Rachitas - pavojinga liga, atsirandanti dėl vitamino D stokos, kuri sutrikdo ir fosforo, ir kalcio apykaitą, todėl nukenčia daugelis organizmo sistemų. Tai vaikams ir paaugliams būdinga medžiagų apykaitos liga, kuomet sutrinka kaulų mineralizacijos procesai bei pažeidžiamos kitos organizmo sistemos. Dažniausiai rachitas atsiranda 2 mėnesių - 2 metų amžiaus vaikams, nes tuo metu jie greitai auga. Dėl vitamino D trūkumo sergančių rachitu vaikų daugėja visame pasaulyje, net ir saulėtuose kraštuose.
Vitaminas D yra dviejų formų: D3 ir D2. Veikiant saulės spinduliams gaminasi vitaminas D3, o su maistu gauname vitaminą D2. Su maistu gauname tik 10-15 proc. reikiamo vitamino D kiekio. Nuo šios ligos neapsaugoti ir žindomi kūdikiai - motinos pienas turi nedaug vitamino D. Vitamino D trūkumą gali sukelti įvairios priežastys, o viena pagrindinių - saulės stoka.
Taip yra todėl, kad daug laiko praleidžiama patalpose, ypač - dieną, o lauke naudojamos apsaugos nuo saulės priemonės, be to, šio vitamino gamybą odoje slopina ir oro užterštumas. Net ir vasarą vaikas negaus užtektinai šio vitamino, jeigu nebus tiesioginėje saulėje be apsauginių kremų. Be to, kad saulėje gamintųsi vitaminas D, reikia tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, vidurdienio saulės, ir ji turi būti gana aukštai. Saulės padėtį galima nustatyti pagal šešėlį: tinkamas metas, kai jis trumpesnis už žmogų. Tokioje saulėje nuo 11 iki 16 valandos, atidengus bent pusę kūno, reikėtų pabūti po 15 minučių keletą kartų per savaitę.
Su maistu, papildais ar pagamintas veikiant saulei vitaminas D patenka į organizmą neaktyvios formos, o kepenyse ir inkstuose vykstančių procesų metu susidaro aktyvi forma - kalcitriolis. Sergantiesiems žarnyno ligomis šio vitamino trūkumas gali atsirasti ne tik todėl, kad per mažai jo pateko į organizmą, bet ir dėl netinkamos absorbcijos virškinimo trakte.
Rachito priežastys ir rizikos veiksniai
Rachitu dažniau serga neišnešioti kūdikiai arba atvirkščiai - gimę didelio svorio bei daug priaugę per pirmuosius mėnesius. Ligai atsirasti turi įtakos mamos mityba ir gyvenimo būdas nėštumo metu. Rachitas dažniau užklumpa retai būnančius gryname ore ir saulėje, nemankštinamus vaikus. Gauti vitamino D prastesnės sąlygos kūdikiams, gimusiems rudens ir žiemos periodu, negu pavasario ir vasaros kūdikiams.
Pastebėta, kad rachitu dažniau serga tie kūdikiai ir vaikai, kurie gimsta neišnešioti ar sunkesni kaip 4 kg, iš daugiavaisio nėštumo, nuo birželio iki gruodžio mėnesio, taip pat, kurie pirmaisiais 3 gyvenimo mėnesiais sparčiai priauga svorio, anksti pradedami dirbtinai maitinti, blogai prižiūrimi (stinga gryno oro, pernelyg tvirtai vystomi, nemankštinami). Rachitas taip pat galėjo išsivystyti, jei patyrėte komplikuotą gimdymą, sirgote nėštumo metu, prastai maitinotės (stokojo baltymų, vitaminų D, A, B1,B2, B6, kalcio, fosforo), mažai buvote gryname ore, saulės šviesoje, rūkėte, vartojote alkoholį.
Kiti rizikos veiksniai:
- Vitamino D stoka organizme, kai per mažai oda gauna tiesioginių saulės spindulių (vitaminas D sintetinamas odoje veikiant UVB tipo ultravioletiniams spinduliams).
- Per mažai gaunama vitamino D su maistu (ypač žindomi vaikai).
- Sparčiai augantis organizmas.
- Sutrikęs vitamino D pasisavinimas žarnyne.
- Kepenyse ir inkstuose sutrikusi kalcio ir fosforo apykaita.
- Tamsus odos atspalvis.
- Mamai nėštumo metu buvo nustatytas vitamino D trūkumas.
- Gyvenamoji vieta (šiaurinės platumos).
- Priešlaikinis gimdymas.
- Vaistų vartojimas.
- Žindymas (motinos pienas turi nedaug vitamino D).
Gauti vitamino D prastesnės sąlygos kūdikiams, gimusiems rudens ir žiemos periodu, negu pavasario ir vasaros kūdikiams.
