Subalansuota ir pakankama mityba yra vaiko sveikatos bei sveikos raidos pagrindas. Vaikų mityba yra viena iš svarbiausių tėvų užduočių, nes tinkama mityba užtikrina augančio organizmo sveikatą ir vystymąsi. Kiekvienam vaikui pagal amžių yra reikalingas skirtingas maisto kiekis, kad jis gautų pakankamai energijos, vitaminų ir mineralų, reikalingų normaliam augimui ir vystymuisi. Taigi, svarbu žinoti, kiek ir kokių maisto produktų jūsų vaikas turėtų suvalgyti priklausomai nuo amžiaus ir jo aktyvumo lygio.

Šio amžiaus vaikai dažniausiai pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kuriose jie ne tik mokosi, draugauja su bendraamžiais, bet ir valgo didžiąją dalį kasdienio maisto. Šio amžiaus vaikai įprastai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kuriose jie ne tik mokosi, draugauja su bendraamžiais, bet ir gauna nemažą dalį maisto.

Rekomenduojamos paros energijos normos vaikams

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad siekiant gerinti vaikų mitybą bei užtikrinti jos pilnavertiškumą, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Rekomenduojamos normos skirtos subalansuoto maitinimo planavimui, vertinimui ir stebėsenai ne tik ugdymo, bet ir krašto apsaugos, socialinės globos, įkalinimo, asmens sveikacijos priežiūros ir kitose įstaigose, kur maitinimas vyksta organizuotai. Šios normos nustatytos remiantis naujausių mokslinių tyrimų duomenimis bei atsižvelgiant į vaikų ir suaugusiųjų amžiaus grupes, jų lytį bei fizinį aktyvumą.

Pagal įsigaliojusias normas rekomenduojama patiems mažiausiems iki 6 mėn. vaikams dienos maistinių medžiagų normą apskaičiuoti kūno svorį dauginant iš 91 kcal, o 7-12 mėn. vaikams svorį dauginant iš 81 kcal. Vaikams iki 3 m. rekomenduojama per parą suvartoti 1200 kcal, vaikams iki 6 m. - 1500 kcal, o vaikams iki 10 m. - 1700 kcal.

Rekomenduojama dienos kalorijų norma pieno mišiniais maitinamiems kūdikiams apskaičiuojama pagal šią formulę: 90-100 kcal kiekvienam kūno kilogramui per dieną. Kūdikiams iki 6 mėn. vaikams dienos maistinių medžiagų normą rekomenduojama apskaičiuoti kūno svorį kilogramais dauginant iš 91 kcal. 7-12 mėnesių vaikams svorį dauginant iš 81 kcal.

Trumpai apibendrinant, vaikų kalorijų poreikį lemia amžius, augimo tempas ir fizinis aktyvumas. Pirmaisiais gyvenimo metais svarbiausias energijos šaltinis yra motinos pienas arba mišinys, o kietas maistas - tik papildomas.

Rekomenduojamos paros energijos normos vaikams pagal amžių

Pagrindinės maistinių medžiagų proporcijos

Pagal naujas įsigaliojusias normas angliavandeniai vaikams ir suaugusiesiems turi sudaryti 45-60 proc. paros maisto davinio energinės vertės, iš jų cukrų (mono- ir disacharidų) suvartojimas neturi viršyti 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Skaidulinių medžiagų nuo 1 metų amžiaus rekomenduojama gauti 8,0-12,5 g 1 000 kcal energijos.

Riebalai 7‒12 mėn. amžiaus vaikams turi sudaryti 30-35 proc. paros maisto davinio energinės vertės, 12‒24 mėn. amžiaus - 30-35proc., 2 metų amžiaus ir vyresniems ‒ 25-35 proc. paros maisto davinio energinės vertės, atsižvelgiant į kiekvienos rūšies riebalų rūgščių suvartojimo rekomendacijas. Sočiosios riebalų rūgštys visoms amžiaus grupėms turėtų sudaryti iki 10 proc. Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vengti riebalų rūgščių transizomerų, kuriuos gauname tik su maistu ir suvartojimas turėtų būti mažesnis nei 1 proc. nuo bendrojo paros energijos kiekio.

