Antrasis mokslo metų mėnuo daugumoje klasių mokytojams kelia panašias problemas: vaikai, dažniausiai berniukai, sunkiau paklūsta pamokose, daro tai, kas jiems tuo metu atrodo svarbu, jiems sunku susikaupti. Šiandien mokyklose pastebima vis daugiau hiperaktyvių vaikų. Ar gali būti, kad ši diagnozė nustatoma mokykloje ir kaip tėvams palengvinti vaiko mokyklinį gyvenimą?
Vienas iš tėvų pasakojimas atspindi tipinę situaciją: „Mano sūnus šiais metais pradėjo eiti į mokyklą. Jis visada buvo itin judrus ir nervingas, bet mokykloje problemos paaštrėjo: mokytoja skundžiasi, kad jis garsiai kalba pamokų metu, sukiojasi ir trukdo visai klasei.“ Mokyklos psichologas pastebėjo, kad jam būdingas dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (DTH).
Kas yra DTH sindromas?
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (DTH) - tai būklė, kuriai būdingas ne tik didelis judrumas, kalbumas ir nervingumas, bet ir problemos su dėmesio koncentracija bei susikaupimu. Pasaulyje vidutiniškai 3% vaikų turi šį sindromą.
Kada pasireiškia DTH sindromas?
Įprastai DTH sindromas pasireiškia iki 7 metų amžiaus, bet gali pasireikšti ir 10-11 metų vaikams. Svarbu suprasti, kad dėmesingumas ir aktyvumas yra temperamento bruožai. DTH diagnozė reiškia, kad šie bruožai yra „užaštrėję“ iki kraštutinumo.
Neretai bet kuris impulsyvus, judrus mažylis nesusimąsčius pavadinamas hiperaktyviu, tačiau DTH sindromą nustatyti gali tik gydytojas. Išoriškai tai nuspręsti neįmanoma. Tėvams svarbiausia žinoti, kad DTH - ne psichinė liga, o raidos sutrikimas, kuriam būdinga sutrikusi vaiko savikontrolės funkcija. Dažniausiai vaikai su šiuo sutrikimu gimsta, todėl tėvai nėra kalti.
Paradoksalu, kad hiperaktyvus vaikas gali atrodyti visiškai normaliai. Jis gali prašyti atleidimo ir žadėti taisytis, tačiau kas kartą sulaužo pažadus, todėl pradeda būti laikomas „negeru“. Vienas berniukas, turintis šį sindromą, paaiškino: „Aš užmirštu, kad negalima.“ Hiperaktyvūs vaikai užmiršta taisykles ir elgiasi vedami impulsų.
DTH priežastys
DTH priežasčių gali būti keletas. Viena iš jų - paveldimumas. Taip pat žinoma, kad per mažo svorio arba turėję žemą Apgar balą vaikai, daug dažniau suserga šiuo sindromu. Deja, nėra būdų išgydyti DTH visam laikui. Tačiau nuo tėvų elgesio ir supratimo labai priklauso vaiko raida.
Kaip palengvinti DTH vaiko gyvenimą?
Geriausia, ką galima padaryti, kad palengvėtų DTH vaiko gyvenimas - sudaryti jam išorinės kontrolės sistemą.
- Užduočių pateikimas dalimis: Hiperaktyviems vaikams sudėtinga atmintyje išlaikyti didelį kiekį informacijos. Todėl užduotys jiems turi būti pateikiamos dalimis.
- Laiko suvokimas: Tokie vaikai turi daug problemų dėl laiko pojūčio, jiems geriausiai suprantamas tik laikas „dabar“. Hiperaktyviems vaikams laiko langas yra daugiausia dešimt minučių. Jie gyvena išimtinai šiuo momentu, neįsivaizduoja pasekmių. Todėl jei dėl jų veiksmų kažkas nutinka „ne taip“, tai ne jų sąmoningas pasirinkimas. Jiems reikalingas neatidėliotinas atgalinis ryšys iš tėvų, o pasekmės - čia ir dabar. Nesuveikia taisyklės: „Jei mėnesį tvarkysiesi savo kambarį, gausi tą ar tą“ arba „Jei dabar nesėsi prie pamokų, vakare grįžęs tėtis tave nubaus“. Vakaras - tai miglota ateitis. Paprastai hiperaktyvūs vaikai turi problemų mokykloje, nes privalo 40 minučių išsėdėti susikoncentravę, o įvertinimą gauna tik po dienos ar dviejų.
