Vištos ir kiti kiaušinius dedantys gyvūnai veisiami visame pasaulyje, o masinė vištų kiaušinių gavyba yra tapusi pasauline pramonės šaka.
2017 m. pasaulyje buvo surinkta 80,1 mln. tonų vištų kiaušinių, daugiausia Kinijoje (31,3 mln.), JAV (6,3 mln.), Indijoje (4,8 mln.), Meksikoje (2,8 mln.), Japonijoje (2,6 mln.), Brazilijoje ir Rusijoje (po 2,5 mln.). Lietuvoje 2022 m. surinkta 816,6 mln. vnt. Kiaušinių surinkimas kasmet auga (2009 m. surinkta 62,1 mln. t kiaušinių, 2017 m. - 80,1 mln. t).
Masinės gavybos metodai kritikuojami iš gyvūnų gerovės perspektyvos, kadangi didelė dalis vištų dedeklių auginamos narvuose. 2012 m. Europos Sąjunga uždraudė baterinius narvus dedeklėms vištoms. Tais pačiais metais Čekija taip pat uždraudė narvus vištoms.
Vištos kiaušiniai yra plačiai naudojami įvairiems patiekalams, tiek saldiems, tiek pikantiškiems, įskaitant didelę dalį kepinių. Kai kurie iš labiausiai paplitusių paruošimo būdų yra plakti (kiaušinienė), kepti, kietai virti, minkštai virti, plakti ir virti garuose (omletai). Tradicinis majonezas gaminamas iš kiaušinių. Taip pat gali būti valgomi žali, nors tai nerekomenduojama žmonėms, kurie gali būti ypač jautrūs salmoneliozei, pvz., pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems ar nėščiosioms.
Termiškai apdoroti kiaušiniai turtingi maistinėmis medžiagomis, suvalgius 100 g kiaušinio gaunama 17 % vitamino A paros normos (PN), riboflavino (38 % PN), pantoteno rūgšties (28% PN), vitamino B12 (46 % PN), cholino (53 % PN), fosforo (14 % PN), cinko (9 % PN) ir vitamino D (11 % PN). Net 96-98 proc. kiaušinių maistinių medžiagų gerai įsisavinamos, o vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno.
Kiaušinių kaloringumas priklauso ir nuo paties kiaušinio dydžio. Pagal skirstomas klases S dydžio kiaušinis turi apie 54 kcal, M - 63 kcal, L - 72 kcal, o XL - 80 kcal. Kiaušinyje yra daug lengvai virškinamų baltymų, savo sudėtyje turinčių amino rūgščių, o kiaušinio trynio riebaluose - nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Kiaušinio baltyme gausu natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje - fosforo, sieros, kalcio. Be to, tryniuose yra daug riebaluose tirpstančių vitaminų. Vištos kiaušinio trynyje yra apie 3,8 mg mikroelementų (daugiausia - geležies ir cinko), o baltyme jų - apie 2,8 mg. Trynyje yra gana daug vitaminų A, E, D, tiamino (B1), riboflavino (B2). Vieno vidutinio kiaušinio trynyje yra 0,3 g cholesterolio, o lecitino net iki 9 proc. viso kiaušinio masės. Dietologai nesutaria dėl kiaušinio trynio poveikio žmogaus sveikatai. Tačiau lecitinas mažina nepageidaujamą cholesterolio kiekį.
| Maistinė medžiaga | % paros normos (PN) |
|---|---|
| Vitaminas A | 17 % |
| Riboflavinas (B2) | 38 % |
| Pantoteno rūgštis (B5) | 28 % |
| Vitaminas B12 | 46 % |
| Cholinas | 53 % |
| Fosforas | 14 % |
| Cinkas | 9 % |
| Vitaminas D | 11 % |
Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais jos lesinamos. Vištas auginant laisvai, lesinant visaverčiais ir subalansuotais pašarais, kiaušinių lukštai yra tvirčiausi. Patys tvirčiausi yra jaunų vištų kiaušiniai. Jie paprastai būna nedideli - S ar M dydžio. O didelius kiaušinius deda senesnės, stambesnės vištos. Ilgainiui joms pačioms atsiranda didesnis kalcio poreikis, tad natūraliai mažiau jo tenka kiaušinio lukštui, todėl jis būna silpnesnis. Taip pat vertėtų žinoti, kad aukšto produktyvumo vištų (dedančių kiaušinius dažniau nei kas 24-26 val.) kiaušiniai nėra tokie tvirti, nes lukštų formavimosi procesas būna greitesnis nei įprasta. Lukšto spalva priklauso tik nuo vištų veislės. Skirtingų spalvų vištų kiaušiniai pasižymi vienodomis maistinėmis savybėmis ir lukšto tvirtumu, mat šiuos parametrus lemia pašarai, vištų amžius, laikymo būdas ir pan.
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veterinarijos specialistų, kiaušiniai gana jautrūs saugojimo temperatūros svyravimams, todėl juos rekomenduoja laikyti pirminėje gamintojo pakuotėje šaldytuve. Tai sulėtina ant lukšto esančių bakterijų dauginimąsi ir augimą, tai yra, padeda sumažinti pavojų, kad bakterijos pateks į kiaušinio vidų.
Kiaušiniai numeruojami pagal vištų laikymo būdą, kad žinotumėte, su kokiomis vištomis turite reikalą. Svarbus pirmasis ženklinimo skaičius: 0 - ekologiniai kiaušiniai, 1 - laisvai laikomų vištų kiaušiniai, 2 - tvarte laikomų vištų kiaušiniai, 3 - narvuose laikomų vištų kiaušiniai. „Rimi“ nuolatos vykdo įvairias klientų švietimo kampanijas, skirtas didinti supratimą apie skirtingas vištų dedeklių gyvenimo sąlygas ir skatinti jas rinktis ne narveliuose laikomų vištų kiaušinius. Juos galima atpažinti pagal pirmąjį ženklinimo skaitmenį - 0, 1 arba 2.
Sužinok, kuri višta deda!
Ekologiški kiaušiniai pakuojami po 10 vnt. ir 30 vnt. pakuotėse. Perkant pakuotėse po 30 vnt. taikome 5 proc. nuolaidą.
tags: #mesiniu #vistu #kiausiniai
