinama priklausomai nuo poreikio ir kintančios sveikatos būklės,“ - pasakoja A. Saronova.
Pritaikyto maitinimo valgiaraščiai rengiami koreguojant bendrą valgiaraštį, pagal kurį įstaigoje maitinami vaikai: draudžiamus patiekalus, maisto produktus ar jų kiekius keičiant rekomenduojamais ir atsižvelgiant į Rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas arba alergiškam vaikui yra rengiamas visiškai atskiras valgiaraštis. Kai asmeniui skiriamas pritaikytas maitinimas, rekomenduojama kartą per metus konsultuotis su gydytoju dietologu.
Iššūkiai ugdymo įstaigose
Ugdymo įstaigose maitinimas yra planuojamas - ne tik skaičiuojami reikalingi produktų ir juose esančių maistinių medžiagų kiekiai pagal maitinimosi aprašą, bet ir atsižvelgiama į skirtingus vaikų poreikius: pradedant alergijomis, baigiant vegetariniu ar veganiniu maitinimuisi. „Kartais sakome, kad dietistai - tikri menininkai, turintys suderinti tiek sveikatos normas, tiek technines galimybes ir, žinoma, stengtis, kad maistas vaikams būtų skanus ir patrauklus. Svarbu pabrėžti, jog šios išlygos taikymas - toli gražu ne bandymas virtuvės personalui „išsisukti“ nuo papildomų patiekalų gamybos. Savo darbo praktikoje stebime, jog alergijų atsiranda vis daugiau ir vis sudėtingesnių. Vaikai nebėra alergiški tik vienam produktui, o kartais, nagrinėdami vaiko alergijų sąrašą, pastebime, kad iš darželyje turimų visų kruopų rūšių vaikas gali valgyti vos dvi, iš daržovių - tris ir tik vienos rūšies mėsą.
Nesusiduriantiems su pritaikyto maitinimo organizavimu gali kilti klausimas: jei tėvai gali vaiką pilnavertiškai maitinti namie, kodėl ugdymo įstaiga negali užtikrinti tinkamo maitinimo? Kuo daugiau darželyje yra skirtingas alergijas turinčių vaikų, tuo siauresnis patiekalų asortimentas. Virtuvės personalo galimybės yra ribotos ir tiesiog fiziškai neįmanoma kiekvienam vaikui pagaminti visiškai individualų patiekalą, kuris, be kita ko - dar ir vizualiai per daug nesiskirtų nuo kitų vaikų lėkščių.
„Pavyzdžiui, valgiaraštyje vakarienei numatytas varškės apkepas. Vaikams, kurie yra alergiški kiaušiniams ir glitimui, bus gaminami apkepti varškėčiai su kukurūzų mėtais (be kiaušinių) arba trinta varškė, o vaikams, alergiškiems pieno produktams - ryžių kruopų košė arba blyneliai. Visada stengiamasi paruošti tokius patiekalus, kurie vizualiai atrodytų panašiai į bendro valgiaraščio patiekalus, bent jau spalviškai. Tačiau dažnai tėvams iškyla klausimų, kodėl iš tam tikro patiekalo išimami produktai, kuriems jų vaikas nėra alergiškas. Atsakymas - taip yra daroma siekiant suderinti visų vaikų poreikius ir virtuvės galimybes,“ - sako A. Saronova.
Maisto ruošimas ir rizika
Viena alergiškų vaikų maitinimo proceso dalis - pritaikyto valgiaraščio sudarymas ir jo derinimas su įprastu valgiaraščiu bei ugdymo įstaigos galimybėmis. Tačiau ne mažiau svarbi dalis - ir maisto ruošimas, virtuvės darbas. Pasak A. Saronovos, čia kyla bene didžiausia rizika alerginiai reakcijai iššaukti. „Paprastai tariant - negalima su tuo pačiu šaukštu maišyti įprastos košės ir ruošiamos alergiškiems vaikams; negalima kepti toje pačioje skardoje įprastų maltinukų ir skirtų alergiškiems vaikams. Negali būti jokio kontakto produktų ar patiekalų, kuriuose yra alergenų su bendro valgiaraščio produktais ir patiekalais.
