Visi žinome, kad kūdikio sauskelnių keitimas gali būti vienas iš mažiausiai malonių tėvystės aspektų. Tačiau, kai kalbama apie kūdikio sveikatą, supratimas, kokios yra jo išmatos ir ar jos normalios, ar nenormalios, gali suteikti svarbios informacijos apie jo virškinimo sistemą ir bendrą savijautą.
Kūdikis negali pasiguosti, kad blogai jaučiasi, skauda pilvelis. Nuo pat gimimo. Pirmieji pasituštinimai yra vadinami mekonijumi. Jis sudarytas iš nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių, plaukelių (lanugo), todėl neturi kvapo. Mekonijus yra žalsvai rudas/juodas, labai tąsus ir tikrai sunkiai nuvalomas. Mekonijaus pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris (be visų kitų naudingų savybių) veikia kaip laisvinamasis.
Paprastai sveiko naujagimio pirmosios išmatos yra tirštos ir tamsiai žalios spalvos. Pradėjus pereiti nuo motinos pieno ar mišinio prie kieto maisto, jų išmatos tampa šviesesnės; sveikam kūdikiui būdingos gelsvai rudos ar rusvos spalvos išmatos. Jei kūdikis maitinamas tik krūtimi, jo tuštinimasis gali būti net bekvapis! Be to, sveiko kūdikio išmatų tekstūra turėtų būti panaši į žemės riešutų sviesto ar bulvių košės - jos neturėtų būti nei per daug vandeningos, nei per sausos.
10-14 parą prasideda žarnyno kataras - išmatos tampa vandeningos, savito „rūgštaus“ kvapo, grūdėtų garstyčių konsistencijos (su nesuvirškinto baltymo gumulėliais). Žindomas mažylis iki 6 savaičių turi pasituštinti bent 2-4 kartus per parą. Vaisiaus žarnynas yra sterilus. Jis turi būti apgyvendintas įvairių rūšių bakterijų ir grybelių (mikroorganizmų). Pirmieji 6 mėnesiai yra kritiniai, kadangi organizmas dar tik formuojasi ir prisitaiko prie aplinkos. Dar po 6 mėnesių žarnynas pradeda prisipildyti gerųjų bakterijų. Žinoma, įtakos turi namų švara ir aplinka. Taip pat svarbu vengti nepageidautinų ligoninės bakterijų. Gerosios pieno rūgšties bakterijos (bifido), kurių vėliau mažėja, skatina mamos pienukas. Vaikučiui sueis 2-3 metai, kol jo žarnynas visiškai susiformuos.
Išmatų spalva ir sudėtis priklauso nuo žarnyno bakterijų sudėties. Jos gali būti panašios kiek kepenys. Jei pritrūksta gerųjų bifido bakterijų, atsiranda nebūdingas kvapas, spalva, pasikeičia konsistencija. Tai gali būti ligos pradžios požymis. Tai normalu.
Kūdikis gali tuštintis ir po kiekvieno žindymo, ir tik vieną kartą per 5 paras. Jei jis viduriuoja, svarbu atkreipti dėmesį į skysčių ir elektrolitų balansą (natrio, kalio, magnio, chloro). Jei kyla abejonių, patariama pasitarti su gydytoju.
Jei kūdikiui jau suėjo 4 mėn. ir jis viduriuoja, skausmingai verkia, laikoma, kad tai yra viduriukų užkietėjimas. Jei kūdikis viduriuoja, jam gali padėti vaisių tyrelės (pvz., obuolių), slyvų arba atsigerti jų sulčių. Negaluojančiam vaikučiui reikia dažniau nei paprastai atlikti mankštelę. Taip pat patariama duoti mineralinio vandenuko be angliarūgštės. Jei tai mišinuku maitinamas kūdikis, galima pabandyti pakeisti mišinuką, nes jei mišinukas vaikučiui nėra idealiausias, išmatos gali būti žalsvos. Tai gali reikšti, kad nepakankamai suskaldomas karvės piene esantis cukrus.
Kai kurie produktai, pavyzdžiui, morkos ir špinatai, gali paversti išmatas žaliomis, o geležies papildai gali jas paversti juodesnės spalvos nei įprastai. Turėkite omenyje, kad kartais gali atrodyti, jog jūsų kūdikio išmatos yra neįprastos, tačiau tai tikrai nėra priežastis nerimauti.
Juodi taškeliai ar siūleliai žindomo mažylio sauskelnių turinyje gali būti dėl kraujuojančių spenelių. Raudonas kraujas suvirškintas tampa juodu. Kreiptis į medikus reiktų, jeigu mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos. Išskirtinai retais atvejais juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte.
