Vaiko gimimas yra vienas didžiausių gyvenimo stebuklų. Šiandien vis dažniau kelyje į šį stebuklą susiduriama su įvairiomis problemomis. Laimei, poroms, kurios susiduria su sunkumais pastoti, yra gydymo būdai, palengvinantys šį natūralų procesą. Pagalbinis apvaisinimas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai gimė pirmasis kūdikis, naudojant IVF. Nuo jos sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių.
Nevaisingumo gydymas apima daug skirtingų metodų ir technologijų. Pagal medicininį apibrėžimą, pora laikoma nevaisinga, jeigu gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudodama kontracepcijos priemonių, nepastoja per vienerius metus. Jeigu moteris yra vyresnė nei 35 metų arba yra žinomų rizikos veiksnių (pvz., nereguliarios mėnesinės, buvusios ginekologinės operacijos ar uždegimai, taikytas onkologinis gydymas), į gydytojus rekomenduojama kreiptis nelaukiant vienerių metų, o maždaug po 6 mėnesių nesėkmingų bandymų pastoti.
Nevaisingumo priežastys
Statistika rodo, kad 10-20 proc. porų yra nevaisingos. Šios ligos priežastys priklauso ir nuo moterų, ir nuo vyrų, pasiskirsto maždaug vienodai po 40 proc. Apie 10-20 proc. nevaisingumo lemia kitos arba nežinomos priežastys.
Trys pagrindinės nevaisingumo priežastys
„Nevaisingumas diagnozuojamas tada, kai pora turi lytinius santykius ne rečiau 2-3 kartus per savaitę, nevengia nėštumo, tačiau moteris nepastoja“, - teigia gydytoja akušerė-ginekologė A.Usonienė. Trys pagrindinės nevaisingumo priežastys: kiaušidžių veiklos sutrikimai, kiaušintakių patologija ir nepakankama spermos koncentracija bei judrumas.
Moters veiksniai (apie 30-40% atvejų):
- Ovuliacijos sutrikimai (pvz., dėl policistinių kiaušidžių sindromo (PKS), hormonų disbalanso).
- Kiaušintakių patologija (nepratekamumas ar pažeidimai dėl buvusių uždegimų, operacijų, endometriozės).
- Gimdos problemos (miomos, polipai, sąaugos, įgimtos anomalijos).
- Endometriozė.
- Amžius (vaisingumas natūraliai mažėja, ypač virš 35 m.).
Vyro veiksniai (apie 30-40% atvejų):
- Prasta spermos kokybė (maža spermatozoidų koncentracija, blogas judrumas, pakitusi morfologija).
- Spermatozoidų transportavimo sutrikimai.
- Hormonų sutrikimai.
- Genetinės problemos.
Abiejų partnerių veiksniai (apie 10-20% atvejų): Nustatomi sutrikimai abiem partneriams.
Neaiškios kilmės nevaisingumas (apie 10-15% atvejų): Nepavyksta nustatyti aiškios priežasties net atlikus visus būtinus tyrimus.
Gydymo keliai
Nustačius nevaisingumo priežastį (jei tai pavyksta), parenkamas tinkamiausias gydymo būdas:
Medikamentinis gydymas
Dažniausiai taikomas esant ovuliacijos sutrikimams (skiriami vaistai ovuliacijai stimuliuoti). Taip pat gali būti gydomos infekcijos ar hormonų disbalansas.
Chirurginis gydymas
Gali būti atliekamas šalinant gimdos patologijas (miomas, polipus, sąaugas), kiaušintakių nepraeinamumą, endometriozės židinius ar tam tikras vyrų nevaisingumo priežastis (pvz., varikocelę).
Pagalbinio apvaisinimo būdai (ART - Assisted Reproductive Technology)
Taikomi, kai kiti metodai neefektyvūs arba yra aiškios indikacijos (pvz., nepratekami kiaušintakiai, sunkus vyro nevaisingumas). Svarbu vartoti terminą „pagalbinis apvaisinimas“, o ne „dirbtinis“, nes procedūrų metu sujungiamos natūralios lytinės ląstelės. „Northway“ vaisingumo centrai teikia visas pagalbinio apvaisinimo paslaugas.