Rachito simptomai
Vienas iš pirmųjų prasidedančio rachito simptomų yra padidėjęs prakaitavimas ir pakaušio praplikimas. Atkreipkite dėmesį, jeigu ne tik aktyviai judant, verkiant ar valgant, bet ir normaliai aprengtam ką tik nubudusiam vaikui greitai sudrėksta veidukas ar pakaušis. Jeigu nuo mažylio pakaušio nukrito plaukai, liga jau toli pažengusi. Pirmasis požymis - valgant vaikui prakaituoja galvytė ir kakta. Antras simptomas - vaiko prakaitas pasidaro “rūgštus”. Mama tai gali pajusti bučiuodama kūdikį. Taip nutinka dėl to, kad mažylio organizme sutrinka rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Trečiasis simptomas - užkietėję viduriai.
Pastebėję bent vieną iš šių simptomų, nieko nelaukdami praneškite savo šeimos ar vaikų ligų gydytojui!
Jau pirmaisiais dviem gyvenimo mėnesiais jūs pati turite sunerimti, pastebėjusi šiuos požymius:
- Mažylis darosi neramus, irzlus, dirglus.
- Jis krūpčioja nuo garso ar šviesos.
- Pradėjo blogai miegoti.
- Pradėjo prakaituoti, ypač pakaušis.
- Atsirado vadinama „rachitinė plikė“ - lopinėlis pakaušio srityje, kuriame yra nuplikę plaukai. Taip atsitinka, kai vaikas, nuolat prakaituodamas ir būdamas neramus, trina pakaušį į pagalvėlę.
Vitamino D stoka paveikia raumenis: jie susilpnėja ir vėluoja motorinė kūdikio raida. Jei laiku nenustatoma diagnozė, suminkštėja kaulai, todėl suplokštėja pakaušis. Toliau ligai progresuojant, specifiniai rachito požymiai - kaulų audinio tankio pažeidimai - matomi rentgenogramose.
Vėliau gali pasireikšti:
- Suminkštėję kaukolės didžiojo momenėlio ir siūlių kraštai, suplokštėjęs pakaušis (craniotabes).
- Šonkaulių gumbeliai, vadinami rachitiniais karoliais (3 gyvenimo mėnesį).
- Sustorėję kaulų sąnariniai galai - rachitinės apyrankės, pirštakauliuose - rachitiniai perlai.
- Raumenų hipotonusas.
- Didelis, į šonus nudribęs pilvas.
- Krūtinės ląstos deformacijos (varpo formos, harisono vaga, vištos krūtinė).
- Atsilieka kūdikio raida (vėliau laiko galvytę, nesėdi, nesiremia kojytėmis, nevaikšto).
- Dantų dygimo anomalijos (vėliau pradeda dygti dantukai).
- Sunkiais atvejais traukulinis sindromas, nervų sistemos pažeidimas, mažakraujystė, kepenų ir blužnies padidėjimas.
Lengvabūdiškas tėvų požiūris į rachitą vaikui gali atsiliepti ne tik kreivomis kojomis. Vaikui vėliau gali pasireikšti stuburo iškrypimas, plokščiapadystė. Negydomas rachitas “gadina” ne tik pieninius, bet ir nuolatinius dantis, rachitu persirgę mokyklinio amžiaus vaikai skundžiasi blogu regėjimu.
Rachito diagnostika
Rachitas nustatomas, visų pirma, įvertinus anamnezę, t.y. atsižvelgus į juntamus simptomus, įvertinus rizikos faktorius ir atlikus pirminę apžiūrą. Kraujo tyrimas. Siekiama įvertinti vitamino D, kalcio ir fosforo kiekį. Kraujyje randamas sumažėjęs arba normalus kalcio kiekis, sumažėjusi fosforo koncentracija. Didėja šarminės fosfatazės ir cirkuliuojančio parathormono kiekis kraujyje. Galima tirti vitamino D koncentraciją (laboratoriniai tyrimai vertinami gana kontraversiškai). Kraujas turi būti imamas iš venos, daromas visas komplektas tyrimų, nes vertinti tik vitamino D koncentraciją yra netikslu. Prieš tyrimą vitamino D reikia nevartoti bent tris savaites. Dozė gali būti pakartota po 1- 6 mėnesių.
Rentgenograma. Ji leidžia aptikti rachitui būdingas kaulų deformacijas. Retais atvejais gydytojas gali paskirti kaulų biopsiją - jos metu tyrimams paimamas nedidelis kaulinio audinio gabaliukas. Jeigu įtariama, kad rachitą galėjo lemti vitamino D absorbciją trikdančios ligos (pavyzdžiui, celiakija), gali būti skiriami tyrimai joms patvirtinti.
