Hanibalo Lekterio, vieno baisiausių šiuolaikinės literatūros ir kino personažų, kilmė visada kėlė daug klausimų. Nors pasaulinę šlovę jam pelnė filmas „Avinėlių tylėjimas“, tik vėlesnėse knygose ir filmuose autorius Thomas Harris atskleidė detales apie jo praeitį. Įdomu tai, kad viena iš svarbiausių ir labiausiai diskutuojamų detalių yra Hanibalo Lekterio gimtinė - Lietuva.
Lietuviškos šaknys: romano ir filmo detalės
Rašytojas Thomas Harris, po sėkmingos „Avinėlių tylėjimo“ ekranizacijos, sulaukė pasiūlymo pratęsti Hanibalo Lekterio nuotykius. 2001 m. pasirodžiusiame romane „Hanibalas“ autorius užsiminė, kad garsusis žmogėdra gimė ir augo prabangiame dvare netoli Vilniaus. Ši detalė buvo svarbi siekiant atskleisti personažo priešistorę ir motyvus.
Nors režisierius Ridley Scottas pirmojoje „Hanibalo“ filmo ekranizacijoje šios detalės nepanaudojo, vėlesniuose kūriniuose, tokiuose kaip filmas „Hanibalas: pradžia“ (Hannibal Rising, 2006 m.), ši tema buvo plėtojama.
Filmo „Hanibalas: pradžia“ veiksmas nukelia į 1941-ųjų birželį, kai nacių pajėgos invazijos į Sovietų Sąjungą metu okupavo Baltijos šalis. Tragiškų įvykių metu netoli Vilniaus, ištaigingame dvare, buvo sunaikintas aristokratų Lekterių šeimos gyvenimas. Žuvo meno kūrinių kolekcionierius grafas Lekteris ir jo žmona Simoneta, o jų dukra Miša buvo nužudyta ir suvalgyta okupantų. Vyresnysis sūnus Hanibalas, patyręs psichologinę traumą, sugebėjo pabėgti iš karo nualintos Lietuvos.
Kelionė į Paryžių ir naujas gyvenimas
Psichologiškai traumuotas ir visus pinigus praradęs jaunuolis atsiduria Paryžiuje, kur jį globoja karo metu žuvusio dėdės Roberto žmona, Leidi Murasaki. Japonijoje gimusi ekstravagantiška, žavi ir paslaptingoji ponia suteikia Hanibalui Lekteriui gyvenamąją vietą ir rūpinasi jo išsilavinimu. Jaunuolis, nepraradęs Lietuvoje įgytų žinių užsienio kalbų, matematikos, medicinos, astronomijos, muzikos, dailės ir teisės srityse, Leidi Murasaki dėka tampa kultūringu ir rafinuotu žmogumi.
Atsiradimas ir kerštas
Prieš jaunojo Hanibalo akis atsiveria nauji veiklos horizontai. Jis susižavi mirusių žmonių kūnų studijavimu, o tai netrukus perauga į nesveiką maniakišką aistrą. Kiekvieną dieną vaikinui kaupiant neįkainojamą patirtį ir organizuojant eksperimentus, jis užauga išskirtiniu daktaru. Nors Antrojo pasaulinio karo košmarai ilgainiui išsitrina iš jo atminties, prisiminimai apie brangiausių šeimos narių patirtas kančias neduoda jam ramybės. Galiausiai jis ryžtasi sugrįžti į savo praeitį ir atkeršyti už šeimą. Jis keliauja kruvina kelione, ieškodamas visų atsakingų už visam gyvenimui patirtą traumą.
Lietuviškos sąsajos kine ir serialuose
Nors režisierius Peteris Webberis, dirbęs prie filmo „Hanibalas: pradžia“, pasirinko Čekijos kino studijos paslaugas, epizodiniam, bet svarbiam vaidmeniui pakvietė aktorę Ingeborgą Dapkūnaitę, kad dar labiau išlaikytų stiprias lietuviškas sąsajas. Ji suvaidino Hanibalo motiną, aristokratę Simonetą.
Vėliau, 2015 m. pasirodžiusiame kultiniame seriale „Hanibalas“, Hanibalo Lekterio lietuviškos šaknys tapo dar ryškesnės. Trečiame serialo sezone, antroje serijoje „Primavera“, inspektorius Pazzi mini, kad sekė daktarą Lekterį nuo tada, kai jis dar buvo jaunas lietuvis ir tyrė žmogžudystę, kuria šis buvo apkaltintas. Tai patvirtina, kad Hanibalas Lekteris, anglakalbių dar vadinamas Hannibal Lecter, yra garsus Lietuvos bajoras iš žymios šeimos.