Jei sauskelnių turinys labiau primena gelsvai žalsvą gleivių monstrą, tai gali būti dėl kelių priežasčių : alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos. Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymo) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių. Tokiu atveju mažyliai dažniau atpila, yra neramūs, gali būti ir bėrimų. Sakoma, kad yra „pradinis“ liesas pienas, ir „galinis“- riebus. Tai nėra labai tikslu, nes pienas visuomet turi riebalų, tačiau ilgiau žindant riebalų gaunama vis daugiau - lipnios riebalų globulės žindant atkimba nuo liaukinio audinio ir latakų. Kai mažylis nuolat gauna daugiau pieno gausesnių angliavandenių ir mažiau riebalų, tai gali lemti žalin tuštinimąsi. Išimtinai žindomiems mažyliams normalu tuštintis 6 ir daugiau kartų per dieną, o iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus - tuštintis po/per kiekvieną žindymą. Tačiau jei išmatos staiga tampa kitokios konsistencijos, itin vandeningos, atsiranda aštresnis kvapas (kartais ir gleivės) ir tai kartojasi daugiau nei 3 pasituštinimus iš eilės - galima įtarti viduriavimą. Mišiniu maitinami mažyliai įprastai tuštinasi 1-4 kartus per parą iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus, vėliau - dažniausiai 1-2 kartus.
Baltos, pilkos ar baltai gelsvos , „kreidiškos“ išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją. Viena dažniausių tokių išmatų priežasčių - tulžies latakų atrezija. Tokiu atveju būtina informuoti gydytoją.
Kai įtariama, kad kūdikio organizme yra stafilokokas, išmatos gali būti oranžinės spalvos, skystokos, tačiau jų pasėlyje neišauga blogų bakterijų. Taip gali nutikti ir tada, kai žindanti mama sukarščiuoja, odoje atsiranda pūlinių. Mama turi būti nusipraususi, o išmatos surinktos į sterilaus indo.
Pastebėjus kūdikio išmatose kokių nors neįprastumų, kurie skiriasi nuo pirmiau aprašytų, pavyzdžiui, baltų taškelių, raudono kraujo ruožų ar gleivių, būtų protinga paskambinti pediatrui ir pasikonsultuoti, kad galimas problemas būtų galima spręsti nedelsiant.
Jei manote, kad iš tiesų kažkas gali būti negerai su jūsų kūdikio virškinimo sistema, patariama kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes skubus gydymas gali padėti išvengti rimtesnių komplikacijų, pavyzdžiui, dehidratacijos (kuri yra dažnas viduriavimo ir vidurių užkietėjimo padarinys).
Išmatų sudėtis priklauso nuo daugelio veiksnių: nuo to, ką valgo mama (jei žindoma), nuo vaiko maisto, nuo jo amžiaus ir žarnyno brandumo. Taip pat svarbu atsiminti, kad vaikui augant, keičiasi ir jo išmatos, nes jo organizmas prisitaiko prie naujų maisto produktų. Ir tik sulaukus 1-2 metų, išmatos tampa panašios į suaugusiojo.
Kitos galimos priežastys, dėl kurių gali pasikeisti išmatų spalva ar konsistencija:
- Fermentų stoka: Kai kurie maisto produktai gali būti sunkiai virškinami dėl tam tikrų fermentų stokos. Tai dažniau nutinka, kai mama per anksti duoda kūdikiui kokio nors maisto.
- Kasos fermentų nepakankamumas: Kai kuriais atvejais gali sutrikti kasos fermentų veikla, todėl maistas nepakankamai suskaldomas.
- Geležies papildai: Jei kūdikiui skiriami geležies papildai, išmatos gali tapti tamsesnės, beveik juodos.
- Išangės įtrūkimas: Tai nepavojinga, tačiau gali sukelti skausmą tuštinantis. Tokiu atveju svarbu, kad išmatos būtų minkštesnės.
- Ramunėlių nuoviras: Kartais ramunėlių nuoviras gali sukelti lengvą viduriavimą.
Svarbiausia - stebėti savo kūdikį. Jei jis yra linksmas, žvalus, gerai valgo ir miega, o išmatų pakitimai yra nežymūs ir trumpalaikiai, greičiausiai nėra jokios rimtos priežasties nerimauti. Tačiau jei pastebite ryškių pakitimų, lydimų nerimo, atsisakymo valgyti, karščiavimo ar kitų nerimą keliančių simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
