Ankstyvajai vaiko raidai būdingas spartus netolygus augimas, veiksmų, mąstymo ir kalbos vystymosi nevienalaikiškumas. Kiekvieno vaiko raida ir ugdymasis pasižymi unikaliais bruožais. Darnų vaikų vystymąsi užtikrina vaiko raidą skatinantis ugdymas. Visuminis ikimokyklinio ugdymosi sričių įgyvendinimas (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Ugdymosi veiklose modeliuojamas integralus, vientiso pasaulio vaizdo kūrimąsi sąlygojantis vaikų ugdymosi procesas, užtikrinamas balansas ir dermė tarp atskirų ikimokyklinio ugdymo(si) sričių, tarp ugdymosi ir ugdymo procesų.
Ikimokyklinis amžius yra labai svarbus ir ypatingas vaiko gyvenime. Pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai yra labai svarbūs smegenų vystymuisi. Šiame amžiuje vyksta intensyvus biologinis vaiko smegenų brendimas, sąlygojantis vaiko prigimtinių galių sklaidą, fizinę, kognityvinę, emocinę, socialinę jo raidą bei lemiantis vaiko mokymosi mokykloje ir tolesnio gyvenimo sėkmę. Fizinis aktyvumas, judėjimas yra vienas svarbiausių prigimtinių vaiko poreikių, todėl būtina skatinti tiek spontanišką, tiek pedagogo tikslingai inicijuojamą veiklą.
Fizinis aktyvumas skatina tokių fizinių ypatybių kaip greitumas, vikrumas, koordinacija, pusiausvyra, ištvermė, lavinimąsi. Smegenų sritys, kontroliuojančios rankų ir akių koordinaciją, dėmesio sutelkimą ir koncentraciją, ikimokykliniame amžiuje vystosi ypač sparčiai. Fizinė veikla tiesiogiai veikia smegenų veiklą. Fiziniam aktyvumui tinkamos įvairios formos - žaidimai, žygiai, estafetės, važiavimas dviračiu, paspirtuku ir t.t.
Fizinis aktyvumas: svarba ir nauda
Vaikų poreikis judėti yra prigimtinis. Judėjimas yra itin svarbus ikimokykliniame amžiuje, nes leidžia vaikui įgyti patirties, normaliai vystytis, augti sveikam, susiformuoti judėjimo ir sveikatos įpročius, kurie dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Aktyviai judant gerinama vaiko širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių veikla, fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką kaulinei sistemai, padeda koreguoti laikyseną ir išvengti jos sutrikimų, reguliuoti svorį, išvengti nutukimo, turi teigiamą poveikį emocinei jausenai.
Fizinis aktyvumas turi įtakos pažintinei vaiko raidai, lavina sensorinę motoriką (ypač regos, lytėjimo, rankos judesių koordinaciją, orientaciją erdvėje ir krypties suvokimą), skatina per judėjimą ieškoti, atrasti, pažinti, o tai suponuoja pozityvius fizinio ir psichinio brendimo pokyčius.
Moksliniai tyrimai nuolat patvirtina gerai žinomą tiesą, kad fizinis aktyvumas vaikams padeda įgyti stipresnį imunitetą. Nuolat judantys vaikai rečiau serga, greičiau atsigauna po ligos ir paprastai turi daugiau energijos. Judėjimas gerina ne tik fizinę, bet ir emocinę vaikų savijautą - jis padeda išlieti įtampą, sumažinti nerimą, suvaldyti emocijas.
Fizinis aktyvumas vaikų darželyje atlieka svarbią funkciją, padedančią emociniam intelektui vystytis. Pirmiausia, judėjimas vaikams padeda išreikšti įvairius jausmus - pyktį, nusivylimą, džiaugsmą, baimę. Jei vaikui sunku susikaupti - judri veikla padeda grįžti į ritmą, o jei vaikas irzlus - fizinis aktyvumas padeda išsikrauti.
Vaikai, kurie judėjimą nuo mažęs patiria kaip natūralią ir malonią savo kasdienybės dalį, linkę daugiau judėti ir kai suauga. Vaikai, kurie aktyviai žaidė vienerius metus gamtoje, pagerėjo pusiausvyra, judrumas, bendra motorinė būklė. Tyrimų įrodyta, kad žaidimai gamtoje skatina vaikų kūrybiškumą, pažinimą, socialumą, mažina stresą.