Visgi net ir elgiantis ypatingai atsargiai, ugdymo įstaigos personalas turėtų žinoti, kaip atpažinti alerginę reakciją ir kaip elgtis jai ištikus. Pirmiausia, svarbu kuo greičiau nutraukti kontaktą su alergenu bei įvertinti simptomus: atkreipti dėmesį į odos bėrimus, patinimus, kvėpavimo sunkumus ar kitus požymius. Jei vaikas turi epinefrino autoinjektorių (pvz., EpiPen), reikia nedelsiant jį panaudoti. Svarbu išmokti naudotis šiuo prietaisu dar prieš nelaimei ištinkant. Žinoma, reikia kviesti greitąją pagalbą ir informuoti ją apie alerginę reakciją bei epinefrino panaudojimą, jei tai buvo padaryta.
Alergijos ir netoleravimas: skirtumai
Alergija maistui sukelia imuninės sistemos atsaką, tai pasireiškia jūsų vaiko simptomais, kurie gali svyruoti nuo nemalonių iki pavojingų gyvybei. Dėl panašių simptomų žmonės dažnai painioja maisto alergijas su maisto netoleravimu. Maisto netoleravimo simptomai gali būti raugėjimas, nevirškinimo jausmas, besikaupiančios dujos pilve, skystos išmatos, galvos skausmai, nervingumas ar „paraudimo“ jausmas. Tačiau maisto netoleravimas, yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Priešingai, nei esant alergijai, kartais vaikai netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, gali nejausti jokių nepageidaujamų reakcijų. Simptomai išryškėja tik po kelių valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga.
Žuvys, jūros gėrybės, riešutai dažniausiai sukelia sunkiausias alergines reakcijas. Pasauliniu mastu, beveik 5 procentai vaikų iki penkerių metų turi alergiją maistui. Apie 80% alergiškų pienui vaikų šią alergiją “išauga”. Greito tipo alerginės reakcijos gali prasidėti iškart po maisto arba iki dviejų valandų po valgio. Alerginės reakcijos į maistą gali skirtis. Kartais tas pats asmuo gali skirtingai reaguoti skirtingu metu. Gydytojas vertins ir kitas būkles, galinčias sukelti panašius simptomus. Pavyzdžiui, jei pavalgius pieno, atrodo, kad jūsų vaikas viduriuoja, gydytojas gali patikrinti, ar priežastis gali būti laktozės netoleravimas.
Diagnostika ir gydymas
Dažniausiai, atsižvelgiant į vaiko amžių, šeimą ir šalies mitybos tradicijas, kiekvienas alergiškas vaikas yra jautrus skirtingiems maisto produktams. Literatūros duomenimis, Europoje kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai būna alergiški karvės pieno ir kiaušinio baltymams, o vyresni vaikai - žuviai, jūros gėrybėms, riešutams. Alergija maistui paplitimas priklauso ir nuo šalies gyventojų valgymo įpročių: alergija sojos baltymams dažnesnė Japonijoje, alergija žuviai - Skandinavijos šalyse, Ispanijoje, žemės riešutams - JAV, Didžiojoje Britanijoje, citrusiniams vaisiams - Izraelyje, Ispanijoje.
Dažniausiai, atsižvelgiant į vaiko amžių, šeimą ir šalies mitybos tradicijas, kiekvienas alergiškas vaikas yra jautrus skirtingiems maisto produktams. Literatūros duomenimis, Europoje kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai būna alergiški karvės pieno ir kiaušinio baltymams, o vyresni vaikai - žuviai, jūros gėrybėms, riešutams [1]. Alergija maistui paplitimas priklauso ir nuo šalies gyventojų valgymo įpročių: alergija sojos baltymams dažnesnė Japonijoje, alergija žuviai - Skandinavijos šalyse, Ispanijoje, žemės riešutams - JAV, Didžiojoje Britanijoje, citrusiniams vaisiams - Izraelyje, Ispanijoje.