Intrauterininė inseminacija (IUI)
Tai paprastesnis ir pigesnis pagalbinio apvaisinimo metodas. Procedūra: Ovuliacijos metu specialiai laboratorijoje paruošta (pagerinta, koncentruota) vyro ar donoro sperma plonu kateteriu suleidžiama tiesiai į moters gimdą. Procedūra paprastai neskausminga. Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ovuliaciją stimuliuojant vaistais. Atliekant IUI specialiai paruoštos spermos ląstelės naudojant specialų kateterį yra patalpinamos tiesiai į moters gimdą. Būdas patrauklus, nes nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Tai nesudėtinga ir neskausminga procedūra.
Indikacijos: Lengvo laipsnio vyro nevaisingumas (sumažėjusi spermatozoidų koncentracija ar judrumas, bet vis dar pakankamas apvaisinimui - gydytojai vertina pagal naujausias PSO normas); gimdos kaklelio problemos; imuninis nesuderinamumas; neaiškios kilmės nevaisingumas. Sąlygos: Būtini pratekami moters kiaušintakiai ir pakankamas kiekis judrių spermatozoidų po paruošimo (dažnai taikomas kriterijus - bendras judrių spermatozoidų kiekis, TMSC > 5 mln.). Ovuliacija gali būti natūrali arba stimuliuota vaistais.
Efektyvumas: Sėkmės tikimybė vienam ciklui yra palyginti nedidelė, vidutiniškai siekia apie 10-15%. Dažniausiai atliekami 3-6 IUI ciklai, ir jei jie nesėkmingi, pereinama prie IVF.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF - In Vitro Fertilization)
Tai sudėtingesnis, brangesnis, bet ir gerokai efektyvesnis pagalbinio apvaisinimo metodas. Geriausiai žinomas pagalbinio apvaisinimo metodas pasaulyje - apvaisinimas mėgintuvėlyje. Šis metodas, dar žinomas kaip IVF (angl. Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno, po stimuliacijos vaistais, surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Taip apsivaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje. Apvaisinimo mėgintuvėlyje pradininkas, britų mokslininkas Robertas Edvardsas už šį išradimą 2010 m. apdovanotas Nobelio premija.
Procedūra:
- Kiaušidžių stimuliacija: Moteriai skiriami hormoniniai vaistai, kad kiaušidėse subręstų ne vienas (kaip natūraliame cikle), o keliolika folikulų su kiaušialąstėmis. Stimuliacijos eiga stebima ultragarsu ir hormonų tyrimais.
- Kiaušialąsčių aspiracija (punkcija): Kai folikulai pasiekia reikiamą dydį, suleidžiamas galutinio kiaušialąsčių subrendimo vaistas, o po maždaug 36 valandų atliekama trumpa procedūra (dažniausiai taikant intraveninę nejautrą), kurios metu per makštį specialia adata išpunktuojami folikulai ir išsiurbiamas jų turinys su kiaušialąstėmis.
- Apvaisinimas laboratorijoje: Surastos kiaušialąstės laboratorijoje sujungiamos su specialiai paruošta vyro ar donoro sperma. Gali būti taikomas klasikinis IVF (sperma tiesiog įlašinama prie kiaušialąsčių) arba ICSI metodas (vienas spermatozoidas specialia mikroadata įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę - ypač esant prastiems spermos rodikliams).
- Embrionų auginimas: Apvaisintos kiaušialąstės (zigotos, vėliau - embrionai) kelias dienas (dažniausiai 3-5) auginamos specialiomis sąlygomis inkubatoriuje. Jų kokybė nuolat vertinama.
- Embrionų perkėlimas: Vienas ar keli (priklausomai nuo moters amžiaus, embrionų kokybės ir teisinio reglamentavimo) geriausios kokybės embrionai plonu kateteriu perkeliami į moters gimdą. Procedūra neskausminga.
- Laukimas ir testas: Po 10-14 dienų atliekamas kraujo ar šlapimo nėštumo testas.
- Embrionų šaldymas: Likę geros kokybės embrionai gali būti užšaldomi (vitrifikuojami) ir saugomi ateities bandymams.