Baltymai - tai pagrindinė medžiaga, kuri naudojama vaiko organizmo audinių ir organų vystymuisi. Vaikų mityboje reikšmingos kokybinės baltymų savybės. Vaiko organizmo poreikius labiau atitinka pieno baltymai, kaip ir visi kiti pieno komponentai. Atsižvelgiant į tai, pienas yra būtinas vaikų mityboje kaip nepakeičiamas produktas.

Sveiko maisto pasirinkimas vaikams

Naujame teisės akte pateiktos ir vitaminų bei mineralinių medžiagų rekomenduojamos normos. „Vertinti vitaminų, mineralinių medžiagų rekomenduojamas normas sudėtinga, tačiau įtraukus į valgiaraščius kiekvieno valgymo metu šviežias ir tausojančiu būdu pagamintas sezonines daržoves, uogas, vaisius, taip pat įvairias sėklas ir jų produktus, kuriuose gausu vertingų maistinių medžiagų ir atlieka tarsi maisto praturtinimo funkciją - vaikų organizmai gauna visų rekomenduojamų maistinių medžiagų ir jų nereikia skaičiuoti. Žinoma, sumažinimas menkaverčio maisto - manų košių, gausybės bulvinių patiekalų, menkaverčių sriubų taip pat turi efektą. Ne tik pietų patiekalai, bet, apskritai, visi patiekalai turi būti ruošiami ir gaminami laikantis tausojančių gamybos principų.

Vaikams darželiuose ir mokyklose šiais metais turėtų išnykti batonai, riebūs padažai ir kiti nenaudingi produktai - vaikų meniu bus vertinamas ne tik pagal kalorijų kiekį, o bus atsižvelgta į įvairumą, sezoniškumą, vitaminų, cukraus, druskos ir skaidulinių medžiagų bendrą kiekį.

Gėrimai, kakava, kompotai, sausainiai, bandelės, uogienės, saldūs padažai ir gaminami patiekalai, kurių sudėtyje pridėtinio cukraus daugiau kaip 5 g/ 100 g, turės nepatekti ant vaikų stalo ugdymo įstaigose. Vaikams gerti vanduo, arbatos ir kiti gėrimai be pridėtinio cukraus.

Nuo lapkričio 1 d. atnaujinta ir ES finansuojama programa „Vaisiai mokykloms“ - ikimokyklinukams, priešmokyklinukams ir pradinukams nemokamai tiekiami ekologiški arba nacionalinės kokybės produkto (NKP) lietuviški vaisiai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti minimaliai t.y. ne mažiau 400 g per dieną šviežių daržovių ir vaisių. Vaikų darželiuose vidutiniškai gauna apie 200 g šviežių daržovių ir vaisių per dieną. Pusryčių metu retai gaunama šviežių daržovių.

Papildoma informacija

Nenustebkite, jeigu gerą apetitą turėjęs kūdikis ėmė mažiau domėtis maistu, pradėjo teikti pirmenybę vieniems ar kitiems produktams arba net tapo visišku nevalgiuku. Be to, ūgtelėję, vaikščioti išmokę, daugiau savarankiškumo įgiję vaikai nesunkiai atranda gerokai įdomesnės veiklos nei valgymas. Mažiau laiko praleidžiant kartu labai svarbu išlaikyti tvirtą ryšį su vaiku ir sukurti malonius prisiminimus dovanosiančias šeimos tradicijas, o susėdimas prie bendro stalo yra viena iš jų!