- Taškų arba žetonų sistema: Su šiais vaikais gerai veikia taškų arba žetonų sistema. Atlikdamas kasdienes užduotis, vaikas gauna įvertinimus taškų ar žetonų pavidalu, kuriuos vėliau galima į kažką iškeisti.
- Laiko prietaisų panaudojimas: Įvairūs laiką skaičiuojantys aparatai gali padėti hiperaktyviam vaikui geriau suvokti laiką. Galima panaudoti smėlio laikrodį ar laikrodį, kurio ciferblate spalvotas ratas, laikui bėgant, išnyksta.
- Veiklos planavimas viešose vietose: Lankantis visuomeninėse vietose, tarkim, poliklinikoje, reikia iš anksto apgalvoti, ką vaikas veiks, ypač, jei mama bus užsiėmusi. Iš anksto pasirūpinkite popieriumi, piešimo priemonėmis, žaisliukais. Nepakenktų ir pagalba iš šalies.
- Medikamentinis gydymas: Klausimą dėl medikamentų vartojimo tėvai privalo spręsti su specialistais. Nors vaistų vartojimas turi pliusų ir minusų, daugumoje atvejų verta pabandyti, nes efektas gali būti itin stiprus.
Bendravimas su mokytojais ir specialistais
Viena iš problemų, su kuria susiduria hiperaktyvius vaikus auginantys tėvai, - nepakankamas visuomenės, mokytojų, specialistų informavimas. Svarbu ne tik pasakyti, kad vaikas hiperaktyvus, bet ir konkrečiai apibūdinti jo elgesį: „Mano sūnui ypač sunku nusėdėti vienoje vietoje, susikaupti, tai jam būdinga jau seniai, mes daug ką išbandėme, dabar lankomės pas gydytoją, bet jaudinuosi, kad jis pamokose blaškysis, gal net kalbės ir pertraukinės mokytoją… Norėčiau, kad mokykloje jis elgtųsi gerai.“
Augant gebėjimas kontroliuoti save ir savo elgesį tampa vis labiau įmanomas. Blaškymasis, judrumas, kalbumas sumažėja dažniausiai baigiant pradinę mokyklą. Impulsyvumas silpnėja lėčiau. Žinoma, žmonės išmoksta susilaikyti, bet jie ir toliau lieka ūmūs ir veržlūs. Problemos, susijusios su dėmesio stoka ir negebėjimu susikaupti, paprastai išlieka ir lydi šiuos žmones net ir suaugus.
DTH sindromas - sudėtingas atvejis. Svarbu nepulti kaltinti tėvų, nes tai didžiulis darbas. Geriausia nepamiršti: sudėtingas elgesys - ne laisvas vaiko pasirinkimas.
Kaip „suvaldyti“ hiperaktyvų vaiką?
Svarbu mokytis atskirti neklusnumą nuo problemų, kylančių dėl hiperaktyvumo sindromo. Tėvai, auginantys hiperaktyvų vaiką, intuityviai skiria, koks jo elgesys sietinas su vaiko turimomis problemomis, o koks yra paprasčiausias neklusnumas.
Įveskite aiškias taisykles. Aktyviems mažyliams reikėtų sukurti aiškias taisykles ir jų laikytis. Susitarkite ir supažindinkite vaiką su tvarka namuose - nustatykite kėlimosi, valgymo, žaidimų, mokymosi ir ėjimo miegoti laiką.
Formuluokite trumpas užduotis. Dideles užduotis reikėtų suskaldyti į smulkesnes ir jas pateikti vaikui. Pavyzdžiui, nesakykite, kad reikia suplauti indus, bet paprašykite išplauti penkias lėkštes.