Indikacijos: Nepratekami ar pažeisti kiaušintakiai; sunki endometriozė; sunkus vyro nevaisingumas (mažas kiekis, blogas judrumas/morfologija, nėra spermatozoidų ejakuliate, bet jų randama sėklidėse); nesėkmingas gydymas kitais metodais (įskaitant IUI); neaiškios kilmės nevaisingumas; genetinė preimplantacinė diagnostika; būtinybė naudoti donoro ląsteles. Sąlygos: Galimybė stimuliuoti kiaušides (įvertinama pagal amžių, hormoninius tyrimus - FSH, LH, AMH, antralinių folikulų skaičių); sveika gimda, galinti išnešioti nėštumą; esantys spermatozoidai (partnerio ar donoro); moters amžius (nors griežtos ribos nėra, sėkmė labai mažėja virš 40-42 metų).
Efektyvumas: IVF sėkmės rodikliai yra labai individualūs ir priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo moters amžiaus. Vidutinė sėkmės tikimybė (gyvo naujagimio gimimas po vieno embriono perkėlimo) gali svyruoti nuo 30-40% jaunesnėms moterims iki kelių procentų ar nulio vyresnėms nei 42-43 metų moterims. Svarbu aptarti realistiškas sėkmės galimybes su gydytoju.
Mikromanipuliacinės IVF procedūros
Tai ICSI, PICSI, spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA) ir jų judrumo atstatymas, atvirą sėklidžių biopsija (Micro-TESE), atliekama embrionų bei lytinių ląstelių vitrifikacija (šaldymas).
ICSI (intracitoplazminė spermos injekcija) pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę. Taikant šį metodą, moters kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlį, tuomet po vieną spermos ląstelę yra tiesiogiai įšvirkščiama į kiekvieną kiaušialąstę. Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad iš tiesų būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas. Jei spermos mėginyje nėra spermatozoidų, juos galima paimti tiesiai iš sėklidžių TESA procedūros metu.
Gyvenimo kokybė ir psichologinė būklė gydymo metu
Nevaisingumo gydymas sukelia daugybę emocijų. Laukimas, nerimas ir gydymo proceso reikalavimai gali sukelti nusivylimą, sumišimą ir pasipiktinimą. Tikime, kad kuo daugiau žinosite apie tyrimus ir gydymo procesą, tuo mažiau nerimo ir rūpesčių jausite dėl savo būklės. Daugelis porų, pasiryžusių dirbtiniam apvaisinimui, jaučia fizinį ir emocinį nuovargį. Dar prieš pasiryždami IVF, vaikelio norintys susilaukti partneriai jaučiasi išsekę dėl nuolatinės kovos su nevaisingumu. Daugelis porų pastebi, kad jų gyvenimą ir interesus itin apribojo atliekamos procedūros: daug mėnesių tenka planuoti ciklą, iš naujo po nesėkmės ruoštis naujam ciklui ir vėl bandyti. Gydymas galiausiai užvaldo mintis, ir tai tampa viena pagrindinių pokalbių temų bei didžiausias ateities planas.
Prieš pradėdami IVF apgalvokite kelių ateinančių mėnesių planus. Apribokite veiklas ir įsipareigojimus, kurie padidina jūsų emocinį krūvį. Šiuo įtemptu laikotarpiu itin svarbu rasti tinkamiausią būdą pasirūpinti savo fizine ir dvasine sveikata. Atsipalaidavimo treniruotės - tai įvairios metodikos, skirtos raumenų įtampai sumažinti, protui nuraminti ir įkyrioms mintims atsikratyti. Atsipalaidavimo sesijų tikslas - paskatinti organizmą natūraliai atsipalaiduoti: sulėtinti kvėpavimą, sumažinti kraujospūdį. Atsipalaidavimo metodai apimta gilaus atsipalaidavimo, meditacijos, vaizdinių bei laipsniško raumenų atpalaidavimo praktikas. Nevenkite išsipasakoti ir kitiems žmonėms: nesukraukite visko ant partnerio pečių.
Donorystės programos
Vaisingumo centre „Northway" Rygoje vykdomos kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programos. Pagalba yra teikiama pacientams, kuriems reikalingas pagalbinis apvaisinimas su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis, tame tarpe ir vienišoms moterims.
Valstybės parama
„Northway" vaisingumo centruose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) yra teikiamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos.
Pasak statistikos, 40 proc. šeimų nevaisingos yra moterys, 40 proc. - vyrai, 10 proc. šeimų nevaisingumo priežastys yra neaiškios, dar 10 proc. šeimų yra nevaisingos dėl abiejų partnerių bėdų. Lietuvoje dirbtinis apvaisinimas taikomas jau 20 metų. Tokiu būdu yra gimę keli tūkstančiai vaikų, tačiau jis vis dar neįteisintas įstatymu ir, skirtingo nei daugelyje kitų ES šalių, nekompensuojamas.