Didžiausia dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų, deja, nesulaukia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamo fizinio aktyvumo kiekio. Tyrimai rodo, kad vaikai juda vis mažiau ir tai matoma jau ikimokykliniame amžiuje. Nors PSO rekomenduoja kiekvieną dieną judėti ne mažiau kaip 1 val. per dieną, tačiau tyrimai rodo, kad vaikai juda vis mažiau.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2014 metais daugiau nei 41 milijonas vaikų iki penkerių metų amžiaus turėjo antsvorį. Visame pasaulyje labai padidėjo vaikų ir paauglių svoris, o daugelyje Europos šalių 20 proc. vaikų turi antsvorį.
Fizinio ugdymo aplinka ir metodai
Kauno lopšelis-darželis „Vėrinėlis“ pripažintas sveikata stiprinanti mokyklos tinklas. Įgyvendinama sveikatos stiprinimo programa „Fizinis aktyvumas - sveikata. Judame daugiau ir išradingiau“. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Praktikos taikymas universalaus dizaino mokymuisi. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga.
Spec. mankštomis lavinama vaikų judesių koordinacija, orientacija erdvėje, vikrumas, greitumas, jėga tobulėjo žaidžiant su įvairaus dydžio ir sunkumo kamuoliais: ridenant, mėtant įvairiu atstumu, visa jėga ar panaudojant reikiamą jėgą tikslui pasiekti, gaudant.
Vaikų judrus patirtinis ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Mokyklos aplinkoje kuriami vaikų emocinį ir fizinį saugumą užtikrinantys ugdymo(si) kontekstai, kurių bendrakūrėjai yra vaikai. Skatintinas vaikų kasdienis judrumas, didinant judraus mokymosi galimybes.
Gimnastikos pamokos Kauno sporto mokykloje STARTAS. Gimnastika lavina fizines savybes: lankstumą, koordinaciją, jėgą. Stiprėja kaulai, prajudinamas visas kūnas, gerėja mūsų refleksai ir motoriniai įgūdžiai. Sportas praverčia ir psichologinei būsenai. Vaikai, atėję į gimnastikos pamokas, atsipalaiduoja, stiprina pasitikėjimą savimi, lavina koncentraciją, išmoksta nugalėti baimes. Atliekant tam tikrus elementus (pvz. laipiodami karstynėmis, kopėtėlėmis, laipteliais), vaikams būna nedrąsu - jie bijo nukristi, susižeisti, jog nepavyks atlikti pratimo ar pan.
2-3 metų vaikai vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą mokosi eidami sumažinto ploto paviršiumi (tarp dviejų nubrėžtų linijų ir pan.), įveikdami kliūtis (ką nors peržengdami), lipdami į kalniuką.
Mokytojų Linos Černienės ir Rasos Pralgauskienės „Pinvinų“ gr. Socialinių partnerių DEMO šokių studijos ir vaikų mados teatro veiklos. Choreografė Vasarė supažindina vaikus su visą pasaulį užvaldžiusia stilinga gatvės šokio ir šou kultūra. Kiekvienas vaikas aktyviai mokosi, turi sumanymų, nuolat ieško naujų veiklų ir iššūkių, padedančių tobulėti.
Vidaus ir lauko ikimokyklinio ugdymo įstaigos aplinka - svarbus vaikų fizinio aktyvumo skatinantis veiksnys. Aplinkos infrastruktūra turi didelę reikšmę vaiko judėjimo motyvacijai, traumų prevencijai, judėjimo kokybei, sveikatai ir kt., tačiau visada lauke vaikai turi daugiau galimybių intensyviau judėti nei patalpoje.
Lietuvos klimatinės sąlygos (krituliai, stiprūs vėjai, šaltas oras ir kt.) dažnai riboja ikimokyklinio amžiaus vaikų, ypač silpnesnės sveikatos ir mažiau užsigrūdinusių, judėjimo lauke galimybes. Todėl tenka ieškoti efektyvesnių vaikų judėjimo būdų, pritaikant ikimokyklinio ugdymo įstaigos vidaus ir lauko aplinką fiziniam aktyvumui.
