Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kai ji turi būti itin atidi savo mitybai. Kyla daug klausimų, ką galima valgyti, o ko geriau vengti. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų - ar nėštumo metu galima valgyti aštrų maistą?
Populiarėjant aštraus maisto kultūrai, daugelis žmonių ryžtasi išbandyti patiekalus, gardintus skirtingų rūšių pipirais. Socialiniuose tinkluose taip pat vis dažniau atsiranda drąsuolių, nepaisančių įspėjimų ir ragaujančių vienus aštriausių maisto produktų pasaulyje.
Aštrus maistas ir jo poveikis organizmui
Anot vaistininkės Giedrės Stankevičienės, aštriuose prieskoniuose yra medžiagos kapsaicino, kuri prisijungia prie skausmo receptorių burnoje ir skrandyje, sukeldama karščio ir deginimo pojūčius. Ši būsena neretai vadinama „melagingu skausmu“, kai atrodo, jog kūnas „dega“, tačiau tikroji jo temperatūra nepasikeičia.
Susiduriant su aštrumu, smegenys pradeda išskirti endorfinus - natūralius skausmo malšintojus, kurie taip pat gali ir pagerinti nuotaiką. Suvalgius išties aštraus maisto, paveikiama ir simpatinė nervų sistema, tad padažnėja širdies ritmas, pagausėja prakaitavimas, gali parausti skruostai. Dažnai kartu paveikiamos ir gleivinės - gali ašaroti akys, atsirasti laikina sloga. Kai kuriems žmonėms aštrus maistas gali sukelti pilvo spazmus, pūtimą, rūgštingumą, viduriavimą.
Vaistininkė G. Stankevičienė paaiškina, jog ne tik skrandis, bet ir žarnynas kapsaiciną interpretuoja kaip kenksmingą dirgiklį ir nori jį kuo greičiau pašalinti iš organizmo. Todėl pagreitėja žarnyno peristaltika, vanduo nesuspėja atgal įsigerti pro žarnų epitelį, todėl išmatos tampa labai skystos. Pats kapsaicinas taip pat sukelia vietinį uždegimą, dėl kurio daugiau vandens ir elektrolitų patenka į žarnyną, o tai tik dar labiau paūmina vandeningą viduriavimą.
Ar aštrus maistas gali sukelti sveikatos problemų nėštumo metu?
Aštrus maistas paskatina sąrėmius - tokį patarimą būsimos mamos neretai išgirsta baigiantis nėštumui, kai numatytas gimdymo terminas praėjo, o vaikelis neskuba užgimti. Yra sakoma, kad valgant egzotišką maistą su daug aštraus padažo potencialiai stimuliuojama virškinimo sistema ir žarnynas, o tuo pačiu ir gimda - tai gali turėti įtakos sąrėmiams. Vis dėlto tai tėra dar vienas prietaras - nėra jokių mokslinių įrodymų, pagrindžiančių teoriją, kad aštrus maistas skatina gimdymą.
Egzistuoja teorijos, teigiančios, kad aštrus maistas gali paskatinti sąrėmius, nes stimuliuoja virškinimo sistemą. Taip pat kai kurie tiki, kad aštrus maistas paskatina hormono prostaglandino gamybą, o šis hormonas, kaip žinome, paspartina procesą. Šios teorijos priešininkai nurodo, kad moters žarnynas ir gimda niekaip nėra susiję, tad aštrus maistas negali niekaip paveikti jos nėštumo.
Vaistininkė įspėja, kad nors ne visi žmonės yra jautrūs aštriam maistui, o valgant jį retai ir mažais kiekiais, tikėtina, kad didelio streso organizmui nesukelsime, vis dėlto tiems, kas turi jautrų skrandį ar serga tam tikromis virškinamojo trakto ligomis, - aštraus maisto patariama vengti ar visiškai atsisakyti.
Pasak vaistininkės, susiduriantiems su refliuksu, gastritu, turintiems skrandžio opų, taip pat sergantiems kasos ar žarnyno ligomis, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromu, tokio pobūdžio patiekalų vartojimas gali atsiliepti ne tik skausmu, bet ir būklės paūmėjimais.
Aštrus maistas jautresniam skrandžiui gali būti žalingas dėl gleivinės dirginimo ir uždegiminių procesų skatinimo. Jei asmuo serga refliuksu, kyla nemenka būklės paūmėjimo rizika - gali padidėti rūgštingumas, atsirasti stiprus skrandžio skausmas, rūgštaus turinio atpylimas, pykinimas ar vėmimas. Jeigu aštraus maisto ragaujama turint skrandžio opų, gali padidėti kraujavimo rizika. Svarbu atsiminti ir tai, kad kapsaicinas dirgina ne tik skrandžio gleivinę, bet ir visą žarnyną, tad kai kuriems žmonėms gali pasireikšti skausmas ir deginimas tuštinantis.