Gydytoja pažymi, kad šie tyrimai yra instrumentiniai, chirurginiai, todėl nemalonūs moterys, skausmingi ir gali ilgai užtrukti. „Moterims gali būti diagnozuojamas kiaušintakinis nevaisingumas, kuris atsiranda dėl lytinių organų uždegimų. Kiaušintakiai gali užakti, susiaurėti, atsiranda kitos anatominės patologijos, kurios trukdo spermatozoidui keliauti ir apvaisinti kiaušialąstę“ - teigia A.Usonienė. Kiaušintakiai gali būti gydomi konservatyviai - skiriamas kompleksinis, nuo uždegimo apsaugantis, fermentinis, fizioterapinis gydymas, tačiau, pasak gydytojos, tai nėra efektyvus būdas. Anatominiai kiaušintakių pakitimai gydomi chirurgiškai - atliekamos kiaušintakių praeinamumą atstatančios mikrochirurginės, sąaugų laparoskopinės operacijos. „Tačiau mokslo įrodyta, kad efektyviausias kiaušintakių patologijos gydymas yra pagalbinis apvaisinimas“, - pabrėžia A.Usonienė.
Nevaisingumą lemia ir kiaušidžių patologija, dėl kurios nesubręsta kiaušialąstė, kitaip sakant beįvyksta ovuliacija. „Gydant kiaušides svarbu pirmiausia pašalinti galimas priežastis: per mažą ar per didelį kūno svorį, subalansuoti dienos rėžimą, gydyti skydliaukės veiklos sutrikimus“ - sako gydytoja. Dar viena gan dažnai pasitaikanti nevaisingumo forma - endokrininis nevaisingumas, kai sutrinka kitų hormonų gaminančių organų veikla: skydliaukė ar antinksčiai. Pasak gydytojos, endokrininis nevaisingumas gydomas hormonais. Jei nustatomas kokių nors hormonų trūkumas, jų kiekis papildomas atitinkamomis dozėmis. Jei yra kokių nors hormonų trūkumas arba perteklius, jų kiekis papildomas arba mažinamas vaistais. Jei yra sutrikusi kiaušidžių veikla, skiriami preparatai, skatinantys ovuliaciją, pradedant nuo geriamųjų silpniau veikiančių. Jei nėra rezultatų vartojami leidžiamieji gonadotropinai. A.Usonienė atkreipia dėmesį, kad šį gydymą skiria ir kontroliuoja gydytojas.
Nevaisingumo priežastimi gali būti ir endometriozė. Tai liga, kai endometriumo (gimdos gleivinės) ląstelės per kiaušintakius patenka į moters pilvo ertmę ir dėl sutrikusio imuniteto implantuojasi (prilimpa), pradeda vystytis ant pilvaplėvės, kiaušintakių, kiaušidžių. „Tos prilipusios ląstelės lieka, pradeda savo gyvenimą, vyksta mikro mėnesinės, dėl kurių formuojasi sąaugos. Ši liga vis dažniau pasitaiko ir tarp jaunų moterų“, - pabrėžia ginekologė. Endometriozės išplitimo stadija nustatoma atliekant laparoskopiją ir vidinių lyties organų apžiūrą. „Priklausomai nuo išplitimo laipsnio, gali būti skiriamas konservatyvus gydymas hormonais, simptominiais preparatais. Jei yra susiformavę kiaušidžių cistos, sąaugos, dideli endometriozės židiniai, jie chirurgiškai šalinami“, - pasakoja A.Usonienė.
Gydytoja pasakoja, kad ilgą laiką nepastojus, pora išgyvena stresą, atsiranda tarpusavio kaltinimai, vyresnieji giminaičiai nuolat klausinėja sukeldami įtampą, ir tai gali lemti psichologines nevaisingumo priežastis. Poros vaisingumui taip pat kenkia užteršta aplinka, kai darbas ar nuolatinis būvimas patalpoje susijęs su chemikalais, pesticidais ir agresyvia buitine chemija. Nustatyta, kad dėl rūkymo vaisingumas sumažėja 13 proc. Kenkia ir pasyvus rūkymas - buvimas prirūkytoje patalpoje. Alkoholį vartojančios moterys dažniau į gydytojus kreipiasi dėl nevaisingumo. Kartais moters nevaisingumo priežastis lieka neaiški.
