Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų - daug klausimų tėvams ir darbdaviams keliantis procesas. Tėvams svarbu žinoti savo teises ir jomis pasinaudoti, o darbdaviams - svarbu išmanyti darbuotojams suteikiamas garantijas. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įtvirtina esmines darbuotojų, grįžtančių po vaiko priežiūros atostogų, teises ir darbdavių pareigas. Darbo kodeksas numato aiškias garantijas darbuotojams, grįžtantiems po vaiko priežiūros atostogų. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad darbuotojai neprarastų savo profesinės padėties dėl šeimos įsipareigojimų. Kartu ji padeda darbdaviams suplanuoti personalo struktūrą, atsižvelgiant į teisinius reikalavimus, ir išlaikyti darbo santykių stabilumą abiem pusėms. Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų yra teisiškai reglamentuotas procesas, kuris garantuoja darbuotojams galimybę tęsti savo profesinę veiklą neprarandant ankstesnių darbo sąlygų. Lietuvos darbo įstatymai suteikia plačias garantijas, siekiant užtikrinti tėvų teisę derinti darbą ir šeimos įsipareigojimus.
Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų neturi būti kova. Tačiau jis reikalauja žinojimo. Sugrįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų, anot teisininkės Raimondos Joskaudienės, tai ne tik naujas etapas šeimai, bet ir rimtas teisinis momentas. Daugeliui tėvų tai laikas, kai tenka derinti vaiko adaptaciją darželyje, miego trūkumą ir profesinius lūkesčius. Tačiau būtent šiame etape dalis darbdavių bando „perrašyti taisykles“ - pasiūlyti prastesnes sąlygas, subtiliai spausti išeiti ar sukurti situacijas, kuriose darbuotojas pats pasitraukia. Šis straipsnis - apie tai, ką privalote žinoti prieš grįždami į darbą, kad būtumėte ne pažeidžiami, o pasiruošę.
Darbo vieta turi jūsų laukti - tai ne mandagumas, o pareiga
Vienas svarbiausių dalykų, kurį turi žinoti kiekvienas grįžtantis tėvas ar mama: darbdavys privalo jus priimti atgal. Ne „jeigu bus galimybė“, ne „jeigu rasime vietą“, o privalo. Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojui, grįžtančiam po vaiko priežiūros atostogų, tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas). Viena pagrindinių darbdavio pareigų - išsaugoti darbo vietą, kas reiškia, kad reikia numatyti laikino darbuotojo, pakeitusio išėjusį į vaiko priežiūros atostogas, darbo santykių apimtį ir galimą pabaigą. Jei darbuotojo buvusi darbo vieta buvo panaikinta dėl struktūrinių pokyčių, darbdavys privalo pasiūlyti lygiavertę darbo vietą. Jei darbuotojo darbo vieta užimta ir joje funkcijas atlieka kitas darbuotojas, tai nėra pakankama priežastis darbdaviui atsisakyti grąžinti iš vaiko priežiūros atostogų grįžtantį tėtį / mamą. Darbdavys negali atleisti darbuotojo, grįžusio po vaiko priežiūros atostogų, jei nėra darbuotojo kaltės ir jis augina vaiką iki trejų metų.
Grįžęs darbuotojas turi teisę:
- grįžti į tą pačią pareigybę arba
- į lygiavertes pareigas - su tuo pačiu atsakomybės lygiu, kvalifikacijos reikalavimais ir atlyginimu.
Tai reiškia, kad frazės „jūsų vietą užėmė kitas žmogus“ ar „dabar galime pasiūlyti tik žemesnes pareigas“ neturi jokios teisinės galios, jei jūs su tuo nesutinkate. Svarbu: pareigybės pavadinimas nėra esminis. Vertinama, ar darbo turinys ir sąlygos iš esmės nesuprastėjo. Kartais darbdaviai teigia, kad pareigybė panaikinta, struktūra pasikeitė, funkcijos perduotos kitam darbuotojui. Tai nėra pagrindas jūsų atleisti, jei auginate vaiką iki 3 metų. Tokiu atveju darbdavys negali nutraukti darbo sutarties be jūsų kaltės; turi būti siūlomos kitos lygiavertės pareigos; jei jų nėra - skelbiama prastova, už kurią mokamas atlyginimas. Tai svarbus saugiklis, apie kurį darbuotojai dažnai nežino, o darbdaviai - nutyli. Nors teisiškai pakanka 14 kalendorinių dienų įspėjimo prieš grįžtant į darbą, ankstyvas pranešimas darbdaviui apie ketinimą grįžti padeda geriau pasiruošti darbuotojo sugrįžimui. Darbuotojams, grįžtantiems iš vaiko priežiūros atostogų, svarbu žinoti savo teisę į darbo vietos išsaugojimą. Ši fundamentali teisė užtikrina darbo santykių stabilumą ir suteikia pasitikėjimo sugrįžtant į darbo rinką po pertraukos.
