Mokytojo profesija - tai svarbus ir atsakingas kelias, reikalaujantis kruopštumo ir nuolatinio pasiruošimo. Nors mokytojo autoritetas ir svajonė tapti mokytoju dažnai kyla vaikystėje, realybėje šią profesiją pasirenka tik nedidelis procentas žmonių. Pedagogų rengimas Lietuvoje yra vientisa sistema, apimanti studijas pedagogo kvalifikacijai įgyti ir nuolatinį profesinį augimą. Būsimieji mokytojai studijuoja pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar konkretaus dalyko studijų programas.
Šiame straipsnyje apžvelgsime ikimokyklinio ugdymo baigiamojo darbo temas, nagrinėsime pedagogų rengimo procesą Lietuvoje, ikimokyklinio ugdymo principus ir pasiekimus.
Pedagogų rengimo sistema Lietuvoje
Pedagogus Lietuvoje ruošia aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, pedagogikos studijų programas vykdė aukštosios mokyklos. Vėliau, pagal 2018 m. gegužės 29 d. patvirtintą Reglamentą, pedagogikos studijų krypties studijų programas vykdo Pedagogų rengimo centrai (toliau - Centras) ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios bendradarbiavimo sutartį su Centrais. Centras yra švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantis universitetas.
Bakalauro pedagoginės studijos trunka 4 metus (240 kreditų ECTS). Pedagoginių studijų modulis sudaro 60 ECTS, o mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos apimtis - ne mažiau 60 ECTS. Pedagogai rengiami lygiagrečiųjų ir gretutinių studijų būdu. Taip pat pedagogo kvalifikaciją galima įgyti baigus profesines pedagogines studijas (nuosekliuoju būdu) ar alternatyviais būdais.
Priėmimas į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vykdomas per LAMA BPO, remiantis nustatyta tvarka ir konkursinio balo sudarymu. Priėmimas į magistro, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas organizuoja pati aukštoji mokykla.
Ikimokyklinio ugdymo principai ir kontekstai
Gairės, skirtos ikimokyklinio ugdymo baigiamiesiems darbams, parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas
- Žaismės principas
- Sociokultūrinio kryptingumo principas
- Integralumo principas
- Įtraukties principas
- Kontekstualumo principas
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas
Gairėse pateikiama aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės ir apima vaikų ugdymo(si) turinį bei veiklas.
Siekiant įtraukaus ugdymo, Gairėse įtvirtinamas Programos rengimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių ar sveikatos skirtumų.
Ikimokyklinio ugdymo baigiamojo darbo temos ir turinys
Ikimokyklinio ugdymo baigiamasis darbas yra savarankiškas pagrindinių studijų baigiamasis darbas, kuriame studentas nagrinėja aktualią pedagogikos lauko problemą. Darbo sudėtingumas ir apimtis priklauso nuo studijų programos pakopos. Tokie darbai gali apimti įvairias temas, pavyzdžiui:
- Pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimo teorinis aspektas.
- Pradinių klasių mokytojo dalykinės kompetencijos teoriniai aspektai.
- Savęs vertinimo ir savikontrolės užuomazgos ikimokykliniame amžiuje.
- Kūrybiškumo kompetencijos plėtojimo švietimo įstaigose problemos analizė.
- Socialinio pedagogo veiklos teoriniai ir teisiniai pagrindai.
- Agresija, agresyvus elgesys teoriniu aspektu.
- Šeimos vaidmuo ugdant asmenybę.
- Sveikatos renginiai ikimokyklinėse įstaigose.
- Meninis kūrybiškumas ir jo reikšmė.
- Smurtas prieš vaikus šeimoje teoriniu aspektu.
- Profesinių kompetencijų įsivertinimas.
- Paauglio asmeninės kompetencijos ugdymas teatru.
- Socialinės pedagogikos samprata, tyrimo objektas, veiklos kryptys ir problemos.
Baigiamasis darbas paprastai yra rašytinis darbas, kurį studentas ginasi žodžiu. Diplomai išduodami pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą tvarką, o diplomo priedėlis yra neatskiriama diplomo dalis, pateikianti informaciją apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
| Pasiekimų sritis | Pavyzdys |
|---|---|
| Vertybinė nuostata | Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam. |
| Esminiai gebėjimai (Sveikata ir gerovė) | Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą; savarankiškai naudojasi tualetu; atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus. |
| Esminiai gebėjimai (Fizinis aktyvumas) | Pralenda pro kliūtis keturpėsčias; bėga keisdamas kryptį, greitį; meta ir pagauna kamuolį. |
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #baigiamojo #darbo #temos
