Diskusijos apie abortų ribojimą ar legalizavimą vyksta ne vienoje šalyje, o Lietuva nėra išimtis. Nors visuomenės nuomonė šiuo klausimu skiriasi, svarbu analizuoti turimus duomenis ir tendencijas.
Visuomenės nuomonė Lietuvoje
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų pateisina abortą tam tikrais atvejais. 36,3 proc. lietuvių mano, kad moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais - dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių. Tik 9,2 proc. respondentų kategoriškai nepateisina abortų. Sociologų teigimu, tai rodo, kad bažnyčios įtaka visuomenėje silpnėja.
Prieš aborto draudimą labiausiai pasisako pačios moterys. Pagal apklausos rezultatus, abortus dažniau pateisina moterys, taip pat 36-45 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Griežtai prieš abortus dažniau pasisako vyriausio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo, mažiausių pajamų, rajonų centrų gyventojai.
Taip pat atliktas tyrimas parodė, kad 84 proc. lietuvių pateisintų abortą net dėl materialinių paskatų. Šie rezultatai atspindi sudėtingą visuomenės požiūrį į reprodukcinę sveikatą ir moters pasirinkimo laisvę.
Abortų statistika Lietuvoje
Statistika rodo, kad kasmet abortų Lietuvoje mažėja. Praėjusiais metais oficialiai buvo atlikti 8024 abortai, 7891 iš jų - dėl moters noro, 133 - dėl medicininių indikacijų. 2008 metais jų atlikta 9031, 2007 metais - 9596.
Per paskutinius 10 metų abortų skaičius Lietuvoje sumažėjo per pusę - nuo 5300 iki 2600 per metus. Taip pat mažėja ir 15-17 metų nepilnamečių, kurios nutraukia nėštumą, skaičius - 2018 metais tokių buvo 54, o 2024-aisiais - 12.
Medikai abortų skaičiaus mažėjimą labiausiai sieja su šiuolaikinės kontracepcijos plitimu Lietuvoje. Nors 75,9 proc. lietuvių moterų saugosi lytinių santykių metu, populiariausi apsaugos būdai skiriasi nuo vakariečių: hormoninės tabletės (27,2 proc.), prezervatyvai (25,4 proc.), lytinio akto nutraukimas (12,5 proc.), spiralės ir žiedai (9,6 proc.), vaisingų dienų skaičiavimas (10,9 proc.).
Visame pasaulyje per metus suskaičiuojama apie 80 mln. neplanuoto nėštumo atvejų, kurie sudaro 38 proc. visų nėštumų. Maždaug 58 proc., arba daugiau nei penktadalis, jų baigiasi abortu. Išsivysčiusiose šalyse neplanuoti nėštumai sudaro maždaug 49 proc., iš jų abortais baigiasi 36 proc. Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, daugiausiai abortų darosi 20-24 metų moterys.
Lietuvoje 2023 metais iš 4 960 atliktų abortų maždaug 2 431 buvo atliktas pacienčių pageidavimu.
Pasaulinė abortų statistika
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, abortai yra viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. 2021 m. pasaulyje buvo atlikta maždaug 42,6 mln. abortų. Tai gerokai viršija mirčių nuo vėžio (8,2 mln.) ar rūkymo (beveik 5 mln.) skaičių.
Nors Lietuvoje abortų skaičius mažėja, pasauliniu mastu tai išlieka opi problema. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija, Airija ir Malta, visiškai uždraudė abortus, o kitose jie yra praktiškai nekontroliuojami.
Valstybės politika ir teisinis reguliavimas
Nacionaliniame susitarime dėl šeimai palankios aplinkos teigiama, kad valstybė turi pasirūpinti išlikimu ateityje, o vienas iš išlikimo garantų yra gyvybinga ir jauna visuomenė. Valstybės pareiga - prisidėti prie žmonių troškimo turėti vaikų. Tam keliami tokie uždaviniai: įgyvendinti rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą; remti pastangas, prisidedančias prie asmens vaisingumo išsaugojimo ir puoselėjimo; diegti priešabortinio konsultavimo sistemą bei šviesti visuomenę apie gyvybės vertę ir abortų žalą.
Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė pabrėžia, kad reprodukcinė sveikata - žmogaus teisių dalis ir moteris turi teisę pati spręsti savo likimą. Tačiau ji taip pat akcentuoja, kad abortas nėra tinkama šeimos planavimo forma, ir ragina diegti lytinį švietimą mokyklose.
Lietuvoje nėštumas vaistais gali būti nutraukiamas iki 9 savaitės, chirurginis - iki 12 nėštumo savaitės, o esant medicininėms indikacijoms - iki 22 savaitės.