Sukurti vaikų fiziniam aktyvumui optimalią aplinką galima vadovaujantis šiais reikalavimais: ji turi būti saugi, įvairi, patraukli, erdvi; erdvės turėtų būti sutvarkytos taip, kad čia būtų galima žaisti ir pavieniui, ir didesnėmis grupėmis; įranga, medžiagos įvairios, tvirtos ir malonios; inventorius išdėliotas žemai; priemonės keičiamos atsižvelgiant į kintamus vaikų interesus, pomėgius ir amžių; būtina vieta vaiko asmeniniams daiktams pasidėti; naudotinos minkštos, švelnios priemonės (kilimai, pagalvės, paklotai); siekiant sumažinti triukšmą, siūloma naudoti triukšmą sugeriančias medžiagas.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į judėjimo aplinką lauke. Tyrimų nustatyta, kad net apželdinant kiemą, nudažant žaidimų aikštelės žymėjimus, sutaisant sulūžusias ar nudažant senas priemones, teigiamai veikiamas ikimokyklukų fizinis aktyvumas. Vaikai, kuriems buvo suteikta galimybė veikti įvairios topografijos (gamtinėje) aplinkoje, buvo aktyvesni šokinėdami, bėgdami, kopdami ir kt.
Inovatyvios fizinio ugdymo aplinkos užsienyje
Analizuojant ikimokyklinio ugdymo įstaigų objektus, kurie savo architektūriniais sprendiniais (interjeru ir (ar) eksterjeru ir (ar) landšaftu) įprasmina dinaminės ugdymo(si) aplinkos koncepciją, galima pastebėti įdomių sprendimų.
- Vaikų darželis „Sakura“ Čibos mieste, Japonijoje. Gamtinis sklypo reljefas leido sukurti pastatą „laiptų“ idėjos principu. Toks architektūrinis sprendinys skatina vaikų judėjimą įveikiant kliūtis - interjere dominuojančius laiptus, o norint patekti iš vieno taško į kitą, reikia nuolat kopti pakopomis.
- Dai-ichi Yochien ikimokyklinio ugdymo įstaiga Kumamoto mieste, Japonijoje. Vaikų darželis turi vidaus kiemelį, o jo viduryje, grindyse, įrengta speciali įdauba. Lyjant lietaus vanduo patenka į šią įdaubą ir susidaro didžiulė bala, primenanti baseiną. Vaikai gali taškytis ir žaisti joje nevaržomi.
- „Guardian Early Learning“ - „Barangaroo“ vaikų ankstyvojo ugdymo ir priežiūros centras Sidnėjuje, Australijoje. Interjere sukurta gamtinės aplinkos imitacija, skatinanti vaikus ieškoti, atrasti ir judėti. Įstaigoje suformuotas nelygus - reljefinis grindų paviršius, su kalvelėmis, žolės imitacijos danga, medinėmis lentomis, „upelio“ imitacijomis, sukurtomis iš natūralios medžio žievės, smėlio sankaupomis, tilteliais, laipteliais ir pan.
- Vaikų darželis „Children’s House in Riedlepark“ Friedrichshafen mieste, Vokietijoje. Architektūriniu fasado akcentu tampa plati, per visą šiaurinio fasado plotį, veja apželdinta rampa. Ja galima iš antro aukšto nusileisti tiesiai į greta esantį Riedl parką ir lauko žaidimų aikšteles.
- Vaikų darželis „Lotte“ Tartu mieste, Estijoje. Pastato centre įrengta didelė salė, esanti maždaug metru žemiau nei pirmo aukšto grindų lygis. Salę juosia šiek tiek aukščiau esantis vingiuojantis koridorius, jis yra kaip mini balkonas ir žaidimų zona vaikams.
- Vaikų lopšelis-darželis „KM“ Idzumio mieste, Japonijoje. Vaikų lopšelio-darželio „KM“ pastatas suprojektuotas taip, kad vaikai galėtų kuo daugiau judėti. Tam buvo specialiai įrengtos plačios rampos, kuriomis būtų galima užlipti iš vidinio kiemo į antrą aukštą, o nuo laiptų aplink pastatą patekti iki vidinio kiemo.
- „Forfatterhuset Kindergarten“ vaikų darželis Kopenhagoje, Danijoje. Vaikų darželio kieme sukurta aplinka skatina vaikus aktyviai fiziškai judėti ir sportuoti. Čia suformuotas žemės reljefas su kalvelėmis yra apželdintas veja arba padengtas specialia danga.
Šie pavyzdžiai rodo, kaip architektai ir pedagogai gali bendradarbiauti kuriant aplinkas, kurios skatina vaikų fizinį aktyvumą ir darnių ugdymosi patirtis.