Jei jau yra antsvoris tada galimi ir kiti sprendimai, o kol jo nėra, orientuojamės į KĄ ir kada, o ne kiek. El. Kiek kalorijų per dieną reikia vaikui pagal amžių. Įprastai kalorijų kiekio vaikams neskaičiuoju, nes jų apetitas ir poreikis maistui svyruoja, tai yra normalu. Nerekomenduoju tėvams imti vaikų kcal skaičiuoti, nebent to reikėtų suprasti ir kur „auga svoris, nors valgo mažai“. Kitu atveju geriausiais rodiklis mūsų pačių vaikai, ar guvūs, linksmi iš pažiūros optimalaus svorio, kitaip sakant proporcingi. Žinoma, darželiuose ir mokykloje kalorijos skaičiuojamos, tačiau namie - kiti reikalai. Kūdikių ir mažų vaikų mitybos planuose kcal neskaičiuoju, nes vienas vaikas mažai judrus, o kitą tik spėk vytis, vienas aukštas- kitas žemas. Įrašius konkretų skaičių norisi jo „pasiekti“, bet to daryti nereikia. Tėvams svarbiausia reguliuoti kada ir ką duoti vaikui valgyti, o kiek - vaikas sprendžia. Bus tokių dienų, kad šluos viską iš eilės, ir nevalgadienių - tai normalu.

Kauno rajono ugdymo įstaigose buvo atlikta suvartojamų maisto produktų tiksli analizė, kuri parodė kiek vaikai suvartoja šviežių daržovių ir vaisių? Pavyzdžiui, Raudondvario lopšelyje-darželyje vidutiniškai 1 vaikui per dieną skiriama 284 g vaisių ir daržovių, Batniavos pagrindinės mokyklos ikimokyklinio amžiaus vaikams - 250 g, Ežerėlio lopšelyje-darželyje - 308 g.

Vaikų ugdymo ir socialinės globos įstaigų valgiaraščiai, suderinus juos su įsigaliojusiomis naujomis rekomenduojamomis paros maistinių medžiagų ir energijos normomis, taip pat turi būti suderinti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

Maisto produktai - sausainiai, bandelės, uogienės, džemai, gėrimai, dešrelės, sūriai, net gi duona ir kiti maisto tiekėjų pristatomi produktai, kurių negamina ugdymo įstaigose, taip pat turės neviršyti pridėtinio cukraus ir druskos kiekio. Kas tai kontroliuos? Ugdymo įstaiga mato tik produkto ženklinimo informaciją, kurioje pridėtinio cukraus kiekis nėra žymimas. Maisto produktų tiekėjas turės reikalauti iš gamintojų pateikti pridėtinio cukraus kiekį produktuose, o ugdymo įstaiga turės pasitikėti maisto tiekėju?! Su druska galima vertinti ir patiems, jei ant produkto pakuotės pateikta maistingumo deklaracija, kurioje nurodoma druskos kiekis.

Šioje srityje yra būtini pokyčiai, nes Lietuvos ugdymo įstaigose kai kurie patiekalai vis dar ruošiami pagal „tarybines“ technologines korteles. Gaminama riebūs padažai, kepama gausiai džiūvėsėliais „aplipdyti” šniceliai ir kotletai. Į vaikų valgiaraščius būtinai reikėtų įtraukti patiekalų, kurių gamybai naudojami daugiau maistinių skaidulų turintys produktai (daržovės, vaisiai, uogos, viso grūdo miltai bei duonos gaminiai, sėlenos, neskaldytos kruopos, ankštinės kultūros ir pan.). Manoma, kad viena iš civilizacijos ligų priežasčių yra gausiai vartojami rafinuoti maisto produktai, kurių sudėtyje nėra skaidulinių medžiagų. Kita bėda - vaikų įstaigose daugėja alergiškų vaikų, kuriems būtina parengti pritaikytus valgiaraščius, netoleruojamus maisto produktus keičiant kitais.

tags: #maitinimo #kalorijos #ikimokyklinio #ugdymo #amziaus #vaikams

• Vaikų kūrybiškumas ir mokymasis per spalvinimą
• Istorija ir raida Vinco Kudirkos gimnazijoje
• Sužinokite viską apie "Moksai mano darželis"
• Prikabinamas dviratis vaikui – kodėl verta?
• Sužinokite apie neveiksnaus asmens globos procesą