BENDRA.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Nors Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą, moterys vis dar susiduria su sunkumais. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia.
Anot Oksfordo universiteto filosofo dr. Alberto Giubilini, jei valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam (negatyvi teisė), ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą (pozityvi teisė).
Seksualinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių tendencijos Visuotinėje periodinėje apžvalgoje - SRI
Lietuvos patirtis ir tarptautiniai palyginimai
Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES valstybių, abortai yra legalūs moters pageidavimu iki 12 nėštumo savaitės. Vėliau leidžiami dėl pavojaus moters gyvybei ar kūdikiui sunkiai sergant.
Palyginimui, kitose ES šalyse abortų teisinis reguliavimas skiriasi:
- Austrija: Legalūs moters pageidavimu iki 15 nėštumo savaitės.
- Nyderlandai: Legalūs moters pageidavimu iki 24 nėštumo savaitės, su penkių dienų laukimo laikotarpiu.
- Švedija: Legalūs moters pageidavimu iki 18 nėštumo savaitės.
- Jungtinė Karalystė: Legalūs iki 24 nėštumo savaitės.
- Lenkija: Abortai leidžiami tik prievartavimo, kraujomaišos ir pavojaus moters gyvybei arba sveikatai atvejais.
- Airija: Legalūs moters pageidavimu iki 12 nėštumo savaitės.
- Malta: Abortai nelegalūs, išskyrus, kai kyla pavojus moters gyvybei.
Skaudi Airijos patirtis su Savitos Halappanavar mirtimi parodė, kad net ir esant pavojui moters sveikatai, aborto procedūra gali būti atlikta pavėluotai. Tai išryškina problemas, susijusias su abortų draudimu ir jo pasekmėmis moters sveikatai.
Nuo nelegalių abortų moterys miršta ne tik Afrikoje, bet ir šalyse, kuriose abortai yra griežtai ribojami. Dėl šios priežasties kai kurios šalys, pavyzdžiui, Portugalija ir Ispanija, legalizavo abortus po ilgų draudimo metų, siekdamos užkirsti kelią nelegaliems abortams ir jų sukeliamoms komplikacijoms.
| Šalis | Nėštumo nutraukimo terminas moters pageidavimu | Papildomos sąlygos vėlesniam nėštumo nutraukimui |
|---|---|---|
| Lietuva | Iki 12 savaičių | Dėl pavojaus moters gyvybei ar sunkios kūdikio ligos |
| Austrija | Iki 15 savaičių | Rimtas pavojus moters sveikatai, sunki kūdikio sveikatos būklė, nėštumas dėl prievartavimo |
| Nyderlandai | Iki 24 savaičių (5 dienų laukimo laikotarpis) | Mirtina kūdikio liga, pavojus moters gyvybei |
| Švedija | Iki 18 savaičių | Pavojus moters sveikatai, sunkios kūdikio ligos (reikalingas Nacionalinės sveikatos ir gerovės tarybos pritarimas) |
| Jungtinė Karalystė | Iki 24 savaičių | Rimtas pavojus moters sveikatai, sunki kūdikio liga |
| Lenkija | Nelegalūs (išskyrus prievartavimą, kraujomaišą, pavojų gyvybei/sveikatai) | Nėra numatyta dėl kūdikio ligos |
| Airija | Iki 12 savaičių | Pavojus moters gyvybei ar sveikatai, mirtina kūdikio liga |
| Malta | Nelegalūs (išskyrus pavojų moters gyvybei) | Nėra |
Psichologiniai ir medicininiai aspektai
Nors abortas gali suteikti palengvėjimą, kai kuriais atvejais jis gali turėti neigiamų psichologinių pasekmių. Tyrimai rodo, kad po aborto gali padidėti klinikinės depresijos, savižudybės, alkoholio ar narkotikų priklausomybės rizika. Taip pat pastebima didesnė rizika susirgti psichiatrinėmis ligomis ar patirti persileidimą per sekantį nėštumą.
Tačiau svarbu pažymėti, kad ne visos moterys reaguoja vienodai, o šios pasekmės nėra neišvengiamos. Daugeliu atvejų moterys, pasirinkdamos abortą, neturi pakankamai informacijos apie jo galimas pasekmes, arba yra spaudžiamos aplinkybių.
Dėl šių priežasčių svarbu užtikrinti tinkamą lytinį švietimą, prieinamą kontracepciją ir galimybę gauti profesionalią pagalbą bei konsultacijas prieš priimant sprendimą dėl nėštumo nutraukimo.