Vaistininkė taip pat paaiškina, jog vaikams, besilaukiančioms ir maitinančioms mamoms aštraus maisto išvis nerekomenduojama vartoti. Nėštumo metu aštrus maistas gali skatinti refliukso paūmėjimą, sukelti pykinimą, o žindant kapsaicinas gali patekti į motinos pieną ir dirginti kūdikio virškinimo sistemą.
Jei, paklausę šio patarimo, gimdysite aštraus maisto prikimštu skrandžiu, tikėtina, kad gali užeiti stiprus pykinimo, vėmimo ar rėmens priepuolis. Nėštumo metu iš maisto moteris turi gauti pakankamą energijos kiekį. Moterims patariama mažiau vartoti perdirbtų, rūkytų arba aštrių mėsos gaminių, dėl kurių augant svoriui gali kankinti rėmuo.
Aštrumas - skonio reikalas. Pats savaime jis neturi įtakos nėštumui, tačiau dėl jautresnės ir lėčiau veikiančios virškinimo sistemos, kai kurioms nėščiosioms gali atsirasti rėmuo, skrandžio, žarnyno skausmai. Nėščiosios turėtų atsižvelgti ir į savo organizmo poreikius ir intuiciją, bet joms rekomenduojama bent tris kartus per dieną valgyti grūdinius patiekalus, pakankamai daržovių ir pasirinkti desertą iš sveikatai palankaus meniu.
Ar saugu valgyti aštrų maistą nėštumo metu?
Ilgalaikės aštraus maisto vartojimo rizikos
Ilgalaikis aštraus maisto vartojimas taip pat gali turėti nemalonių pasekmių. Kapsaicinas ir kiti aštrūs junginiai ilgainiui gali pažeisti apsauginį skrandžio gleivinės sluoksnį, ypač tada, jei aštriai valgoma labai dažnai ir dideliais kiekiais. Dėl šios priežasties kyla lėtinio gastrito išsivystymo tikimybė, skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje gali atsirasti opų.
Aštrus maistas ne tik didina rūgšties gamybą skrandyje, bet taip pat atpalaiduoja apatinį stemplės rauką, tad skrandžio turinys gali lengviau grįžti stemplę. Ilgainiui gali išsivystyti ezofagitas ar net Barretto stemple vadinama ikivėžinė būklė.
Dažnas aštraus maisto vartojimas gali pakeisti ir žarnyno mikroflorą, todėl žmogų gali lydėti lėtinis viduriavimas, dažni pilvo spazmai, padidėjęs dujų kaupimasis. Dėl tuštinimosi skystomis išmatomis, šalia išeinamosios angos gali atsirasti įtrūkimai, didėja ir hemorojaus grėsmė. Nuolat valgant aštriai, gali atsirasti organizmo jautrumas kapsaicinui - tokiu atveju net ir nedideli jo kiekiai maiste pradės kelti nemalonius pojūčius.
Kaip apsisaugoti mėgaujantis aštriu maistu?
Mėgstant valgyti aštriai, tačiau siekiant apsisaugoti nuo galimų sveikatos problemų, visų pirma vertėtų riboti tokio maisto vartojimą. Verčiau iš kasdienio valgiaraščio išbraukti itin aštrius produktus ir jais pasilepinti retkarčiais. Taip pat rekomenduojama vartoti pakankamai skysčių ir elektrolitų, tokių kaip natris, kalis, magnis, kalcis, kadangi dėl padidėjusio prakaitavimo ir padažnėjusio tuštinimosi, gali grėsti dehidratacija.
Rekomenduojama mitybą papildyti ir probiotikais. Pastarieji gali padėti sustiprinti žarnyno sieneles, sumažinti aštraus maisto sukeliamą dirginimą, taip sušvelninant viduriavimą ir išlaikant gerųjų bakterijų dominavimą žarnyne. Labiausiai atkreipti dėmesį reikėtų į bifidobakterijas ir laktobakterijas, suvartojant iki 10 milijardų kolonijas formuojančių vienetų per dieną. Vis dėlto, jei virškinimo sutrikimai, net ir kelias dienas nevartojant aštraus maisto, nesitraukia - vertėtų kreiptis į gydytoją ar vaistininką.