Išmokykite įvertinti pasekmes. Hiperaktyviems vaikams sunku suprasti ryšį tarp savo elgesio ir pasekmių. Suformuokite aiškias, nesudėtingas taisykles, iškart patikinkite, kad jų privalu laikytis, o jas pažeidus teks susidurti su pasekmėmis. Jos turi būti susijusios su užduotimi ir atitikti jos rimtumą.
Parinkite tinkamas veiklas. Aktyviems vaikams neretai puikiai sekasi fizinė veikla, kuri idealiai patenkina jų poreikį išlieti energiją. Pasiūlykite vaikui lankyti sporto, šokių ar teatro užsiėmimus.
Padėkite vaikui nusiraminti. Hiperaktyvūs vaikai sunkiai valdo emocijas. Jiems sunkiau išreikšti jausmus, jie greitai susierzina ir supyksta. Ištikus krizei, nebarkite vaiko, nusiveskite jį į šoną, stenkitės kalbėti ramiai, paglostykite ir pamyluokite.
Supraskite savo vaiką. Tėvams labai svarbu kuo anksčiau įsisąmoninti, kad nei jie, nei jų vaikas nėra blogi. Dauguma psichologų vaikų aktyvumą siūlo priimti kaip nedalomą jo asmenybės dalį.
Kaip bendrauti ir elgtis su hiperaktyviu vaiku?
Hiperaktyvūs vaikai yra labai judrūs, impulsyvūs, nedėmesingi, todėl tėvams kyla daug sunkumų juos auginant. Jie patiria nuolatinę įtampą ir nuovargį, baiminasi dėl vaiko saugumo, jaučiasi bejėgiai susidūrę su jo neklusnumu. Nusivylę auklėjimo priemonėmis, tėvai dažnai tokį vaiką baudžia, taip skatindami jo priešišką elgesį.
Kita vertus, kai kurie tėvai aiškų vaiko neklusnumą supranta kaip neišvengiamas hiperaktyvumo pasekmes. Todėl vaikui netaikomos jokios priemonės, galinčios sudrausminti. Vaikui formuojasi supratimas, kad jam viskas leidžiama, nes jis yra kitoks. Tai gali apsunkinti bendravimą su vaiku.
Tėvai turėtų įvertinti, ar vaikas nepajėgė pasielgti tinkamai dėl jam būdingų savybių, ar dėl neklusnumo. Jei vaikas netinkamai pasielgė dėl hiperaktyvumo sindromo, jam turi būti suteikta pagalba ir parama. Pavyzdžiui, paprašytas sutvarkyti žaislus, vaikas energingai ėmėsi veiklos, bet greitai tapo vangus. Tuomet galima vaiką pagirti ir pasiūlyti pagalbą: „Šaunu, tu pasistengei ir dalį žaislų sudėliojai į vietas. Dabar aš tau padėsiu ir mes abu greitai pabaigsime tvarkytis.“
Jei vaikas nepradeda tvarkytis, nes žaislų išmėtyta daug, galime pasakyti: „Pradėk tvarkyti žaislus. Netrukus aš tau padėsiu.“ Tai turėtų paskatinti vaiką pradėti tvarkytis. Tačiau savo žodį reikia ištesėti ir greitai prisijungti prie žaislus tvarkančio vaiko.
Jei vaikas netinkamai elgiasi dėl neklusnumo, turi būti taikomi įprasti būdai jam įveikti. Tarkime, paprašytas susitvarkyti žaislus, vaikas aiškiai priešinasi. Tuomet galima pasiūlyti jam pasirinkimą: „Jei tu dabar pradėsi tvarkyti žaislus pats, netrukus aš tau padėsiu. Mes greitai susitvarkysime ir liks laiko pažiūrėti filmuką. Jei tu nepradėsi tvarkyti žaislų dabar pats, aš tau nepadėsiu. Tuomet filmukui laiko nebeliks.“ Tai gali paskatinti vaiką pradėti tvarkytis.
Kai pastebime, kad vaikas priešinasi mūsų prašymams, taisyklėms, tvarkai, galima su juo nuoširdžiai pasikalbėti, kodėl svarbu elgtis taip, kaip prašome. Pavyzdžiui, vaikas vakare nori žiūrėti televizorių ir nepaklūsta raginimui eiti miegoti. Galime pasikalbėti su juo apie tai, kad miegodamas jis auga, stiprėja, išsimiegojęs būna linksmesnis, jam geriau sekasi susikaupti.