Schemų terapijos gerovės kodai: 6 sveiko suaugusiojo stiprinimo kryptys, remiantis mokslu
Lietuvos įvaizdis pasaulyje ir Hanibalo Lekterio personažas
Hanibalo Lekterio kilmės įvardijimas Lietuvoje sukėlė įvairių reakcijų ir diskusijų. Kai kurie kritikai pastebi, kad tokiame personaže, nors ir fiktyviame, Lietuva minima kaip mistinio blogio šalis. Tai kelia klausimus apie lietuvių suvokimą ir šalies įvaizdį pasaulyje.
Vis dėlto, sociologas Vladas Gaidys, lygindamas situaciją su Drakulos personažu ir Rumunija, mano, kad žinomumas, net ir per tokį personažą, gali būti naudingas. Jis svarsto, kad svarbu, jog nebūtų užgauti jautrūs tautai klausimai, pavyzdžiui, susiję su žydų genocidu.
Kino kritikas Paulius Virbickas pažymi, kad Hanibalas Lekteris knygose ir filmuose vaizduojamas kaip aplinkybių auka, keršijantis rafinuotai, o ne kaip barbaras. Jo genialumas nuolat pabrėžiamas, todėl personažas nėra paprastas karikatūrinis blogietis.
Įdomu tai, kad pats personažo vardas - Hanibalas - kelia klausimų, ar lietuvių tėvai būtų rinkę tokį vardą savo sūnui. Kai kurie teigia, kad tai galėtų būti susiję su Prospero Merimee novelės „Lokys“ įtaka, kuri Lietuvą vaizduoja kaip paslaptingą kraštą.
Hanibalo Lekterio gimimo vieta: tarp realybės ir fikcijos
Nors knygose ir filmuose Hanibalo Lekterio gimimo vieta yra Lietuva, o tiksliau, dvaras netoli Vilniaus, svarbu atsiminti, kad tai yra fiktyvus personažas. Thomas Harris, kurdamas savo pasaulius, mėgsta naudoti istorines ir geografines detales, tačiau jos ne visada atspindi tikslią realybę. Kai kurie kritikai pastebi, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Lietuvoje nebuvo aristokratų titulų, o moliūgai mūsų šalyje neprinoksta, kas kelia abejonių dėl kai kurių knygos detalių realistiškumo.
Vis dėlto, Hanibalo Lekterio lietuviškos šaknys tapo neatsiejama jo personažo dalimi, pridedant jam paslaptingumo ir gilesnės istorijos. Tai leidžia žiūrovams ir skaitytojams geriau suprasti jo motyvaciją ir sudėtingą praeitį.
Hanibalo Lekterio įvaizdis: nuo baisiausio piktadario iki kultinio antiherojaus
Hanibalas Lekteris, Amerikos filmų instituto išrinktas geriausiu antagonistu JAV kino istorijoje, yra ne tik žudikas ir kanibalas, bet ir kultūringas, nepaprastai protingas psichiatras. Jo intelekto koeficientas siekia 200. Jis padeda jaunai FTB agentei Klarisei Starling tirti žmogžudžio maniako bylą filme „Avinėlių tylėjimas“. Šis filmas, pelnęs penkis „Oskarus“, tapo vienu šiurpiausių ir sėkmingiausių filmų per visą kinematografo istoriją.
Nors Anthony Hopkinsas sukūrė ikonišką Hanibalo Lekterio vaidmenį, verta paminėti, kad iš pradžių šis vaidmuo buvo siūlomas kitiems žymiems aktoriams, tarp jų Seanui Connery ir Alui Pacino. Hopkinsas ruošėsi vaidmeniui, analizuodamas Charleso Mansono vaizdo įrašus, ir pasiūlė aprengti Hanibalą baltai, simbolizuojant gydytojų baimę, įsišaknijusią žiūrovų pasąmonėje.
Hanibalo Lekterio personažas, nepaisant jo baisios prigimties, žadina kolektyvinę vaizduotę ir tampa kultiniu antiherojumi, nuolat keliantis diskusijas apie gėrį ir blogį, žmogaus prigimtį.