Pasak A.Usonienės, pagalbinis apvaisinimas yra efektyviausias nevaisingumo gydymo būdas: „Visame pasaulyje jau gimė milijonai vaikų po šios procedūros.“ A.Usonienė pažymi, kad yra du pagalbinio apvaisinimo būdai. Pirmasis, kai atsižvelgiant į natūralų mėnesinių ciklą arba skatinant ovuliaciją, nustatomas tinkamiausias apvaisinimo laikas ir į gimdos ertmę sušvirkščiama laboratorijoje paruošta koncentruota sperma. Tai vadinama intrauterininė inseminacija (IUI). Pagalbinis apvaisinimas yra efektyviausias nevaisingumo gydymo būdas. Antras būdas - pagalbinis apvaisinimas (PA), kai skiriami hormoniniai preparatai, skatinantys didelio folikulų skaičiaus susiformavimą, atliekama kiaušidžių kontrolė ultragarsu, tiriamas hormonų kiekis kraujyje. Folikulams pasiekus tinkamą dydį, suleidžiamas vaistas, moterų kartais vadinamas „spragtuku“. Praėjus 35-36 val. atliekama kiaušidžių punkcija. Taip gaunamos kiaušialąstės, kurios laboratorijoje apvaisinamos sperma. Susiformavę embrionai toliau auga inkubatoriuje - tai speciali įranga, kurioje palaikoma tinkama ląstelėms dujų koncentracija, temperatūra ir drėgmė. „Atrenkami geriausi embrionai ir perkeliami į gimdą. Likusieji embrionai yra užšaldomi“, - teigia A.Usonienė. Toliau skiriami vaistai, kurie didina pastojimo galimybę, atliekamas kraujo tyrimas, kuris nustato, ar moteris pastojo.
Prieš 45-erius metus Didžiojoje Britanijoje gimė pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis. Louise Brown tėvai devynerius metus bandė pastoti natūraliai, tačiau mamai buvo diagnozuotos kiaušintakių komplikacijos. Pirmą kartą buvo atlikta procedūra, kuri vėliau tapo žinoma kaip apvaisinimas in vitro - kiaušialąstė apvaisinama laboratorijos sąlygomis. Po planuoto cezario pjūvio, kūdikis gimė sveikas. Louise Brown tapo aktyvia pagalbinio apvaisinimo šalininke. Ištekėjusi Louise pastojo natūraliai ir pagimdė sūnų.
Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė pirmiausiai pasidžiaugė, kad šiemet pirmiems Lietuvoje vaikams, gimusiems po dirbtinio apvaisinimo, sukako 20 metų. Kita vertus, šios šeimos vis dar negali atvirai džiaugtis ir dauguma atvejų slepia šį faktą netgi nuo savo vaikų, kadangi mūsų visuomenė nėra pakankamai tolerantiška šiam reiškiniui. Medikė patikino, kad pastojimo tikimybė po dirbtinio apvaisinimo procedūros - 30-40 proc., priklausomai nuo pacientės amžiaus, nevaisingumo priežasties bei daugelio kitų veiksnių, o natūralioje gamtoje sėkmingi pastojimai sudaro tik 15 proc. „Tarkime, jei turime 100 sveikų porų, kurios norėtų šį mėnesį pastoti, tai pavyktų tik 15, kitą mėnesį - dar maždaug tokiam pačiam skaičiui ir per pusmetį pastotų 90 proc. moterų. 10 proc. iš jų taip ir nepastotų. Taigi dirbtinis apvaisinimas 3-4 kartus viršija natūralų. Mūsų specialistų nuomone, tai geras rezultatas, tačiau pacientų lūkesčiai yra dideli, jie tikisi 100 proc., todėl, kai iškart nepavyksta, nusivilia“, - svarstė ginekologė. Pasak jos, nevaisingų porų, kurios gali turėti vaisingumo problemų, yra maždaug 15-20 proc. Prognozuojama, kad per artimiausius 10-20 metų tokių porų padaugės iki 30 proc. Tačiau nereiškia, kad visoms nevaisingoms poroms reikia pagalbinio apvaisinimo. „Manoma, kad maždaug iš vieno milijono gyventojų šios procedūros reikėtų maždaug tūkstančiui per metus. Pagalbinio apvaisinimo reikia, jei moterims sutrikęs kiaušintakių praeinamumas arba vyro spermos kokybė yra labai bloga. Tokios poros sudarytų apie 10-20 proc. visų negalinčių pastoti. Visos kitos gali pastoti natūraliai, tik reikia tam tikro gydymo. Pavyzdžiui, jeigu moteriai sutrikusi ovuliacija arba nustatyti tik nedideli vyro spermos pakitimai, sperma gali būti tiesiogiai patalpinama į gimdą skatinant ovuliaciją. Pagalbinis apvaisinimas naudojamas tik esant tikrai sudėtingoms situacijoms“, - tikino pašnekovė.