Saugios aplinkos kūrimas
Svarbu sukurti saugią namų aplinką, pašalinti netinkamą elgesį skatinančias priežastis. Kadangi hiperaktyvus vaikas dūksta, laksto, bėgioja, karstosi, grindys neturi būti slidžios, reikėtų vengti aštrių baldų kampų, greitai virstančių ar galinčių nukristi daiktų. Spintos, spintelės, komodos turėtų būti rakinamos. Vaikui prieinamose vietose negalima laikyti buitinių cheminių medžiagų, vaistų ir kt. Elektros lizdams būtini kištukai. Taip išvengsime vaiko traumų ir neprarasime mums brangių daiktų.
Renkantis poilsio formas taip reikėtų pagalvoti, kada kils mažiau rūpesčių. Iškyla į gamtą suteiks progą pailsėti, nes hiperaktyvus vaikas galės laisvai, be ypatingos priežiūros palakstyti, padūkti. O štai ilgesnė kelionė visuomeniniu transportu gali gerokai apkarsti tiek vaikui, tiek tėvams.
Namuose verta stebėti, kokios situacijos išprovokuoja netinkamą hiperaktyvaus vaiko elgesį ir stengtis jų vengti. Pavyzdžiui, vaikas nemėgsta drabužių su daugybe sagų, batų su raišteliais, nes hiperkinezės trukdo greitai ir tvarkingai apsirengti. Keiskime vaiko aprangą bei avalynę, kad jis galėtų savarankiškiau susitvarkyti.
Pateikime dar vieną pavyzdį. Hiperaktyvaus vaiko savybė žaisti su daugybe žaislų bei juos chaotiškai išmėtyti erzina jo sesutę, kuri mėgsta juos tvarkingai sudėlioti. Bandykime namuose rasti du atskirus kampelius vaikų žaislams: vieną - hiperaktyviam vaikui, kitą - jo broliui ar seseriai.
Hiperaktyvūs vaikai dažnai taip įsiaudrina, kad negali ramiai pavalgyti, ilgai neužmiega, vartosi lovoje. Keliolika minučių prieš valgį ar miegą galima jam paleisti raminančią muziką. Muzika vaiką nuramina, pagerėja jo apetitas, sumažėja blaškymasis.
Patarimai tėvams
Hiperaktyvūs vaikai išsiskiria iš savo bendraamžių - jie smalsūs, drąsūs, nepailstantys. Jų tėvai neretai būna pavargę, suirzę, nebežinantys, kuo užimti ir kaip nuraminti savo mažylį. Siūlome naudingus patarimus, kurie padės suvaldyti jų atžalų neišsenkančią energiją ir nukreipti ją konstruktyvia linkme.
Prof. dr. Ona Monkevičienė pabrėžia, kad auklėjant hiperaktyvius vaikus svarbu nepamiršti, jog sudėtingas elgesys - tikrai ne laisvas vaiko pasirinkimas. Tėvai turėtų mokėti keisti klaidingas aplinkinių reakcijas į netinkamą vaiko elgesį.
Kaip įveikti santykių atšalimą
Tėvams labai svarbu kuo anksčiau įsisąmoninti, kad nei jie, nei jų vaikas nėra blogi. Reikėtų tolerantiškai žvelgti į vaiko būdą, nesistengti jo perauklėti. Dauguma psichologų vaikų aktyvumą siūlo priimti kaip nedalomą jo asmenybės dalį.
Hiperaktyvūs vaikai - tokie kaip ir visi. Jie irgi nori supratimo, meilės, socializacijos, nori dalyvauti visuomeninėje veikloje, nori vadovauti, nors tai jiems sunkiai sekasi. Žodžiu, nori gyventi normalų visavertį gyvenimą.
Lietuvoje jau yra pagalba tokiems vaikams ir jų šeimoms. Asociacija „Mes greta“ (www.mesgreta.lt) vienija šeimas, turinčias vaikų su padidėjusiu aktyvumu, dėmesio, impulsyvumo, bendravimo sunkumų ir emocinių sutrikimų.