Kai kuriems vaikams, suderinus su gydytoju, po vieno ar šešių mėnesių gali būti vėl bandoma duoti tam tikro maisto, kad įsitikintume, ar jis “išaugo” alergiją. Alergijos maistui gydymas yra kompleksinis, susidedantis iš dietoterapijos ir medikamentinio gydymo. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti alergiją maistui. Ankstyvas maisto alergijos išaiškinimas apsaugo kūdikius ir mažus vaikus nuo nereikalingų empirinių griežtų dietų, kurios gali sąlygoti nepakankamą mitybą bei blogesnį fizinį vystymąsi, pagerina vaiko klinikinę būklę bei atlieka antrinės profilaktikos vaidmenį, apsaugant nuo tolesnės alergijos maistui vystymosi.
Kryžminės reakcijos ir "paslėpti" alergenai
Skiriant dietą negalima pamiršti apie galimus „paslėptus“ alergenus ir kryžmines alergines reakcijas, kurios būna ne tik tarp atskirų maisto produktų, bet ir tarp inhaliacinių ir maisto alergenų. Alergiškiems vaikams, kuriems nustatyti alergizuojantys maisto produktai, rekomenduojama skirti individualią, subalansuotą, pakaitinę dietą. Šios dietos principas - vaiką alergizuojančius maisto produktus pakeisti kitais, nealergizuojančiais maisto produktais, atsižvelgiant į pagrindinių maisto produktų maistinių medžiagų kiekį ir energinę vertę.
Kartais stebimos kryžminės reakcijos tarp maisto alergenų ir žiedadulkių bei latekso antigenų. Yra aprašyta keletas sindromų, susijusių su žiedadulkėmis: žiedadulkių - maisto alergijos sindromas, latekso - vaisių - daržovių - riešutų sindromas, paukščio - kiaušinio sindromas (dažnai pasitaiko astma sergantiems, įsijautrinusiems paukščio antigenams), namų dulkių erkučių - jūros gėrybių (esant respiracinei alergijai namų dulkių erkutėms).
Sezoniškumas ir sveikos mitybos principai
Sveikos, subalansuotos mitybos principai aktyviai perrašinėja vaikų ugdymo įstaigų valgiaraščius. Čia įsitvirtina tausojantys, įvairumu ir aukšta maistine verte pasižymintys patiekalai. Gausėja vaisių, daržovių skaidulinių medžiagų bei garuose gamintų produktų. Mažėja - cukraus, druskos, sveikatai nepalankių riebalų. Tačiau, anot specialistų, svarbu suprasti, kad naudingų produktų sąrašas vasarą ir žiemą - skiriasi. „Siekiant sveikos, subalansuotos mitybos nepakanka į valgiaraštį įtraukti vaisių, daržovių ir kitų žalumynų. Svarbu atsižvelgti ir į jų sezoniškumą. Jei vasaros pradžią žymi braškės, o rudenį - obuoliai, būtent šie vaisiai ir uogos turi būti vaikų valgiaraštyje tuo metų laiku. Anot specialistės, sezoninės daržovės ir vaisiai išsiskiria ne tik sodresniu skoniu, bet ir naudingomis maistinėmis savybėmis.