Neretai galima girdėti, kad dirbtinio apvaisinimo pagalba pastojusios moterys, nėštumo metu skundžiasi varginančiais pilvo skausmais. Dažnai tai jos sieja su tuo, kad dėl įvairių intervencijų organizmas vėluoja tinkamai pasiruošti nėštumui ir gimda nespėja plėstis taip greitai, kaip vaisius, juolab kad dirbtinio apvaisinimo metu dažnai užsimezga dvynukai. Medikės teigimu, moteriai pastojus nėštumas turėtų vystytis įprastai ir normaliai, nors šiuo atveju ir taikomos didesnės apsaugos priemonės režimo, sporto, buvimo saulėje atžvilgiu. Tačiau taip yra tik todėl, kad buvo sudėtingesnis pastojimas ir dėmesys nėštumui yra padidintas, nes pora šio nėštumo labai ilgai laukė, per visus tuos metus jaučiasi išvargusi ir labai bijo prarasti kūdikį, nors persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai. Didžiausia persileidimo rizika - iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju. Jei per šiuos tris mėnesius nėštumas išsilaiko, labai didelė tikimybė, kad ir toliau vystysis normaliai. „Skausmai pilve, jei nebuvo kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo, neturėtų būti susiję su pagalbiniu apvaisinimu. Žinoma, pirmo nėštumo semestro metu gimdai didėjant, jai keliantis iš mažojo dubens, gali būti skausmai dėl raiščių ištempimo. Tačiau tai jau nepriklauso nuo pastojimo būdo. Jei moteris pilve neturėjusi jokių operacijų, neturėtų būti skausmų. Jei nepastojimo priežastis - kiaušintakių užakimas ar sąaugos, tos sąaugos gali temptis, kai gimda auga, ir skaudėti. Tačiau tai vėlgi nepriklauso nuo pastojimo būdo, o nuo anatomijos“, - aiškino G. Bogdanskienė. Pasak jos, jeigu visas nėštumas vystosi normaliai, tokiu būdu apvaisintos moterys paprastai gimdo natūraliai. „Taip pat yra mitų, kad vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki. Mūsų patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi. Kita verta, šiems vaikais, jų lavinimui ir skiriamas išskirtinis dėmesys, kadangi jie buvo labai laukiami“, - teigė medikė.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Nadišauskienės manymu, nėštumo metu, nesvarbu, kokiu būdu pastota, labai svarbūs emociniai išgyvenimai. Moterys, kurios ryžtasi dirbtiniam apvaisinimui, labai nori kūdikio ir labai jaudinasi, kad nėštumas nenutrūktų, juolab kad dirbtinis apvaisinimas ir kainuoja labai brangiai. „Mes esame ne tik fizinis kūnas, bet ir tai, ką mąstome ir jaučiame. Taigi nėštumas po dirbtinio apvaisinimo jau savaime yra ypatingas ir labai sudėtingas emociškai. Todėl mes sakome, kad tai bet kuriuo atveju padidintos rizikos nėštumas. Jei natūraliai nepavyko pastoti, jei reikėjo naudoti sudėtingą metodiką, vartoti medikamentus, aišku, kad tai didelės rizikos nėštumas. Kita vertus, moteris turi žinoti, kad šimtaprocentinių garantijų, kad sėkmingai gims kūdikis, kaip bebūtų liūdna, nėra. Net geriausiose pasaulio klinikose po dirbtinio apvaisinimo tik maždaug ketvirtadalis moterų išnešioja kūdikį. Tai turi suprasti šeimos, kurios ryžtasi mokėti didelius pinigus už šią viltį, ir pasiruošti, kad teks minti tikrais kryžiaus keliais. Beje, ir natūraliai pastojus dažniau nėštumas nutrūksta nei vystosi toliau, tačiau moteris dažnai to nė nepastebi, kai neturi nevaisingumo problemos - ji nesureikšmina, kada prasidėjo mėnesinės: keliomis dienomis vėliau