Viena dažniausių situacijų - kai darbuotojui pranešama, kad jo pareigybė dėl reorganizacijos buvo panaikinta. Darbdavys pasiūlo parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Tokioje situacijoje svarbu žinoti, kad darbdavys turėtų pasiūlyti lygiavertę poziciją, o jei tokios nėra, bet kokią kitą galimą darbo vietą. Jeigu darbuotojas augina vaiką iki trejų metų ir nesutinka su siūloma pozicija, jo atleisti negalima - turėtų būti skelbiama prastova. Kita dažna situacija - kai darbuotojas sužino, kad jo pozicijoje jau dirba kitas žmogus, kurio darbdavys nenori atleisti. Darbdavys iš vaiko priežiūros atostogų grįžtančiam darbuotojui pasiūlo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant vieno mėnesio atlyginimo kompensaciją. Teisiškai darbdavys privalo atlaisvinti darbo vietą grįžtančiam darbuotojui, nepaisant to, kad pozicijoje jau dirba kitas asmuo. Tačiau praktiškai grįžtantis darbuotojas turi apsvarstyti, ar verta grįžti į aplinką, kur jaučiasi nepageidaujamas. Pasitaiko ir situacijų, kai darbuotojui siūloma grįžti į darbą kitoje vietovėje. Asmuo informuojamas, kad gali grįžti į darbą, tačiau tik į kitą miestą, kur įkurtas naujas įmonės padalinys. Darbdavys negali keisti darbo vietovės be darbuotojo raštiško sutikimo. Darbuotojui nereikia sutikti su šiuo pakeitimu, o jei jis augina vaiką iki 3 metų, o darbdavys negali jo atleisti dėl atsisakymo dirbti kitoje vietovėje - privaloma skelbti prastovą.
Atlyginimas negali „susitraukti“ kartu su jūsų pertrauka
Vienas dažniausių manipuliacijos būdų - grąžinti darbuotoją, bet tyliai sumažinti jo finansinę vertę. Grįžtantis darbuotojas turi teisę į tokį pat arba didesnį atlyginimą, jeigu per jo nebuvimą įmonėje algos kilo. Jūs turite teisę į visus pagerinimus, kuriuos būtumėte gavę dirbdami: algų indeksavimą, priedus, papildomas naudas. Jeigu kolegos, dirbantys analogišką darbą, uždirba daugiau - tai rimtas signalas pasitikrinti, ar nėra pažeistas lygiateisiškumo principas. Darbdavys taip pat privalo užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas grįžtančiam darbuotojui. Praktikoje tai reiškia, kad darbo užmokestis negali būti mažesnis nei prieš išeinant atostauti, atsižvelgiant į įvykusius atlyginimų kėlimus. Jei po vaiko priežiūros atostogų darbuotojas pageidauja keisti darbo sąlygas, pavyzdžiui, dirbti ne visą darbo laiką ar pradėti dirbti nuotoliniu būdu, verta apie tai diskutuoti su darbdaviu iš anksto. Grįžtančiam darbuotojui taip pat naudinga domėtis, kas pasikeitė įmonėje jo atostogų metu. Nauji projektai, procesai, kolegos ar net įmonės kultūros pokyčiai gali turėti įtakos darbuotojo reintegracijai.
Drauge su ta pačia (arba lygiaverte) darbo vieta, iš vaiko priežiūros atostogų grįžtanti darbuotoja pretenduoja ir į visus darbo sąlygų pokyčius, įsigalėjusius per atostogų metus. Tiesa, anot advokatės, svarbu įrodyti darbo sąlygų pagerėjimą: „Pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar apskritai kito ir kiek kito panašias darbo funkcijas atliekančių kolegų atlygis ir kitos sąlygos. Tik turėdami aiškų argumentą, galime keliauti pas darbdavį ir prašyti atitinkamų darbo sąlygų pokyčių.“ Geresnės darbo sąlygos, beje, išreiškiamos ne tik pinigine suma. Kartu tai ir darbo grafikas, visi darbui naudojami įrenginiai, programinė įranga ar bet kokia kita priemonė, dėl kurios sugrįžusios darbuotojos darbo sąlygos gali tapti prastesnėmis nei kitų kolegų, dirbusių jos vaiko priežiūros atostogų metu.