Vaikų fizinio aktyvumo skatinimas
Lietuvos mažųjų žaidynės ir pedagogų kvalifikacijos kėlimas
Sausio 13 ir 17 dienomis Kaune ir Palangoje vyko Lietuvos mažųjų žaidynių (LTMŽ) praktiniai seminarai ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Į renginius susirinko 200 mokytojų iš visos Lietuvos. Jie gilino žinias ir įgijo praktinių gebėjimų, padedančių ugdyti vaikų fizinį raštingumą bei skatinti aktyvumą įvairiose aplinkose. Šių metų praktinių seminarų tema - „Vaikų fizinio raštingumo ugdymas, skatinant fizinį aktyvumą įvairiose aplinkose“.
Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos (RIUKKPA) prezidentė Audronė Vizbarienė akcentavo, kad seminarų tikslas buvo parodyti, kaip galima, pasitelkus minimalias priemones, organizuoti fiziškai naudingas veiklas.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpinio švietimo direktorius Kasparas Šileikis pastebi, kad suaugusieji dažnai ieško priežasčių, kodėl jie ar jų vaikai negali būti fiziškai aktyvūs tiek, kiek norėtų - esą trūksta infrastruktūros, tinkamų priemonių, palankių oro sąlygų, laiko ir kt. „Vis dėlto šių metų Lietuvos mažųjų žaidynėse siekiame pabrėžti, kad fizinis aktyvumas yra įmanomas bet kur ir bet kada - tam nereikia nei specialių erdvių, nei specialios įrangos. Skatinant fizinį raštingumą ir ugdant šiuos teisingus įpročius nuo ankstyvos vaikystės, tikime, kad aktyvus gyvenimo būdas ir sportas gali tapti neatsiejama kasdienybės dalimi, kuri lydės mūsų piliečius visą gyvenimą”, - sako K. Šileikis.
„Genialumas slypi paprastume - su minimaliomis priemonėmis arba net visai be jų galime organizuoti labai linksmas, emocingas ir naudingas veiklas, kurios yra tiesiogiai susijusios su fiziniu raštingumu. Tai reiškia, kad žmogus supranta, kada, kur, su kuo ir kaip būti fiziškai aktyviam. Juk nereikia specialių priemonių - jei atėjau į parką, galiu tiesiog pabėgioti ar įveikti kliūtis“, - po seminarų kalbėjo A. Vizbarienė.
Praktinės veiklos metu pedagogai turėjo galimybę išbandyti skirtingas užduotis. Pirmosios veiklos metu dalyviai atliko užduotis kaip komanda ir prisiminė pagrindines olimpines vertybes: pagarbą, draugystę ir tobulėjimą. Antroji veikla leido išbandyti sportą be priemonių, o trečioji parodė, kaip organizuoti orientacines varžybas šiai sporto šakai netradicinėse erdvėse, tokiose kaip sporto salė.
Ilgametė šių seminarų ir žaidynių dalyvė Laima Sadauskienė, Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus fizinio ugdymo mokytoja ir grupės auklėtoja, dalijosi įspūdžiais: „Labai patiko užduotys, kurios atrodo lengvai pritaikomos mūsų kasdieninėje praktikoje. Tai tikrai motyvuoja ir įkvepia tobulėti.“
„Minimalios priemonės leidžia kurti įdomias ir naudingas veiklas, - sakė Sandra Ramonienė, Darbėnų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus pedagogė. - Svarbu atsipalaiduoti ir nebijoti išmėginti naujų dalykų. Tai suteikia vaikams puikių emocijų ir skatina juos būti fiziškai aktyvius.“
Seminarai ne tik suteikė naujų žinių, bet ir įkvėpė pedagogus skatinti vaikų fizinį raštingumą bei aktyvumą netradicinėse erdvėse - parkuose, gatvėse, mokyklos ar miesto aikštynuose. Klaipėdos lopšelio-darželio „Inkarėlis“ mokytoja Renata Viržintienė džiaugėsi seminaro patirtimi: „Ši patirtis įkvepia skleisti fizinio aktyvumo idėjas mūsų įstaigoje ir motyvuoti vaikus judėti visur ir visada.“
Lietuvos mažųjų žaidynės, kurias nuo 2014 metų organizuoja LTOK ir RIUKKPA, siekia skatinti 1,5-7 metų vaikų fizinį aktyvumą ir stiprinti sveikatą, teikdamos vaikams teigiamas emocijas ir prasmingas fizinio aktyvumo patirtis. Projekto tikslas - ugdyti Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinį raštingumą, skatinant fizinį aktyvumą įvairiose aplinkose.
Projekte dalyvaujantys pedagogai tiki, kad kuo daugiau vaikų bus įtraukiama į fizinį aktyvumą, tuo sveikesni ir laimingesni jie užaugs.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #fizinis #ugdymas