Subalansuota mityba nėštumo metu
Nėščiosios paros mitybos racione turėtų būti po dalį produktų iš kiekvienos sveikos mitybos piramidės lentynos. Nėštumo metu moteris turi gauti pakankamą energijos kiekį. Jai rekomenduojama suvartoti apie 20 proc. baltymų, 30 proc. gerųjų riebalų (alyvuogių ar linų sėmenų aliejaus, avokadų, kartais riebios jūros žuvies) ir 50 proc. angliavandenių - kviečių, pilno grūdo gaminių, daržovių ir vaisių. Taip pat moterys gali suvalgyti apie 30-50 gramų šokolado per dieną, bet juo nepiktnaudžiauti.
Nėščiosioms rekomenduojama valgyti apie 5 kartus per dieną. Pavyzdžiui, trys pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė), o tarp pagrindinių valgymų galima suvalgyti 1-2 užkandžius. Užkandžiams galima rinktis kelis vaisius arba jogurtą su įvairiomis sėklomis.
Naujausi tyrimai rodo, kad nėščiosios energijos poreikiai padidėja palyginti nedaug ir viršija tik apie 15 proc. nesilaukiančios moters energijos poreikius - apie 2200 kcal per dieną. Nuo 4 nėštumo mėnesio su maistu rekomenduojama gauti papildomai 300 kcal, o tai yra 2-3 riekės duonos arba 1 stiklinė pieno ir 1-2 riekės duonos.
Nėštumo metu rekomenduojama priaugti 10-13 kg, nes būtent tiek svorio priaugama dėl paties nėštumo (vaisius, placenta, didėjančios krūtys, padidėjęs kraujo kiekis ir kt.). Papildomi kilogramai yra riebalų atsargos. Norint nepriaugti nereikalingo svorio, reikėtų sveikai maitintis, užkandžiauti vaisiais ir daržovėmis, o ne sausainiais ar pyragaičiais.
Kokių vitaminų ar maistinių medžiagų dažniausiai trūksta nėščiosioms? Vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu padidėja. Tokių vitaminų kaip vitaminas D ar geležis gali trūkti ir iki nėštumo, todėl planuojant pastoti rekomenduojama pasitikrinti kraują ir šių mikroelementų trūkumą sumažinti dar iki nėštumo. Taip pat nėščioms moterims padidėja seleno, kalcio, magnio, cinko ir jodo poreikis.
Geležis (Fe): (iki 25mg/parą) - ji svarbi tiek nėščiajai, tiek besivystančiam mažyliui, nes dalyvauja deguonies (O2) pernešime. Kalcis (Ca): (1-1,2g/p) - su maistu nėščioji vidutiniškai suvartoja apie 600-700mg kalcio/ parą. Folatai: (400µg/parą): stokojant folio r. nervinio vamzdelio formavimosi defektų.
Jei nėščiosios maiste nuolat trūksta baltyminių maisto medžiagų, jai vystosi toksemija, anemija, gimdos raumenų silpnumas, sumažėja atsparumas infekcijoms, padidėja savaiminių persileidimų tikimybė. Gyvybinė baltymų paskirtis - vaisiaus smegenų formavimasis ir vystymasis.
Daugybė neriebių sveikos mitybos produktų - liesas pienas, mozzarella, varškė - gali būti vartojami nėštumo metu. Tačiau reikėtų atsisakyti visko, kur yra nepasterizuoto pieno - Brie, feta, pelėsiniai sūriai, nebent yra aiškiai pažymėta, kad jie patys yra pasterizuoti arba pagaminti iš pasterizuoto pieno. Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves, patariama išvis nevartoti daigų.
Kava ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali sukelti persileidimą. Leistinas kofeino kiekis nėščiajai - 150 µg per dieną. Tai atitinka 1 puodelį nestiprios kavos. Kofeinas yra diuretikas - skatina skysčių praradimą iš organizmo. Kava taip pat sutrikdo poilsio režimą, slopina geležies įsisavinimą, skatina šlapinimąsi. Su šlapimu pasišalina didesnis skysčių ir kalcio kiekis, o tai nepageidaujama nėštumo metu.