„Šaltasis metų periodas prasideda spalį - pasibaigus šviežių vaisių ir daržovių derliui. Iki pat naujojo, įprastai prasidedančio gegužę, į vaikų meniu rekomenduojame įtraukti daugiau karštųjų sriubų ir gėrimų. Maisto gamybai galima naudoti raugintas, šaknines ir šaldytas daržoves, šaldytas uogas. Taip pat, patiekti daugiau šaltajam periodui būdingų vaisių - obuolių, apelsinų, kivi, mandarinų, bananų ir kitų“, - sako R. El. „Pastebėję poreikį, ugdymo įstaigoms pristatome meniu rinkinius, sudarytus pagal sezoniškumą. Tai valgiaraščių rinkiniai, pritaikyti atskirai šiltajam ir šaltajam metų periodui. Naujieji „Sveikatai palankus“ valgiaraščiai sudaryti iš 90 proc. naujų, niekur neskelbtų receptų. Vieną rinkinys susideda iš 4 valgiaraščių - šiltojo ir šaltojo sezono meniu nealergiškiems ir alergiškiems vaikams. Pastaruosiuose atsisakyta pagrindiniams vaikų alergenams priskiriamų pieno produktų ir glitimo.
„Pagal savo poreikius ugdymo įstaigos galės pasirinkti jiems tinkamiausią valgiaraščių rinkinį. Mokykloms - tik pietų meniu, darželiams - pusryčių, pietų ir pavakarių, arba pusryčių, pietų ir vakarienės. Taip pat atskiroms amžiaus grupėms - 1-3 metų, 4-6 metų, 7-10 metų ir virš 11 metų amžiaus vaikams skirtus valgiaraščius“, - sako R. El.
Rekomenduojami ir ribojami produktai
| Rekomenduojami produktai | Ribojami produktai |
|---|---|
| Grikiai, avižos, miežinės, kvietinės, perlinės kruopos. Išvardytų kruopų dribsniai ir šių kruopų dribsnių mišiniai. Rudieji ryžiai. | Aukščiausios rūšies kvietinių miltų gaminiai (bandelės, pyragai, riestainiai ir kt.). Duona iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų. |
| Visų grūdo dalių duona, rupaus malimo duona, duona su skaldytais grūdais, duona, praturtinta sėklomis, kviečių sėlenomis. | Riebi mėsa, dešros, dešrelės, rūkytos / vytintos dešros ir kiti mėsos gaminiai. Paukštienos odelė. |
| Vištiena (be odelės), kalakutiena (be odelės), triušiena, jautiena, liesa kiauliena. | Įvairių rūšių žuvys. |
| Virti kiaušiniai. | Pienas iki 2,5 %, be pridėtinio cukraus. Kefyras iki 2,5 %, be pridėtinio cukraus. Jogurtas be pridėtinio cukraus iki 2,5 %. Varškė liesa arba pusriebė 9 %. Varškės sūriai iki 12 %. |
| Įvairios šviežios daržovės. Įvairios garintos/virtos daržovės. | Sirupe konservuoti vaisiai ir uogos. |
| Vanduo, nesaldintos arbatos. | Saldūs gėrimai, sultys. |
Pastaba: Patiekalai ruošiami verdant, garinant, kepant orkaitėje.
Viena didžiausių problemų, kalbant apie vaikų mitybą, jog jie vartoja per mažai daržovių, nevalgo pusryčių ir apskritai nesilaiko mitybos režimo. Užkandžiauja saldžiai ir riebiai - saldainiai, šokoladas, bandelės, bulvių traškučiai. Labiausiai mėgsta greitai pagamintą maistą: dešreles, sumuštinius, picą. Taip pat vartoja daug saldžių gaiviųjų gėrimų. Vaikų mityba mokykloje, be abejo, svarbu, tačiau ir tėvai neturėtų pamiršti, kad mokykla, visų pirma, vaikus moko, o sveikos mitybos principai turi būti formuojami nuo mažų dienų šeimoje. Mokykite vaikus rinktis sveikus maisto produktus, nemaitinkite jų labai riebiais patiekalais, nepratinkite piktnaudžiauti saldumynais, kaip užkandžius duokite vaikams šviežių vaisių, daržovių, jogurto, grūdinių produktų.
Reikia užkandžių idėjų alergiškiems vaikams? Išbandykite šiuos receptus | ŠIANDIEN
tags: #alergisku #vaiku #valgiarasciu #suderinimas