ar anksčiau. Kai moteris nori pastoti, šiuo atveju viskas labai atidžiai sekama ir stebima. Moteris patiria didžiulį stresą, taigi natūralu, kad toks nėštumas bus kitoks“, - aiškino medikė. Jeigu moteris pastojo ir nėštumas vystosi normaliai, akušerės-ginekologės teigimu, jis vystosi kaip ir bet kuris kitas nėštumas. „Kitas dalykas, kad mes nesame pasiekę tokios nuostatos, kad reikėtų naudoti bent ne daugiau dviejų vaisių, o šiaip įprastai nėštumas yra vienvaisis, ir tose šalyse, kuriose šios procedūros gerai išvystytos, elgiamasi tik taip. Mat daugiavaisio nėštumo atveju dar labiau didėja tiek neišnešiojimo, tiek vaisiaus vystymosi patologijos rizika. Toks nėštumas ir nutrūksta greičiau, ir didesnė priešlaikinio gimdymo bei neišnešioto naujagimio tikimybė. Taigi atsiranda labai daug įvairių veiksnių, todėl poros turi suprasti, kad nebus lengva, bet jeigu jau ryžosi, turėtų tikėtis geriausios pabaigos“, - svarstė R. Nadišauskienė. Pašnekovės teigimu, nėštumas taip pat gali būti komplikuotas dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių nepavyko natūraliai pastoti, tačiau ne dėl pačios procedūros. Jau pats šių moterų organizmas jas nubloškia į rizikos grupę. Net ir specialistai tokioms moterims pernelyg jautrūs ir kartais net padaugina papildomai skiriamų gydymo priemonių, nukreiptų į nėštumo išsaugojimą. „Taigi pastojus po technologinių dalykų išsaugoti nėštumą iš tiesų sunkiau - čia susideda įvairūs dalykai: emociniai, finansiniai, pasaulėžiūriniai ir pan.“, - įsitikinusi R. Nadišauskienė.
Susidūrimas su sunkumais norint susilaukti vaiko yra jautri ir neretai skaudi patirtis daugeliui porų. Pasaulyje statistiškai su vaisingumo problemomis susiduria reikšminga dalis porų (kartais nurodoma, kad maždaug viena iš šešių ar septynių). Svarbu suprasti, kad nevaisingumas yra poros, o ne vien moters ar vyro problema, o šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti įvairių pagalbos būdų.
Vizitas pas gydytoją: ko tikėtis? Atvykus pas gydytoją vaisingumo specialistą (akušerį ginekologą, urologą ar reprodukcinės medicinos gydytoją), pirmiausia bus renkama išsami informacija: Bendra sveikatos būklė, persirgtos ligos, atliktos operacijos (abiejų partnerių). Ankstesni nėštumai, gimdymai, persileidimai. Menstruacinio ciklo ypatumai. Lytinio gyvenimo dažnumas ir ypatumai. Vartojami vaistai, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis, narkotinės medžiagos). Darbo ir gyvenimo sąlygos (stresas, kenksmingi veiksniai). Šeiminė anamnezė (ar giminėje buvo vaisingumo problemų). Ši informacija padeda gydytojui numatyti galimas nevaisingumo priežastis ir sudaryti kryptingą tyrimų planą. Tyrimai paprastai apima: vyro spermos tyrimą (spermogramą), moters ovuliacijos įvertinimą (hormonų tyrimai, ultragarsas), kiaušintakių pratekamumo patikrinimą, gimdos būklės įvertinimą, tyrimus dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų ir kt.
Pabaigai: Nevaisingumas gali būti sunkus išbandymas porai, tačiau svarbu nenuleisti rankų. Šiuolaikinė medicina siūlo daug diagnostikos ir gydymo galimybių. Svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos į specialistus, atlikti reikiamus tyrimus, atvirai aptarti galimus gydymo būdus ir priimti informuotą sprendimą.
tags: #dirbtinis #apvaisinimas #menesines