Kodėl sakoma, kad negalima valgyti žuvies? Jūros produktai gali būti puikus baltymų ir omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis, gerinantis vaisiaus smegenų ir akių vystymąsi. Tačiau kai kurios žuvys ir moliuskai turi sukaupę potencialiai pavojingą gyvsidabrio kiekį, o tai gali sutrikdyti vaisiaus nervų sistemos vystymąsi. Kuo didesnė ir senesnė žuvis, tuo daugiau gyvsidabrio ji gali būti sukaupusi. JAV vaistų ir maisto kontrolės administracija (FDA) ir aplinkosaugos agentūra (EPA) rekomenduoja nėščiosioms vengti kardžuvės, ryklienos, karališkosios skumbrės. Mažai gyvsidabrio sukaupia ir iki dviejų pietų porcijų per savaitę nėščiajai galima vartoti krevetes, lašišą, šamą, upėtakį, ančiuvius. Šaldyto nevirto jūros maisto (sūdyta, rūkyta, džiovinta lašiša ir kt. žuvys) vengti nereikia, jei tokia žuvis naudojama kaip ingredientas gaminant kitą patiekalą ir bus termiškai apdorojama. Nepakankamai apdorotos žuvies vengti reikia. Žuvis yra tinkama valgyti, kai mėsa lengvai atsiskiria nuo kaulo ir subyra į gabalėlius. Krevetes, kalmarus ir moliuskus virkite/kepkite kol jie taps pieno baltumo.
Alkoholis yra gerai ištirtas teratogenas (sutrikdo normalią vaisiaus raidą, išprovokuoja anomalijas) ir mutagenas (padidina apsigimimų tikimybę). 50 proc. 25 proc. Jei yra labai didelė priklausomybė nuo nikotino, kai kurie medikai rekomenduoja rūkymą nutraukti palaipsniui, o ne iškart.
Apskritai vitaminai reikalingi mamai, nes vaisius sau reikalingas medžiagas pasiima iš jos kūno. Vitaminų ir mikroelementų perdozavimas gali būti toksiškas vaisiui (geležis, cinkas, selenas, vit. A, vit. B6, vit. C, vit. D). Vitaminų perdozuoti, jei jie gaunami iš maisto produktų, praktiškai neįmanoma. Vaisiui reikalingi dideli kalcio kiekiai, o pirminis jo šaltinis - motinos dantys ir kaulai. Trūkstant kalcio didėja nėštumo hipertenzinių komplikacijų (preeklampsija, eklampsija) tikimybė. Kalcio tabletės beveik visada išrašomos nėštumo metu.
Kad kalcis būtų pasisavintas, reikia tinkamos fosforo, silicio ir magnio pusiausvyros organizme. Jei jos nėra, laisvieji kalcio radikalai cirkuliuoja kraujotakos sistemoje, kartais nusėsdami cistų ar kalcio nuosėdų pavidalu. Geras kalcio šaltinis - morkų sultys, daug kalcio turi lapinės daržovės. Kuo lapai yra tamsesnės žalios spalvos, tuo juose daugiau kalcio. Ropių lapuose ir lapiniuose (kale) kopūstuose kalcio yra keletą kartų daugiau nei piene.
Magnis apsaugo nuo gimdos raumenų dirglumo, persileidimo, priešlaikinio gimdymo. Iš maisto vitaminus ir mikroelementus organizmas pasisavina optimaliu santykiu. Folio rūgšties trūksta beveik visoms nėščiosioms, tai gali būti viena iš ilgo nepastojimo priežasčių, todėl idealiu atveju rekomenduojama ją pradėti vartoti dar tik planuojant nėštumą. Yra duomenų, kad folio rūgštis gali padėti išvengti ne tik vystymosi sutrikimų (nervinio vamzdelio sindromo), bet ir kai kurių vėžio formų ankstyvoje vaikystėje. Dažniausiai gydytojai skiria sintetinius folio rūgšties papildus, tačiau daugelį moterų būtent nuo jos pykina.
Dažnai akcentuojama, kad nėščiosioms reikia neperdozuoti vitamino A, kad nebūtų vaisiaus apsigimimų. Tačiau vitaminas A ir nėščiosioms, ir maitinančioms mamoms yra būtinas. Jo stygius, kaip ir perteklius, gali lemti apsigimimus, kūdikio fizinio ir protinio vystymosi sutrikimus.
Gerkite kiek norisi, geriausia vandenį, sultis, pieną ir jo produktus. Riboti kavos, stiprios arbatos kiekį. Reguliariai valgant organizme palaikomas pastovus gliukozės kiekis. Patartina lengvai užvalgyti ir prieš miegą. Ilgesnį laiką nevalgius vystosi hipoglikemija bei hiperketonurija, acetonurija ir kiti metabolinės acidozės požymiai, nėščioji dažnai vemia.
Sveikos mamytės pastaruoju metu labai nori giros su burbuliukais, žino kad tai negerai, bet vis laiko save negerdamos, vanduo arbatos atsibodo. Kaip paįvairinti savo gėrimų repertuarą? Gal ką esate pačios naminio sveiko pasidariusios?