„Gal geriau išeikite savo noru?“ - pavojingiausia frazė
Jei reikėtų išskirti vieną sakinį, po kurio verta įjungti maksimalų budrumą, tai būtų šis. Darbdaviai kartais tikisi, kad pavargęs, nesaugiai besijaučiantis, dėl vaiko priklausomas darbuotojas pasirinks „ramų“ pasitraukimą. Svarbu suprasti: niekas neturi teisės jūsų versti išeiti savo noru; parašius prašymą išeiti, nepriklauso išeitinė išmoka; „žodinis susitarimas“ neturi jokios teisinės vertės, jei jis jums nepalankus. Jei jaučiate spaudimą - nieko nepasirašykite tą pačią dieną. Turite teisę dokumentus peržiūrėti, pasikonsultuoti ir apsispręsti be skubos. Niekas neturi teisės jūsų versti išeiti savo noru. Jei jaučiate spaudimą - nieko nepasirašykite tą pačią dieną. Turite teisę dokumentus peržiūrėti, pasikonsultuoti ir apsispręsti be skubos.
Darbdaviai kartais tikisi, kad pavargęs, nesaugiai besijaučiantis, dėl vaiko priklausomas darbuotojas pasirinks „ramų“ pasitraukimą. Svarbu suprasti: niekas neturi teisės jūsų versti išeiti savo noru; parašius prašymą išeiti, nepriklauso išeitinė išmoka; „žodinis susitarimas“ neturi jokios teisinės vertės, jei jis jums nepalankus. Jei jaučiate spaudimą - nieko nepasirašykite tą pačią dieną. Turite teisę dokumentus peržiūrėti, pasikonsultuoti ir apsispręsti be skubos.
Kai darbdavio galimybės apribotos, dažnai prasideda spaudimas iš jo pusės: darbuotoja skatinama išeiti iš darbo savanoriškai, formuojamas įspūdis, kad ji nebėra laukiama ar reikalinga komandoje. Bet čia reikėtų prisiminti teises, priklausančias po VPA grįžtančiam darbuotojui į darbą ir dėl jų kovoti. Mamos, grįžusios po VPA, ir auginančios vaiką iki 3 metų, darbo vietos nelieka, o siūloma kita pozicija netenkina. Darbuotoja turi teisę tokio pasiūlymo atsisakyti. Ar tokiu laukia atleidimas iš darbo? Kaip minėta anksčiau, šioje situacijoje darbdavio galimybės atleisti darbuotoją apribotos, tad ji turėtų būti išleidžiama į prastovas. Prastovų laikotarpiu jai mokama 40 proc. darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei viena minimali mėnesinė alga už vieną kalendorinį mėnesį. Tik tada, kai vaikui sukanka treji, darbdavys jau gali atleisti darbuotoją pagal darbo kodekso 57 straipsnį. Tačiau net ir tokiu atveju darbuotoja neišleidžiama tuščiomis - įspėti apie atleidimą iš darbo privaloma ne mažiau nei prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, taip pat turi būti sumokama ir 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija (jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus).
Lankstesnis darbas - ne privilegija, o teisė
Tėvai, auginantys mažus vaikus, turi teisę prašyti individualaus darbo grafiko; darbo nuotoliniu būdu; darbo laiko derinimo prie darželio ar mokyklos režimo. Darbdavys privalo svarstyti tokį prašymą rimtai ir gali atsisakyti tik tuo atveju, jei objektyviai neįmanoma to įgyvendinti. Tai ypač aktualu grįžimo pradžioje, kai vaiko ligos, adaptacija ir šeimos ritmas dar nestabilūs. Tėvai gali reikalauti dirbti ne visą darbo laiką, o vėliau, grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis, kaip numato DK 40 str. Be to, tėvai turi teisę į nuotolinį darbą, jei toks darbo organizavimas yra įmanomas ir nesukelia per didelių sąnaudų darbdaviui.
Taip pat žr. individualaus darbo grafiko; darbo nuotoliniu būdu; darbo laiko derinimo prie darželio ar mokyklos režimo. Darbdavys privalo svarstyti tokį prašymą rimtai ir gali atsisakyti tik tuo atveju, jei objektyviai neįmanoma to įgyvendinti. Tai ypač aktualu grįžimo pradžioje, kai vaiko ligos, adaptacija ir šeimos ritmas dar nestabilūs.
Papildomos poilsio dienos
Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią, - dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.
Dokumentai - jūsų stipriausias ginklas
Prieš grįždami į darbą: turėkite savo darbo sutarties kopiją; pareigybės aprašymą; informaciją apie buvusį atlyginimą ir priedus. Grįžus: visus svarbius susitarimus stenkitės gauti raštu; jei kalbama žodžiu - patvirtinkite el. laišku; saugokite susirašinėjimą. Tai ne nepasitikėjimas - tai brandus savo teisių valdymas.
Jei vis tiek jaučiatės spaudžiami - Jūs ne vieni
Darbo teisė saugo grįžtančius tėvus labiau, nei daugelis mano. Jei jaučiate, kad situacija tampa nesaugi: kreipkitės konsultacijos; nebijokite ginti savo interesų (VDI, DGK); atminkite - spaudimas šeimos pagrindu yra neteisėtas. Reikalingos teisinės paslaugos?