Vitamino D kiekis nustatomas pagal kraujo tyrimą. Paprastai ir greitai tokį tyrimą galima atlikti, pavyzdžiui, vitaminų namuose GERVITUM. Tereikia kelių lašų kraujo iš piršto ir rezultatai gaunami per 15 min.
Rachito gydymas
Rachitas gydomas kompleksiškai: vitamino D, esančio vaistose ir maisto papilduose, gydytojo nurodytomis dozėmis, kurios priklauso nuo ligos sunkumo, vaiko amžiaus ir svorio, rizikos veiksnių, laboratorinių tyrimų. Jis turi būti gydomas vitamino D3 tirpalu (aliejiniu ar vandeniniu tirpalu). Kiek jo duoti, gali pasakyti tik gydytojas, nes prieš jį skiriant reikia pamatyti, kokio sunkumo liga, kokia jos eiga, kuo maitinamas vaikas. Negalima vitamino D3 dozės keisti arba jo duoti trumpiau ar ilgiau, negu gydytojo skirta.
Taip pat vaikas turi kasdien kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, saulėtą vasaros dieną bent keliolika minučių pabūti lauke išrengtas. Jūs turite su savo mažyliu daug laiko praleisti gryname ore (ne mažiau kaip 2 valandas per dieną). Galite padaryti oro vonias (vasaros metu). Kaip Susiraskite užuovėją, kai temperatūra ne žemesnė kaip 220C, išrenkite kūdikėlį ir palaikykite jį 2-3 minutes, vėliau šį laiką pamažu ilginkite.
Vaikučiui turite daryti masažus, gimnastika. Kodėl? Visos šios priemonės gerina medžiagų apykaitą, kraujotaką, raumenų tonusą, kvėpavimą. Nepamirškite dažnai keisti prakaituotus drabužėlius ir patalynę. Jei norite, kad nesideformuotų galvytė, turite dažniau vaikutį lovoje vartyti. Nepatartina skubėti vaiko sodinti ar statyti, kad nesideformuotų stuburo ir kojų kauliukai.
Rachitas pirmiausia gydomas vitamino D ir kalcio papildais. Tačiau dozes reikia parinkti atidžiai, nes perdozuoti vitamino D taip pat negalima. O jeigu vaikui pasireiškė kokių nors stuburo deformacijų, gydytojas gali rekomenduoti įvairių būdų laikysenai koreguoti.
Rachito prevencija
Rachito prevencija turėtų prasidėti dar nėštumo metu, nes vitamino D kiekis po gimimo priklauso nuo to, kiek jo buvo mamos organizme. Moteriai rekomenduojama vartoti vitaminą D planuojant nėštumą ir nėštumo metu, stebėti jo kiekį kraujo serume ir laikytis dozės, kurią paskyrė gydytojas.
Visiems kūdikiams: ir žindomiems motinos pienu, ir maitinamiems adaptuotu mišiniu, vitaminą D būtina vartoti jo trūkumo prevencijai. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai atskleidė, kad šis vitaminas svarbus ne tik kaulams ir dantims formuotis, bet dalyvauja daugelyje kitų svarbių medžiagų apykaitos procesų.
Natūrali saulės šviesa yra geriausias vitamino D šaltinis ir profilaktinė priemonė. Dažniausiai šiltuoju metų laiku saulėkaitoje artėjant vidurdieniui pakanka pabūti apie 10-15 min. (tiesa, ne visais atvejais pavyksta gauti pakankamą vitamino D dozę). Kūdikiams per dieną rekomenduojama duoti papildomai 400 tarptautinių vienetų (TV) vandenyje tirpaus vitamino D. Nėščiosios ir žindančios moterys taip pat turėtų profilaktiškai vartoti vitaminą D.
Vaikų rachitas: gydymas ir prevencija
Vienas iš pirmųjų prasidedančio rachito simptomų yra padidėjęs prakaitavimas ir pakaušio praplikimas.
Subalansuota mityba, tinkamas gydymas ir po kelių mėnesių vaikas pasveiksta. Tačiau reikia žinoti, kad rachitas - laikina būsena.
Geriausia apsauga nuo to - tinkamas kalcio ir fosforo kiekis kūdikio maistelyje. Idealiausia variantas - motinos pienas, kuriame kalcio du kartus daugiau nei fosforo. Be to, piene yra baltymų, reguliuojančių kalcio pasisavinimą. Antra svarbi sąlyga - judėjimas. Mažylis privalo turėti galimybę laisvai judėti rankas ir kojas. Jam reikia daryti masažą. Jeigu vaiko galimybė judėti dėl tam tikrkos priežasties yra ribojama, rachito susiformavimo rizika padidėja.
Apibendrinant, rachitas yra rimta, bet išvengiama ir gydoma liga. Laiku pastebėjus simptomus ir kreipusis į gydytoją, galima užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms ir užtikrinti vaiko sveiką vystymąsi.
